sniegopilys.lt
Prieš daug metų įvairių šalių mokslininkų atlikti tyrimai, skirti alkoholizmo problemoms tarp vaikų ir paauglių, plačiajai visuomenei nebuvo žinomi, kadangi šie tyrimai nuguldavo stalčiuose ir nebuvo viešinami. O šie skaičiai turi kelti didžiulį nerimą.
Susipažinus su mokslininkų atliktais tyrimais, galima daryti išvadą, kad paauglius girdo ne kokie nors demonai, ne trumpinamos alkoholio pardavimo valandos, ne vaikiškas šampanas išmokina juos vartoti alkoholį, ir net ne alkoholio reklama. Vaikus ir paauglius girdo, sąmoningai ar nesąmoningai, jų tėvai bei kiti asmenys.
Ypatingai pavojinga sveikatai riba – 8 litrai gryno alkoholio vienam žmogui per metus
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 12.3 litrų absoliutaus alkoholio 2017 metais. Ir tuo statistikos duomenys dėl alkoholio vartojimo tarp vaikų ir paauglių baigiasi. Kadangi sėkmingai perėmėme alkoholio vartojimo tradicijas iš didžiosios Rytų šalies kaimynės ir kaip šleifas jos velkasi iki šiol, šiame straipsnyje bus pateikti Rusijos mokslininkų atlikti tyrimai ir jų pateiktos išvados.
Rusijos sociologų duomenimis, pastaruosius 20 metų šalyje girtuokliavimo problema labai paaštrėjo ir išplito ne tik tarp vyriškos giminės, nenusakomo amžiaus ir išvaizdos girtuoklių, bet ir moterų bei paauglių. Pagrindinis visuomenės alkoholizmo rodiklis – išgerto alkoholio kiekis vienam gyventojui per metus. Rusijoje jis siekia 18 litrų gryno alkoholio vienam žmogui. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija tvirtina, kad „ypatingai pavojinga žmonių sveikatai riba – 8 litrai gryno alkoholio vienam žmogui per metus“.
Rusijos mokslininkai tyrinėjo paauglių alkoholizmo problemas aštuonerius metus. Jie atliko daugybę tyrimų tarp 7-9 ir 10-11 klasių moksleivių. Taip pat tarp studentų, tėvų, mokytojų, šeimos narių, turinčių priklausomybę nuo alkoholio ir dirbančio 22-23 metų jaunimo. Atskirai buvo atlikta apklausa ir tarp interneto vartotojų (nuo 600 iki 2000 žmonių) bei ekspertų, tyrinėjančių alkoholizmo problemas, kitų amžiaus grupių moksleivių bei jų tėvų.
Pirmą kartą dauguma paauglių išmėgina alkoholį per kurią nors savo šeimos šventę. Pavyzdžiui, kurio nors šeimos nario gimimo dieną, vardadienį, vestuves, Naujuosius metus ir panašiai. Bet tėvai nemato nieko blogo, jei jų atžalos išgeria per bet kurią šventę. Kadangi giliai susiformavęs požiūris, jog apseiti be svaigalų per šventę – tiesiog neįmanoma. Kaip per tokį „pirmą išmėginimą“ elgiasi suaugusieji? Ogi tėvai dažnai ne šiaip sau provokuoja savo vaikus išgerti, bet ir laiko „pareiga“ išmokyti tai padaryti. „Geriau tegul namuose išgeria, o ne su kompanija kur nors už kampo“, – galvoja dažnas tėvas. „Geri ketinimai“, deja, duoda priešingų rezultatų: paauglys sužino iš savo gimdytojų, kad visą laiką gerti nevalia, bet kartais galima.
Mokslininkai išsiaiškino dar vieną gana įdomų reiškinį: dažniau tėvai siūlo pirmą kartą išgerti alkoholį ne sūnums, o dukterims. Pavyzdžiui, šampano taurę skambant valstybės himnui per Naujuosius metus arba per gimimo dieną, ar prieš baigiant vidurinę mokyklą, kad „pasiruoštų“.
