sniegopilys.lt
Vyrai nėra užprogramuoti genetiškai apvaisinti kuo daugiau moterų – tai mitas, nes niekas niekada nematė tokių genų jų akyse. Visų pirma tokia idėja prieštarauja evoliucijos tikslingumui: vaiką reikia ne tik pradėti (juk nedaug žmonių pavyksta tai padaryti iš pirmo karto). Be to, ovuliacijos neįmanoma nustatyti pagal moters išvaizdą. Galų gale kūdikį reikia ne tik pagimdyti, užauginti, bet ir išlaikyti iki savarankiško amžiaus.
Taigi, jei vyrai iš tikrųjų mėgintų paskleisti kuo daugiau genetinės medžiagos, jų realios reprodukcijos galimybės sumažėtų. Žmogus kaip individas nėra naudingas, todėl žmonės sudaro poras – rūpinasi vaikais ir suteikia jiems galimybę išgyventi bei užauginti savo palikuonis.
Šiuo atveju šis teiginys labiau tinka ir gali būti taikomas kai kuriems paukščiams ir primatams – veisti palikuonis kartu.
Tačiau tėviški jausmai nėra mitas, nes daugelis vyrų mėgsta ir nori būti tėvais. Žinoma, tai taikoma apskritai atvejais, nes konkrečiais atvejais motyvacija gali skirtis.
Be to teiginys „genetiškai“ neretai susijęs su instinktais. Žinia, dabar žmonija vadinama civilizuota, kuri be instinktų dar vadovaujasi ir sudėtingomis psichinėmis-psichologinėmis formulėmis, kaip antai, etiketo ir moralės klausimai.
Ką čia slėpti ir dabar kas nori, gali veistis kaip triušiai. Bet „vienintelis plėšrūnas“, galintis mus nužudyti, yra pats žmogus arba tai, ką jis pats sukūrė.
Bet vienintelis stresas, atsirandantis „medžiojant“ arba nuėjus į prekybos centrą, yra ne mirties, o pasirinkimo baimė – kokią duoną išsirinkti iš 10 rūšių?
Be to, per didelis dauginimasis dabar turi priešingą efektą – žemės populiacija stabiliai auga, todėl ne vienam kyla klausimų. Pavyzdžiui, „Kur mes visi sutilpsime?“ ir „Ką mes turėsime?“.
