Prieš trejus metus, naujųjų 2019 metų išvakarėse, Tatjana Jefimova neteko sūnaus - Nikita pateko į baisią avariją. Socialinių tinklų nuotrauka

Prieš trejus metus, naujųjų 2019 metų išvakarėse, Tatjana Jefimova neteko sūnaus – Nikita pateko į baisią avariją. 36 valandas gydytojai kovojo  dėl jo gyvybės, tačiau išgelbėti nepavyko. 2018 metais gruodžio 30 d. Nikita mirė. Tada Tatjana dar nežinojo, kad jos mylimo sūnaus širdis ir toliau plaks kito žmogaus kūne, rašo sobesednik.ru.

 

Transplantacija – savotiškas stebuklas, padedantis išgelbėti dar kelias gyvybes

Nelaimė, kurios dalyviu netyčia tapo 18-metis Nikita, įvyko pačiame Sankt Peterburgo centre. 22 metų Nikolajaus Cvetkovo visureigis didžiuliu greičiu rėžėsi į Rusijos kartingo čempiono Nikitos vairuojamą motociklą. Smūgis buvo toks stiprus, kad Nikitos motociklas tiesiogine to žodžio prasme buvo prispaustas prie atitvarų. Avarijos kaltininkas, nepaisydamas stipraus girtumo, bandė pabėgti iš nelaimės vietos. 36 valandas  gydytojai grūmėsi dėl Nikitos gyvybės, tačiau smūgis buvo toks stiprus, padaryti tokie dideli sužalojimai, kad jis neturėjo jokios galimybės išgyventi.

„Kai sužinojau, kad mano Nikita pateko į avariją, iš karto nuvažiavau į ligoninę, bet ten man pasakė, kad šansų praktiškai nėra, kad sužalojimai nesuderinami su gyvybe, kad mano berniuko smegenys greičiausiai jau mirusios – guodėsi Tatjana Jefimova. – Gruodžio 30 dieną mirė sūnus, o tik po kelių mėnesių, skaitydama medikų išvadą sužinojau, kad sūnaus širdis, kepenys ir inkstai buvo paimti transplantacijai“.

Moteris sakė iš pradžių buvusi šokiruota, kad viskas buvo nuspręsta be jos.  Bet ir neslėpė, jei tada būtų paprašę sutikimo, greičiausiai būtų atsisakiusi. „Nes kai esi kritinės būklės, kai bijai kvėpuoti,  matydama, kaip  vaikas miršta tavo akyse, kai net gydytojai tau sako, kad jo nebėra, tu tikiesi stebuklo, nors ir atrodo, kad tai tiesiog neįmanoma. Bet vis tiek laikaisi įsikabinęs vilties. Neįmanoma susitaikyti su tuo, kad tavo  sužalotą vaiką kažkas liečia, jau nekalbant apie jo pjaustymą ir organų išėmimą“, – guodėsi nelaiminga motina.

Tatjana pasakojo, kad tik po kurio laiko jai pavyko suprasti, kad transplantacija – savotiškas stebuklas, kuriai padedant pavyko išgelbėti dar kelias gyvybes. Ir ji turėjo vilties su jais susitikti.

2021 metais rugsėjo 13 dieną Tatjana paliko įrašą socialiniame tinkle apie  septynių rankos paspaudimų teoriją ir visi, kam rūpi, pasidalins jos istorija ir papasakos apie tai savo draugams.

„Mano berniukas mirė, bet jo širdis nesustojo. Dabar kažkam  ji plaka ir gyvena. Labai tikiuosi, kad prigijo ir ką nors išgelbėjo. Kas tai yra kažkas? Kur jis gyvena? Ką jis daro? Sakoma, kad po širdies persodinimo žmonės pasikeičia, įgyja keistų ir naujų įpročių. Visa tai man svarbu. Siela gyvena širdyje. Mano širdis ieško jo širdies“, – rašo moteris.

Tatjanos įrašas sulaukė daugiau nei 26 tūkstančių paspaudimų, kelių tūkstančių komentarų ir pakartotinių įrašų, po kurių įvyko tikras stebuklas.

 

Patyrė jai visiškai nepažįstamą jausmą

Praėjus keturioms dienoms viena moteris parašė Tatjanai. Ji tuo metu slaugė ligoninėje vyrą, kuriam kaip tik 2018 metų gruodžio 30 dieną buvo persodinta širdis. Ji manė, kad tai jis, ir paaiškėjo, kad tai tiesa. Vyro vardas Nikolajus, jam 63 metai, jis gyvena kaime. Būtent jam ir atiteko Nikitos širdis.

Jie davė man jo telefono numerį, mes su juo kalbėjomės, ir aš patyriau man visiškai nepažįstamą jausmą, – prisipažino Tatjana. – Kai Nikolajus atvyks į Sankt Peterburgą apžiūrai, būtinai susitiksime su juo ir apsikabinsime. Stengiuosi nesikišti į jo gyvenimą, nors ir kyla noras domėtis, kaip jam sekasi. Įdomūs motiniški jausmai vyrui, kuris tinka man į tėvus“.

Tatjana  įsitikinusi, kad dar daug žmonių vis dar atsargūs ir nepasitiki transplantacija. Dėl informacijos stokos velionio artimieji, kurie galėtų tapti donorais, kelia skandalus ir visais būdais stengiasi uždrausti organų paėmimą. Baimė, kad mylimas žmogus galėjo būti tyčia nužudytas dėl kitos gyvybės išgelbėjimo ar dėl kažko kito, pasirodo, yra stipresnė nei noras padėti tam, kam to tikrai reikia.

Medikai tvirtina, kad kai dėl traumos žmogaus smegenys jau yra apmirusios, bet kiti organai yra nepažeisti, tik tokiu atveju jie gali būti paimti iš donorų. Apskritai ši procedūra labai sunki tiek techniškai, tiek teisiškai.

Keli gydytojai turi patvirtinti, kad smegenys mirė (šiuo atveju žmogaus išgelbėti nebegalima, teisiškai jis laikomas mirusiu), taip pat patikrinama ir kitų organų būklė. Gydytojų konsultacijoje turi dalyvauti gydytojas neurologas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas, turintis ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį. Tačiau kai tik padaroma viskas, ko reikia – transplantacijos centras pradeda ruošti pacientą iš laukiančiųjų transplantacijos sąrašo. Gydytojas įtraukia pacientą į šį sąrašą tais atvejais, kai yra nustatyta, kad tik tokia operacija gali padėti.

Socialinių tinklų nuotraukos

 

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą