Ką daryti, jei sunku mokytis, dirbti ir bendrauti

Priversti savęs būti produktyviam tikrai nebūtina. Jei sunku susikaupti mokslams arba sunku dirbti ar bendrauti, tinginystė greičiausiai nėra to priežastis. Tokie pokyčiai gali būti paprasto nuovargio požymis arba lydėti kai kurie negalavimai.  Pavyzdžiui, nuovargį sukelia ne tik pervargimas. Tai taip pat gali būti ir kai kurių kitų ligų simptomas.

Todėl pagrindinė užduotis – ne bet kokia kaina priversti save grįžti į normalų gyvenimą, o suprasti galimas priežastis, įvertinti savo būklę ir pasikonsultuoti su gydytoju.

1. Nustokite reikalauti iš savęs tokio paties aktyvumo lygio

Jei anksčiau lengvai susitvarkydavote su darbo užduotimis, mokslais ir aktyviu bendravimu, o dabar tam reikia žymiai daugiau pastangų, nepainiokite to su tinginystėmis. Kai žmogus jaučiasi blogai arba tiesiog yra pavargęs, jo fiziniai ir pažintiniai gebėjimai iš tikrųjų sumažėja.

Neverskite savęs būti produktyviu, net jei šios strategijos jus visą gyvenimą mokė mokykloje ar namuose. Tai gali pabloginti jūsų būklę.

2. Sumažinkite savo darbo krūvį ir skirkite laiko poilsiui

Užsitęsęs, didelis darbo krūvis be tinkamo poilsio gali sukelti didelį nuovargį. Jei vėlai užsibūnate biure arba mokotės be pertraukų, galite pastebėti: sumažėjusią koncentraciją ir produktyvumą,

sunkumus perjungti užduotis, dirglumą ar emocinį išsekimą, sumažėjusį susidomėjimą socialine sąveika, miego sutrikimus, nuolatinio nuovargio jausmą.

Skirkite daugiau laiko poilsiui. Norėdami tai padaryti, peržiūrėkite savo studijų programą ar darbo krūvį. Galbūt yra užduočių, kurias galima deleguoti arba visiškai panaikinti, nes jos neduoda rezultatų. Galite atvirai aptarti savo darbo krūvį ir terminus su vadovu.

Atkreipkite dėmesį į tai, ką veikiate namuose. Atminkite, kad valymas, maisto gaminimas ir vaikų bei tėvų priežiūra taip pat gali išsekinti jūsų energiją. Jei galėtumėte pasidalinti kai kuriomis pareigomis su kitais šeimos nariais, tai nepakenktų.

3. Praktikuokite pagrindines savęs priežiūros taisykles

Kartais sumažėjusio produktyvumo priežastys susijusios su akivaizdžiais, tačiau dažnai nepastebimais veiksniais: miego trūkumu, nereguliaria ir nesubalansuota mityba bei mažu fiziniu aktyvumu.

Jei miegate tik 4–5 valandas per naktį, sunku rasti laiko pavalgyti ir atsipalaiduojate gulėdami ant  minkštasuolio, jūsų gyvenimo būdas gali būti jūsų negalavimų priežastis.

Pabandykite įtraukti sveikus įpročius į savo kasdienybę:

Miegokite septynias ar daugiau valandų per naktį. Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, net savaitgaliais. Pakankamas poilsis naktį padės sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką, dėmesį bei atmintį.

Valgykite reguliariai ir įvairų maistą, kad palaikytumėte energijos lygį. Harvardo lėkštės principas padės jums susikurti subalansuotą mitybą. Pagal jį mityba turėtų būti suskirstyta taip: ½ daržovių ir vaisių, ¼ neskaldytų grūdų ir ¼ baltymų šaltinių.

Skirkite 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Tai gali būti vaikščiojimas, žaidimas su vaikais ar važiavimas dviračiu. Arba galima atlikti 75 minutes intensyvių pratimų: plaukioti, bėgioti ar šokti su virve. Konkreti veikla nėra tokia svarbi. Svarbiausia, kad jums ji patiktų. Jei veikla jums neatrodo įdomi ar net nemaloni, bus sunku išlaikyti reguliarumą.

