sniegopilys.lt
Ši istorija įvyko 1987 metais. Dešimties metų mergaitė pasakė mamai einanti į lauką pas draugus. Tada mama paprašė tuo pačiu išnešti šiukšles. Po to šiukšlių maišas bus rastas prie konteinerio. Ir mergaitės daugiau niekas ir niekada nematė. Praėjus keliems dešimtmečiams, dingusios mergaitės artimieji nori tik vieno – žinoti tiesą.
Lauke buvo saulėta ir niekas nežadėjo bėdos
Tai įvyko Prancūzijoje, Isère provincijos regione, kuriame ir šiandien gyvena 1,2 mln. žmonių. Vienas daugiau ar mažiau didelis Grenoblio miestas (160 tūkst. žmonių) ir krūva mažų miestelių. Būtent juose daugelį metų paslaptingomis aplinkybėmis dingo maži vaikai.
1987 metais liepos 8 dieną 10-metė Sharazed Benduiou, imigrantų iš Tuniso dukra, paprašė savo tėvų išeiti į daugiabučio namo kiemą pažaisti su draugais. Anksčiau mergaitė buvo išleidžiama į kiemą tik lydima 11 metų vyresniosios sesers Ferruz, tačiau tuo metu ji su entuziazmu žiūrėjo animacinius filmus ir nenorėjo eiti pasivaikščioti.
Apie pirmą valandą popiet lauke buvo saulėta ir niekas nežadėjo bėdos. Pirmą kartą mama mergaitę išleido vieną. Ir tuo pačiu padavė jai maišą šiukšlių. Juos reikėjo nunešti į rūsį, kur ir buvo įrengti atliekų konteineriai.
Mergaitė apsivilko geltoną suknelę, užsidėjo basutes ir pasipuošė pigiais papuošalais: apyranke ir auskarais su žiedais. Būtent tokią ją paskutinį kartą matė mama ir vyresnioji sesuo.
Apie 15 val. nugriaudėjo griaustinis. Susirūpinusi mama nuėjo į kiemą pasiimti vaiko. Tačiau kieme vaikštinėjantys vaikai kaip vienas atsakė, kad tą popietę Sharazed nematė. Po trijų su puse valandos į įvykio vietą atvyko policija.
Taip atsitiko, kad mergaitei išėjus į kiemą, jame nieko nebuvo. Paprastai vaikai rinkdavosi į kiemą po pietų – po 13 val. Sprendžiant iš to, kad šiukšlių maišas buvo ten, kur ir turėjo būti (rūsyje), mergaitė greičiausiai spėjo nusileisti žemyn. Nors policija tada dar patikrino ir visus namo butus.
Nepavyko nustatyti nei vieno įtariamojo
Policijos šuo pėdsakų taip pat neaptiko. Liudininkų apklausos irgi nieko gero nedavė.
Miestelio, kuriame gyveno 29 tūkst. gyventojų, tarp jų ir Benduiou šeima, teritoriją sudarė keli aukšti pastatai, kuriuose daugiausia gyveno imigrantai iš Šiaurės Afrikos ir jų palikuonys. Taip pat arabai iš buvusių Prancūzijos kolonijų – Alžyro, Tuniso ir Maroko.
Nors šioje šeimoje be Sharazed augo dar 9 broliai ir seserys, ji buvo laikoma gana klestinčia ir turtinga. Kai po kelerių metų šeima nusprendė persikelti į labiau prestižinį rajoną, būtent to buto jie nusprendė neparduoti ir ilgus metus laikė tuščią, tikėdamiesi, kad vieną dieną dukra grįš vieninteliu jai žinomu adresu.
Nepaisant to, kad policijos tyrimas iš viso truko 2 metus, nepavyko nustatyti nė vieno įtariamojo.
Po daugelio metų ta pati Ferruz, kuri atsisakė išeiti su savo jaunesne seserimi pasivaikščioti, įkūrė fondą dingusios sesers likimui nustatyti.
Vyresnioji sesuo visą laiką kaltina save, kad tą dieną liko namuose ir neišgelbėjo Sharazed. Moteris aktyviai dalyvauja Prancūzijos žiniasklaidoje, tačiau per daugiau nei 30 metų naujos informacijos dėl dingusios sesers nepasirodė. Nei padrąsinančio, nei bauginančio.