Tuo tarpu atlikta apklausa internetu parodė, kad dauguma paauglių pirmą kartą išgeria alkoholio būdami 12-15 metų. O per pastaruosius 15-20 metų moksleivių, sulaukusių 14 metų ir besimokančių 8 klasėje skaičius išaugo du kartus, vartojančių alkoholį. Pavyzdžiui, jei 1991 metais alkoholio skonis buvo pažįstamas 36 proc. 14 metų moksleiviams, tai 2007 metais jau 68 proc. Ir išgeriančių paauglių skaičius kasmet vis daugėja…
Paaugliai žino, ką reiškia „nusigerti iki žemės graibymo“
Tėvų nuostata „Negalima, bet truputėlį leidžiama“ ir toliau sėkmingai gyvuoja. Namuose, gatvėse, per televizorių paaugliai mato, kas ir kaip vartoja alkoholį. Ir seka jų pavyzdžiu. Sociologai, atlikę tyrimą, padalino į keturias kategorijas 7-9 klasių moksleivius, priklausomai nuo jų priklausomybės ir požiūrio į alkoholį. Visiškai nevartojančius alkoholį pavadino blaivininkais, antrai kategorijai priskyrė vartotojus, priklausomai nuo situacijos, trečiai – eksperimentuotojus ir ketvirtai – geriančius. Pagal šį suskirstymą kategorijomis tyrėjai išsiaiškino, kokiais motyvais remiantis ir kiek dažnai moksleiviai vartoja alkoholį, o po to kiek iš jų „nebesilaiko ant kojų“.
Per apklausą paaiškėjo, kad 32 proc. blaivininkų vengia alkoholio dėl pasekmių baimės arba religinių įsitikinimų. 50 proc. vartotojų, priklausomai nuo situacijos, alkoholį išmėgino ir toliau vartoja retai, tai yra priklausomai nuo situacijos ir aplinkybių, bet ne dažniau kaip 2 kartus per pastaruosius du mėnesius. Bet, anot jų, prireikus, gali visiškai atsisakyti alkoholio. O ką reiškia „nusigerti iki žemės graibymo“, jie pajuto tai tik vieną arba du kartus savo gyvenime. Tuo tarpu 12 proc. eksperimentuotojų neretai patenka į situacijas, kur galima vartoti alkoholį arba aktyviai ieškojo tokios galimybės. Buvo nusigėrę per pastarąjį mėnesį ne daugiau kaip 3 kartus. Paklausti kodėl, atsakė, kad įdomu buvo sužinoti, kaip tada organizmas elgsis. Ir 6 proc. geriantys vartoja alkoholį pakankamai dažnai. Daugumos atvejų todėl, kad nori atrodyti suaugusiais. Jei neturi pinigų, parduoda tarą arba nugvelbia iš tėvų. Geriantys puikiai žino, ką reiškia ir pagirios. Kuo paaugliai tampa vyresni, tuo mažiau tarp jų blaivininkų. 9 klasėje tik kas penktas, o eksperimentuotojų ir geriančių skaičius išauga iki 17 proc.
Beje, merginos baigia pasivyti vaikinus. Jei praėjusio amžiaus pabaigoje retsykiais vartojo alkoholį 65-70 proc. merginų ir 90-95 proc. vaikinų, besimokančių vyresnėse klasėse, tai dabar šie skaičiai beveik susilygino. Dar blogiau: 8 klasėje besimokančių merginų, išmėginusių alkoholinius gėrimus, daugiau, nei vaikinų – 69 ir 61 proc. Paaiškėjo, kad merginos išgeria pasitaikius progai, o vaikinai – „eksperimentuoja“. Beje, tokių eksperimentuotojų skaičius gerokai padaugėjo tarp besimokančių 8-9 klasėse. Merginos linkusios išgerti kompanijose silpnus kokteilius skardinėse, o vaikinai – alų ir minėtus kokteilius. Be to, tyrimai parodė, kad tarp besimokančių 10-11 klasėse alkoholį išmėgino 86 proc. merginų ir 81 proc. vaikinų. Palyginimui, pavyzdžiui, 2004 metais tokių buvo 45 proc. vaikinų ir 36 proc. merginų, o 2010 metais po lygiai – 57 proc.
