Kodėl sveikiausi žmonės neužsuka į sporto sales?

Žmonės, gyvenantys „mėlynose zonose“ – vietose, kuriose nustatyta ilgiausia gyvenimo trukmė, nekelia štangų ir nebėgioja maratonų  Jiems tiesiog to nereikia,- rašoma straipsnyje „The healthiest people in the world don’t go to the gym“. („Sveikiausi žmonės pasaulyje nesilanko sporto salėje“). Todėl jei norite būti kuo sveikesni, turėtumėte žinoti, kad iš tikrųjų dėl to jums neprireiks nei treniruoklių, nei svarmenų su svoriais.

Dauguma žmonių net vengia darbo, reikalaujančio nuolatinio judėjimo

Žmonės, gyvenantys „mėlynose zonose“ – vietose, kuriose nustatyta ilgiausia gyvenimo trukmė pasaulyje, neperka abonementų  ir nevaikšto į sporto klubus bei treniruoklių sales. Jiems tiesiog to nereikia, nes tie žmonės jau gyvena aplinkoje, kuri verčia juos nuolat judėti. Jie negaišta laiko bėgimo takeliuose, o paprasčiausiai užsiima sodininkyste, daržininkyste, vaikščioja, juda visą dieną ir naudoja kuo mažiau įvairių prietaisų, palengvinančių namų darbus.

Mokslininkai,  tyrinėjantys „mėlynųjų zonų“ fenomeną, padarė išvadą, kad kasdienis fizinis krūvis, susijęs su judėjimu, yra vienas veiksmingiausių veiksnių, turinčių įtakos gyvenimo trukmės padidėjimui. Ir tai turėtų būti vienas didžiausių įpročių kiekvienam žmogui visame pasaulyje. Deja, į tokį gyvenimo būdą šiais laikais neretai žiūrima pro pirštus: šiuolaikinės technologijos iki minimumo sumažino  rankų darbą  ne tik patalpose, bet ir gryname ore. Todėl dabar mes vis daugiau ir daugiau sėdime prie stalų, sukišę nosis į kompiuterius visą dieną.

Priešingai – dauguma žmonių net vengia darbo, reikalaujančio nuolatinio judėjimo,  suteikiančio galimybę išeiti į gryną orą… Nors iš tikrųjų tai turėtų būti kaip labai malonus ir romantiškas laisvalaikis, tačiau realybė yra visai kitokia. Jei prieš 100 metų „sėdimos“ profesijos sudarė tik 10 proc., šiuo metu šis rodiklis yra artimesnis 90 proc.

Taigi, ką turėtume daryti? Net jei jūsų darbas reikalauja sėdėti vienoje vietoje visą dieną, vis tiek galite pakankamai pajudėti. Tik reikia noro.

Vienas geriausių būdų tai padaryti  – pereiti prie aktyvesnės kelionės būdo. Norėdami tai padaryti, galėtumėte pradėti vaikus vesti į mokyklą pėsčiomis. Taip pat eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu ir į parduotuvę bei aplankyti draugus, palikus mašiną ramybėje. Žinoma,  taip pat labai gerai būtų, jei į darbą važinėtumėte ne mašina, o dviračiu.  O jei jūsų darbas yra per toli, kad pasiektumėte pėsčiomis, jūs vis tiek galite šiek tiek  „pavogti“ laiko  ir praeiti bent kelis sustojimus iki autobuso ar metro stotelės.

Vaikščiojimas yra labai naudingas jūsų smegenims  

Tyrimai rodo, jei  į darbą kasdien vaikščiotumėte ne mažiau kaip 15 minučių, vien tai gali gerokai pagerinti jūsų sveikatą. O jei pavyktų papildyti šį fizinį aktyvumą dar bent keliolika minučių per dieną, tai padarytų dar didesnę teigiamą įtaką jūsų sveikatai.

Per tyrimą taip pat buvo išsiaiškinta, kad vienintelis dalykas, kurio žmonės nekenčia labiau, nei kasdien važinėti į darbą – kasdieninius buities darbus namuose. Bet visai tikėtina, kad jie daug palankiau  žiūrėtų į savo įprastas pareigas namuose, jei žinotų, kad prailgina sau gyvenimo trukmę  natūraliai judėdami. Tai yra atlikdami visus tuos iki gyvo kaulo įgrisusius buities darbus.

Neseniai Amerikos vėžio draugijos specialistai  atliko tyrimą, per kurį buvo išsiaiškinta, kad kas savaitę vaikščiojant  mažiausiai šešias valandas gerokai sumažėja tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir net vėžio, palyginti su žmonėmis, keliaujančiais transportu. Be to, pėsčiomis  vaikščiojant tik dvi valandas per savaitę, sumažėja sunkių ligų rizika ir gerokai pailgėja gyvenimo trukmė. Be kitų dalykų, vaikščiojimas yra labai naudingas jūsų smegenims.

Remiantis Švedijos Karolinska‘o instituto bendrosios praktikos gydytojo, mokslų daktaro Anderso Hanseno atlikto tyrimo rezultatais, kasdien vaikščiojant pėsčiomis, senatvinės demencijos rizika sumažėja net 40 proc.

Jei  vis dėlto nemėgstate valandų valandomis vaikščioti po gatves, arba, tarkim, oras tam reikalui nėra tinkamas, tiesiog padalinkite savo pasivaikščiojimus į kelias dalis. Pavyzdžiui, jūs galite  pavaikščioti bent penkias minutes kas valandą – juk tai nėra sunku. Tiesiog kiekvieną valandą stenkitės bent trumpam pakilti  iš už savo darbo stalo ir kažkiek pasivaikščioti. O per pietus būtinai ištrūkite į gatvę pakvėpuoti šviežiu oru.

Juk žmogaus kūnas buvo sukurtas ir skirtas ne sėdėti vienoje vietoje, bet judėti. Tačiau tai nereiškia, kad dėl to reikia eiti į sporto salę. Norint gyventi ilgai ir sveikai, jums nereikia nuolat kilnoti svarmenis, bėgioti bėgimo takeliu ir lieti prakaitą treniruojantis.

Paprasti, natūralūs judesiai, kuriuos galite atlikti kiekvieną dieną, turi ne mažiau, jei ne daugiau teigiamos įtakos jūsų gyvenimui nei sportuojant. Darykite tą patį, kaip ir viso pasaulio ilgaamžiai  –  kuo daugiau natūraliai judėkite.

Šaltinis: qz.com