sniegopilys.lt
Žinoma, kad alkoholis yra nuodingas. O jei alkoholiniai gėrimai kenkia, tada savaime kyla klausimas, kodėl alkoholiniai gėrimai buvo išrasti? Manote, dėl linksmybių? Visai ne.
Vanduo yra gyvybės pagrindas ne tik žmonėms
Dažniausiai nesusimąstome, kiek žmogus priklauso nuo vandens. Visos žmonių gyvenvietės: šiuolaikiniai miestai ir kaimai – šalia turi būti patikimas gėlo vandens šaltinis. Nesvarbu, tai upė, upelis, šaltinis, ežeras. Tačiau vanduo yra gyvybės pagrindas ne tik žmonėms!
Vanduo taip pat yra ideali terpė veistis įvairiems mikroskopiniams organizmams: bakterijoms, dumbliams, grybams, parazitinių kirmėlių lervoms. Ir ne visi jie yra nekenksmingi!
Ar kada susimąstėte, kodėl tiek daug šaltinių pažymėta koplytėlėmis ir kryžiais? Senovės graikai lygiai taip pat daugelį šaltinių laikė šventais. O Vidurinės Azijos gyventojai taip pat prie šulinių ir šaltinių dažnai įrengia šventus ženklus. Atsakymas paprastas: gamtoje šaltinių su žmogui saugiu vandeniu nedažnai randama! Kryžius ar kitas šventas ženklas – tarsi signalas: šaltinis patikrintas, vanduo geras!
O jei vanduo staiga pasirodytų „blogas“?
Net ir šiandien nuo dizenterija kasmet miršta daugiau nei milijonas žmonių – o bendras kasmet sergančių žmonių skaičius viršija 160 milijonų. Dabar pabandykite įsivaizduoti, koks košmaras vyko senovėje ar viduramžiais. Žmogus negalėjo gyventi be vandens – bet vanduo tuo pat metu buvo reali grėsmė. Dizenterija sunaikino ištisas armijas, nuniokojo miestus! Niekas nebuvo apsaugotas nuo šios ligos – nuo jos mirė Bizantijos imperatorius Konstantinas IV, Anglijos karaliai Edvardas I ir Henrikas V, Prancūzijos karaliai Liudvikas IX ir Pilypas V…
Pasakojama, kad per Sevastopolio apgultį 1854 metais, 60 proc. Prancūzijos kariuomenės nuostolių sudaro tie, kurie mirė nuo… viduriavimo…
Žinoma, žmonės suprato, kad žaliame vandenyje slypi nematoma grėsmė. Vandeniui dezinfekuoti buvo naudojami įvairūs metodai – pavyzdžiui, sidabriniai indai. Sidabro dalelės (jonai) nusėda ant ląstelės membranos, blokuoja jos funkcijas ir bakterijos žūva. Tačiau sidabras yra retas ir brangus metalas. Žinoma, stengtasi naudoti ir įvairias šaknis, vaistažoles, medžių žievę – beržą, alksnį, gluosnį. Kartais tikrai padėdavo (beržo žievėje esantis betulinas ar gluosnio žievėje esantis salicilo rūgštis taip pat yra biologiškai aktyvios medžiagos), bet tik šiek tiek.
Tačiau lengviausias būdas užtikrinti, kad vanduo būtų saugus, reikia jį užvirinti! Mums sunku patikėti, bet vandens virimas ir rankų plovimas ligoninėse gydytojams tapo privalomi tik XIX amžiaus antroje pusėje! Iki tol gydytojai rankas plovė ne prieš operaciją, o po jos!
Etanolis yra puikus antiseptikas
Tačiau jau senovėje žmonės atrado, kad saldžios vaisių sultys (ne tik vynuogių) gali „pačios“ fermentuotis ir virsti vynu. Net ir nedaug įpylus vyno į vandenį padarė jį daug saugesnį žmonėms! Vynas turėjo dar vieną reikšmingą pliusą – skirtingai nei vanduo, jį buvo galima laikyti labai ilgai, mėnesius ir net metus. Šiandien žinome, kad vyne yra nuo 8 iki 15 (kartais iki 22) procentų etanolio, etilo alkoholio, labai stiprios antibakterinės medžiagos. Vynu dezinfekavo vandenį, vynu išplovė žaizdas – ir pavyko, nes etanolis yra puikus antiseptikas.
Tose šalyse, kur vynuogės neprinoksta, alkoholinius gėrimus išmoko gaminti iš įvairių žaliavų. Šiaurės Europoje tai buvo medus, apyniai, miežiai. Japonijoje, Mongolijoje ir Centrinėje Azijoje kumelės pienas buvo fermentuojamas ir gaunamas kumisas.
Jūreiviai mėgavosi ypatinga pagarba alkoholiniams gėrimams – prisiminkite tą patį romą, kurį taip mėgo Karibų jūros piratai… Jūreiviai žinojo, kaip greitai gėlas vanduo gali pablogėti atogrąžų karštyje. Todėl vynas ar romas buvo strategiškai svarbios žaliavos – be šių kenksmingų gėrimų Kolumbo laivai niekada nebūtų išplaukę į Ameriką! Jūrininkus būtų pasiuntęs myriop paprastas vanduo…
Svaiginantis vyno poveikis, be abejo, buvo žinomas ir mūsų protėviams – tačiau kaip tik ši savybė nebuvo laikoma pagrindine. Jau senovėje įvairūs šaltiniai nurodo (ir visai teisingai!), kad besaikis vyno vartojimas svaiginimosi tikslais yra itin žalingas, kad žala šiuo atveju gali būti stipresnė už naudą.
Senovės Spartoje (Graikija) net buvo paprotys vergams gerti neskiestą vyną, o kai vergai prisigerdavo iki žemės graibymo, jie buvo rodomi vaikams – kad jie savo akimis pamatytų, kaip šlykščiai elgiasi girtuoklis.