Tyrėjų nenustebino ir tai, kad dažniau alkoholį vartoja tie paaugliai, kurių šeimose netrūksta problemų. Pavyzdžiui, tėvams nuolat konfliktuojant, mušantis, skiriantis. Taip pat mirus artimam žmogui. Galų gale turint prieš akis „puikų“ pavyzdį: alkoholiką, narkomaną tėvą, motiną, senelius, dėdę ir panašiai. Tokiose šeimose augantys paaugliai tampa agresyvūs, visų užmiršti ir niekam nereikalingi. Apklausos lapuose jie dažnai padėdavo varneles ant žodžio „sutinku“ prie klausimų „Ar išgerti alkoholio – tai malonumas?“, „Reikia parodyti jėgą, kad tave gerbtų“, „Mano elgesys nepatinka kitiems žmonėms, bet tai jų problema, o ne mano“ ir taip toliau. Todėl mokslininkai priėjo išvadą,, kad toks požiūris tik dar labiau stimuliuoja paauglį vartoti alkoholį.
Stipraus alkoholio mėgėjai – pats didžiausias galvos skausmas pedagogams ir medikams
Pasak sociologų, dar 1980 metais atlikti tyrimai parodė, kad paaugliai laikė alkoholį „vaistais“ nuo streso, nuo peršalimo, nuo nelaimingos meilės ir panašiai. O dabar jie geria todėl, kad „taip paprasčiau bendrauti“. Atlikus apklausą tarp 9-11 klasių moksleivių paaiškėjo, kad jie išgeria ne dėl to, jog norėtų išsigydyti sielos žaizdas, o norėdami susikurti jaukią aplinką, klausant mėgstamos muzikos. Tarp išgeriančių moksleivių akivaizdžiai išsiskyrė alaus, kokteilių, vyno, šampano, degtinės ir kitų stiprių gėrimų mėgėjų grupės. Taigi, sociologai išsiaiškino, kad kompanijose 27 proc. moksleivių vartoja silpnus alkoholinius kokteilius skardinėse, vyną – 20 proc., alų – 19 proc., stiprius alkoholinius gėrimus ( pavyzdžiui, degtinę, viskį) išgeria tik 7 proc. respondentų.
Sociologai taip pat išsiaiškino, kad koktelius labiausiai mėgsta merginos. Jos linkusios burtis į kompanijas, bet išgėrimas – ne svarbiausias jų susitikimo tikslas. Apklausos dalyvės prisipažino, kad išgerta kokteilio skardinė svaigino ryškiai, bet trumpai. Bet daugiau nei pusė apklaustų respondenčių jautė pagirias. Anot medikų, apskritai šis gėrimas pavojingas. Mat vienoje jo skardinėje yra ne mažiau kaip taurelė degtinės ir dar „chemijos“: saldiklių, dažiklių, aromatizuotų medžiagų.
Tuo tarpu gerą vyną dažniau vartoja paaugliai, augantys pakankamai materialiai aprūpintose šeimose. Jie neblogai ir mokosi. Bet paaiškėjo, kad savo alkoholinę karjerą jie pradeda tėvams žinant ar net jų iniciatyva. Tačiau paaugliai išgeria ne dėl to, kad norėtų nusigerti, o „kad būtų gražu“. Tai yra daugiausiai per šventes. Jie gana aktyviai sportuoja, todėl sveikata nesiskundžia. O vynas jiems – tai galimybė laisviau, neįsitempus bendrauti su bendraamžiais gyvai, o ne internetu. Beje, jie linkę mažiau sėdėti prie kompiuterio nei kitų grupių paaugliai.
Užtat alų noriai geria paaugliai ir iš materialiai aprūpintų šeimų. Be to, tyrėjai išsiaiškino, kad tarp alaus mėgėjų daugiausiai tų, kurie pirmą kartą išmėgino alkoholį būdami 10 metų. Jie aiškino, kad būtent iš tėvų sužinojo, jog alus „nėra alkoholis“ , nes jo duoda kartais išgerti net mažyliams.
Bet visai ką kita tvirtina narkologai: paprasto šviesaus alaus viename puslitryje yra tiek pat alkoholio, kiek ir 60 gramų degtinėje. Ir paauglys vidutiniškai išgeria alaus tiek, kiek ir 120 gramų degtinės. Tuo tarpu apklausti tėvai kažkodėl ramiai reaguoja: „Pagalvok, vaikas išgėrė alaus…“ Tėvai duoda kišenpinigių ir iš esmės nekontroliuoja, kur atžalos juos išleidžia. O vaikai retai skundžiasi, kad nėra kuo užsiimti. Jiems užtenka kompanijų, kur linksmai galima leisti laiką su skardine ar buteliu alaus rankoje.