Patarimas gali skambėti banaliai ir paprastai. Tačiau iš tikrųjų jį ne visada lengva įgyvendinti, nes pokyčiai susiję su gyvenimo būdu. Įprasti medicininiai patarimai veikia, bet niekas nenori jų laikytis.

4. Jei jūsų būklė negerėja, kreipkitės į gydytoją

Jei nuovargis, sumažėjusi koncentracija, motyvacija ar susidomėjimas įprasta veikla tęsiasi ilgą laiką, trukdo darbui, mokymuisi ar socialinei sąveikai arba palaipsniui blogėja, nepriskirkite to vien išsekimui. Tokiu atveju prasminga kreiptis į gydytoją. Geriausia pradėti nuo bendrosios praktikos gydytojo.

Vien simptomų ne visada pakanka priežasčiai nustatyti. Sumažėjusi koncentracija, nuovargis, miego sutrikimai, nuotaikos pokyčiai ir kiti nespecifiniai simptomai gali pasireikšti esant fizinėms būklėms ir psichoemocinio streso ar psichikos sutrikimų fone. Be to, tas pats simptomas gali turėti kelias priežastis. Todėl, norėdamas nustatyti diagnozę, gydytojas įvertina simptomus kartu su kitais skundais, ligos istorija ir tyrimų rezultatais.

Neatidėliokite vizito pas gydytoją tikėdamiesi, kad jūsų būklė pagerės savaime.Kai kuriais atvejais laiku nustatyta diagnozė leidžia anksčiau nustatyti simptomų priežastį ir pradėti reikiamą gydymą.

Vizito metu gydytojas paklaus jūsų apie simptomus, išsiaiškins jų istoriją, įvertins bendrą būklę ir atliks tyrimą.  Po vizito gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus arba prireikus nukreipti jus pas specialistą.

5. Atlikite tik gydytojo paskirtus tyrimus

Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai nėra atskiras diagnozės nustatymo metodas. Tai priemonės, padedančios gydytojui patvirtinti arba atmesti tam tikras ligas ir išsiaiškinti jų priežastis.

Nesavarankiškai, be recepto atliekami tyrimai gali būti ne tik nenaudingi, bet ir sukelti nepageidaujamų pasekmių. Mat savigyda atitolina medicininės pagalbos kreipimąsi. Jei žmogus savarankiškai sieja savo simptomus su konkrečia liga ir pradeda pasikliauti tyrimų rezultatais, jis gali juos neteisingai interpretuoti ir pasirinkti netinkamą metodą. Dėl to vėluojama nustatyti tinkamą diagnozę ir pailgėja gydymo laikas.

Pernelyg daug tyrimų gali lemti perdėtą diagnozę ir nereikalingas intervencijas. Nuolatinis kraujo ar šlapimo tyrimas arba MRT tyrimas be recepto gali atskleisti nukrypimus nuo normos, kurios kitaip būtų nekenksmingos. Pamatę vieną neigiamą rezultatą, kai kurie žmonės pradeda toliau tirtis, atlieka dar daugiau tyrimų ir patiria stresą. Tai vėliau gali lemti nereikalingą gydymą.

Be to, tyrimų rezultatų negalima interpretuoti atskirai. Gydytojas vertina ne tik tyrimų rezultatus, bet ir paciento skundus bei apžiūros išvadas. Taip pat svarbūs paciento vartojami vaistai ir gyvenimo būdas. Net ir nukrypimas nuo referencinio diapazono ne visada rodo ligos buvimą.

Neskubėkite atlikti tyrimų, nebent gydytojas paskyrė. Net jei laboratorija siūlo ištirti daugybę kraujo parametrų, kad nustatytų nuovargio, nemigos ar prastos nuotaikos priežastį.

Geriausia laikytis šios sekos: kreipkitės į gydytoją su savo nusiskundimais, kreipkitės į specialistą, gaukite siuntimą konkretiems tyrimams ir gaukite diagnozę bei gydymą.