sniegopilys.lt
Šios moters priklausomybė nuo saldumynų buvo tokia stipri, kad ji nuolat jautėsi alkana. Ji galėjo drebėti iš alkio net valgydama pyragą. Arba, pavyzdžiui, jei žinojo, kad spintelėje yra šokolado plytelė, skubėjo pasiimti, bet paaiškėjo, kad dukra atrado anksčiau ir suvalgė. Tuo metu ji galėjo nežinia, ką su ja padaryti, rašo 40plusstyle.com.
Nuo septintos dienos prasidėjo būsena, kai nebesinorėjo saldumynų
Tada galėdavo sėsti į mašiną ir važiuoti naktį į prekybos centrą kitame miesto gale, nes visos vietinės jau būdavo uždarytos. Tada nusipirkdavo šokolado ir kramsnodavo neskubėdama, kol grįždavo namo. Kol vieną dieną pasakė sau: „Gana. Pavargau. Tai tiesiausias kelias į … nutukimą“.
Pradėjo ieškoti būdų, kaip ugdyti valią ir rado išeitį. Moteris neslėpė, kad nuo septintos dienos prasidėjo būsena, kai nebesinorėjo saldumynų. Ir tiesiog nusprendė tęsti, kol pamatys akivaizdžius pokyčius. O jei nieko nepasikeis, vadinasi, tai ne jai.
„Įsivaizduokite situaciją, jums reikia užlipti keturis laiptelius, o aš žiūriu į juos ir suprantu – tiesiog negaliu to padaryti. Surinkau savo šeimos gydytojos telefono numerį ir sakau: „Viskas, nebegaliu pajudėti“. Tada ji paklausė: „Ar šalia yra prekybos centras? Užeikite ir nusipirkite rožinės druskos, padėkite po liežuviu 5-6 kristalus ir ištirpinkite“, – dalijosi patirtimi pašnekovė. – Vėl pagalvojau – kažkokia nesąmonė! Aš čia kone mirštu, o man siūlo po liežuviu pasipilti druskos? Bet jei pasirinkau žmogų, kurio nuomonė man svarbi, nereikia ginčytis, tiesiog eik ir daryk!“.
Nusipirko, pasidėjo po liežuviu ir per tris minutes vėl tapo įprasta būsena. „Galvoju: kaip čia yra? Magija! Apsipirkau turguje ir su krepšiais gana ramiai paržingsniavau namo, lyg nieko nebūtų nutikę“, – sakė ji.
Praėjus kelioms savaitėms su draugėmis susitiko savo gyvenvietės centre senoje užeigoje, kurią jau keturias kartas valdo tie patys savininkai ir turi nepaprastai skanių kepinių.
„Atvažiavome ir aš tiesiog užsisakiau kavos ir pagavau save galvojant, kad aš tiesiog nenoriu daugiau pyrago. Mečiau iššūkį sau ir pakviečiau save į dvikovą. O dar taip neseniai galėjau nusipirkti šešis gabalus kepinių ir iškart suvalgyti“, – dalijasi įspūdžiais moteris.
Tačiau ne viskas buvo taip tobula, teko susidurti ir su trikdžiais. Su vyru italu išvyko aplankyti tėvų. Paprastai anyta iš anksto pasiteiraudavo apie jos pageidavimus vakarienei. „Tuo metu buvo šparagai, lašišos kepsnys, parmezanas prie kavos – tiesiog tobula. Jei tik ant stalo nebūtų atsiradusi kvapni saldi focaccia – tradicinis jų miestelio patiekalas… O anyta vos ne su ašaromis prašė pabandyti bent gabalėlį. Aš valgiau šiek tiek, tada dar vieną ir dar vieną… ir negalėjau sustoti.
Nė pati nepajuto, kaip svoris ėmė kristi
Ryte pajuto ne tik patinusį kūną, alkį, bet ir kaltės jausmą. Norėjo pasiduoti, nuleisti rankas ir vėl eiti prisikimšti, bet giliai įkvėpė ir pasakė sau tvirtą „ne“.
Man prireikė daug laiko, kol pripratau valgyti restoranuose. Skaitau visokius patarimus, pavyzdžiui, užsisakyk picą ir valgyk tik viršutinę dalį – sūrį ir dešrą. Bet ar įsivaizduoji, kai eini į piceriją su italais ir valgai tik viršų, o tešlą palieki? Jie žiūri į tave kaip į išprotėjusį. Vyras pasakė: „Liaukis, nedaryk gėdos man“, – pasakojo interviu moteris.
Laikui bėgant pradėjo elgtis kitaip: pradėjo eiti į restoranus, kur gamina ne tik picas arba tiesiog nevalgė picos, prisidengdama, kad skauda skrandį.
„Beje, mano vyras iki šiol nežino, kad, pavyzdžiui, aš galiu suvalgyti gabalėlį sviesto, jis nualptų. Jis net nežino kiek kiaušinių suvalgau. Tiesą sakant, kai jis išeina į darbą, o aš būnu namie ir gana ramiai nueinu į parduotuvę, nusiperku sviesto, kiaušinių ir ramiai užsidedu“, – sakė ji.
Ilgainiui moteris ėmė sverti 60 kilogramų, o dar po kiek laiko pasiekė patogią 55–54 kilogramų svorį.
Tiesa, per pandemiją svoris padidėjo iki 58 kg. Kadangi kalorijų nesumažino, valgė kaip įprasta, bet mažiau judėjo. Tai yra tris mėnesius sėdėjo užsidarę namuose.
„Sėdėti ištisas dienas namuose kaip kalėjime yra stresas. Bet mano vyras beprotiškai apsidžiaugė – sako: „Dieve, pagaliau mėsos namuose atsirado.“
Taip šio pasakojimo herojė iš 58 kg. vėl pasiekė 54. Ir tai padarė be didelių pastangų ir nejausdama alkio. „Išvada labai paprasta: sumažinau kalorijų kiekį ir retsykiais atsisakau kai kurių produktų. Svarbiausia, stengiuosi neprisivalgyti ir svoris ėmė kristi gana sparčiai. Po to apėmė didžiulis gyvenimo džiaugsmas“, – sakė moteris.