Jaunieji degtinės ir kitų stiprių gėrimų mėgėjai – pats didžiausias galvos skausmas pedagogams ir medikams. Per tyrimą paaiškėjo, kad draugų kompanijose gali kartais išgerti degtinės kas dešimtas paauglys arba 11 proc. Bet ir pavadinti juos girtuokliais negalima. Jie dažniausiai gyvena gerai aprūpintose šeimose. Aišku, tėvai to greičiausiai nežino. O degtinė paaugliams – tai noras pasijusti stipriu, tikru vyru ir ,suprantama, būti gerokai pranašesniu už merginas. Taip jie galvoja.
Per tyrimą taip pat paaiškėjo, kad paaugliai turi įprotį draugų kompanijose pasigirti išgerto alkoholio kiekiu išvakarėse. Aišku, kiek padauginus jo kiekį. Suprask, jis jau suaugęs ir kietas! „Vakar tiek išgėriau, kad vos į namus paršliaužiau!“ – pasididžiuodamas giriasi draugui. O bendraamžiai skeptiškai nusiteikę: „Na, na taip mes tavimi ir patikėjome. Įrodyk!“ Sociologai ir psichologai įsitikinę, kad toks „žaidimas“ – tai noras patvirtinti, kad jis jau suaugęs ir kietas! Atlikta apklausa parodė, kad trys ketvirtadaliai moksleivių nesmerkia draugų, padauginusių alkoholio. Arba gaili, arba pasišaipo iš jų, arba apskritai nekreipia į juos dėmesio. Tik 4 proc. respondentų pasakė, kad toks elgesys priverčia juos kitaip pažvelgti į jaunąjį mėgėją išgerti. Tuo tarpu 44 proc. vyresnių klasių moksleivių apskritai nemato nieko blogo vartojant alkoholį, 22 proc. galvoja, kad išgerti galima tik per šventes ir 28 proc. visai nevartoja alkoholio.
Kokių gudrybių imasi paaugliai norėdami apgauti tėvus
Sociologai išsiaiškino ir kaip moksleiviai leidžia laisvalaikį. Paaiškėjo, kad eksperimentuotojų ir geriančiųjų kategorijai priklausantys paaugliai linkę pasyviai leisti laisvą laiką: vaikščioti, klausytis muzikos, eiti su draugais į kiną, sėdėti prie kompiuterio. Bet tai daro 2-4 kartus dažniau, nei moksleiviai, priklausantys blaivininkų ir išgeriančių, priklausomai nuo situacijos, grupėms. Be to paaiškėjo, kad geriančių grupei priklausantys paaugliai, du kartu mažiau laiko sugaišta namų užduotims atlikti ir papildomiems užsiėmimams. O ką veikia per šventes, susirinkus į draugų kompaniją, kad nebūtų nuobodu? Geria alkoholį. Kodėl? Padeda atsipalaiduoti. Be to, jie galvoja, kad nuolat vartoti silpną alkoholį, pavyzdžiui, alų, ne tik galima, bet ir reikia. Daugumai iš jų vakarėlis ne vakarėlis, jei jis praleidžiamas neišgėrus alkoholio ar neparagavus „žolelės“.
Sociologai, atlikdami tyrimus, palygino situacijas didmiesčiuose ir regionuose. Išsiaiškino, kad daug kas priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, nuo to, kaip moksleiviai sugeba atrasti sau naudingą užsiėmimą laisvalaikiu, nuo šeimos tradicijų. Bet tyrėjai priėjo prie vieningos išvados dėl didėjančio paauglių alkoholizmo – visiškas visuomenės abejingumas šiai problemai.
Suprantama, tada savaime kyla klausimas: kur tada žiūri šeima ir mokykla? Klausimas, aišku, retorinis. Mokytojai turi daug svarbesnių reikalų, nei domėtis paauglių alkoholizmu, o tėvai patys girtuokliauja arba labai užsiėmę, dagu dirba, arba sėdi sukišę nosis į televizorių ir nemato savo apgirtusio vaiko. Todėl tyrėjams tik dar kartą beliko patvirtinti, kad per pastaruosius pora dešimtmečių šeimos tarpusavio ryšiai gerokai susilpnėjo. Žmonės apskritai abejingi tapo ne tik tai, kas vyksta visuomenėje, bet ir šeimose. Mat per apklausą paaiškėjo, kad paauglių, priklausančių blaivininkų grupei, daug tvirtesni ryšiai ir geri santykiai su tėvais. Jie gali pasidalinti su mama ar tėvu savo problemomis, leidžia laisvalaikį su šeima. Tuo tarpu priklausantys geriančių ir eksperimentuotojų kategorijai paaugliai beveik visą savo laisvą laiką praleidžia draugų kompanijose. Net 80 proc. blaivininkų bent kartą per mėnesį eina su savo tėvais ar draugais į kiną, gamtą, į stadioną žaisti arba žiūrėti futbolą. Tą patį daro tik kas penktas geriančių grupei priklausantys moksleiviai. Beveik kasdien vakarieniauja su tėvais 62 proc. alkoholio, priklausomai nuo situacijos, vartotojų, 71 proc. eksperimentuotojų, 82 proc. blaivininkų ir 54 proc. geriančių moksleivių.
Per tyrimą taip pat paaiškėjo, kad tėvai vis dėlto mėgina kontroliuoti savo atžalas. Bet moksleiviai prisipažino sociologams, kokių gudrybių imasi norėdami apgauti tėvus. Išgėrę ar net padauginę alkoholio, sako, kad pernakvos pas draugą ar draugę, grįš namo vėliau (kai tėvai jau suguls ir kad nepamatytų).
Tuo tarpu apklausus paauglių tėvus paaiškėjo, kad net 84 proc. iš jų visada nustato laiką, kada jų atžala turi būti namuose minutė į minutę! Tačiau paauglių reakcija skirtinga: 70 proc. blaivininkų, 40 proc. alkoholio vartotojų, priklausomai nuo situacijos, 26 proc. eksperimentuotojų ir 13 proc. geriančių visada daro taip, kaip liepia tėvai.
Sociologai, atlikę tyrimus, įsitikino, kad daug tėvų laikosi nuostatos: „Geriau tegul išgeria, kad tik nevartotų narkotikų“. Anot tyrėjų, tai – gryna iliuzija. Jų duomenimis, glaudžiai susijęs moksleivių ryšys tarp moksleivių alkoholio ir narkotikų vartojimo pradžios. Kadangi būdami draugų kompanijose moksleiviai daugiau kaip 50 proc. atvejais pirmą kartą išmėgina narkotikus būtent veikiant alkoholiui (dažniau alui) ir draugų įkalbinėjami. Jau tapus priklausomiems nuo narkotikų, įveikia savo „lomkes“ išgėrę didelį kiekį stipraus alkoholio.
„Aš tai ne, ne, nevartoju, bet turiu draugą, kuris vartoja…“ – priremtas prie sienos išsisukinėja paauglys, bet toks pasakymas turėtų priversti tėvus suklusti. Kas antras paauglys iš geriančių grupės ir kas trečias iš eksperimentuotojų grupės pažymėjo, kad jie turi draugą, išmėginusį arba vartojantį narkotikus. Tuo tarpu tik 2 proc. blaivininkų ir 10 proc. alkoholio vartotojų, priklausomai nuo situacijos, turi tokių draugų. Rizikos lygis akivaizdus. Be to, ji padidėja vaikams augant ir tampant vyresniais. Ypatinga rizikos grupe sociologai laiko abiturientus, bebaigiančius mokyklą ir baigusius mokyklą bei tapusius pirmo kurso studentais. Galų gale ištrūkę iš tėvų ir mokyklos globos netikėtai aptinka, kad dabar jie turi begalę laisvo laiko, kad nėra kuo užsiimti ir greitai atranda išeitį.
Be to, jie galvoja, kad nuolat vartoti silpną alkoholį, pavyzdžiui, alų, ne tik galima, bet ir reikia. Daugumai iš jų vakarėliai ne vakarėlis, jei joje nėra alkoholio ir „žolelės“.
