sniegopilys.lt
Žmonės dažnai vartoja šias frazes, norėdami nusiraminti ir pateisinti savo elgesį. Tai tas pats, kaip ir kaimynas, kuris nesakingai vartoja alkoholį, o po to leidžia pinigus pagirių vaistams. Tuo tarpu jūs galvojate, kad su jumis viskas gerai, kad jūs nebūsite toks, kaip kaimynas.
Kartu su priklausomybių specialistu išsiaiškinome šešis dažniausiai pasitaikančius pasiteisinimus, kuriuos žmonės dažnai naudoja ignoruodami problemą. Beje, tokių pasiteisinimų girdime kasdien. Tai vadinama anosognozija – ligos neigimu. Ir tai pasireiškia ne tik priklausomybių, bet ir įvairių kitų ligų atvejais, rašo cdc.gov straipsnyje „Alcohol Use and Your Health“.
- „Aš tiesiog atsipalaiduoju. Jei gyvenimas būtų ramesnis, negerčiau“
Yra streso mažinimo ir savigydos hipotezė, teigianti, kad žmonės geria alkoholį nerimui malšinti ir nusiraminti. Manoma, kad jei žmogus dėl šios priežasties griebiasi butelio, stiprus stresas gali pakelti jo gėrimą į naują lygį.
Buvo atlikta didelė metaanalizė, tačiau šios hipotezės nepatvirtino. Mokslininkai peržiūrėjo 84 tyrimus šia tema ir nustatė, kad stresas nesukelia žmonių didesnio alkoholio vartojimo. Tačiau jie atrado ir kai ką kita įdomaus.
Paaiškėjo, kad žmonėms, neturintiems priklausomybės nuo alkoholio, svaigalai žymiai padidina streso hormono kortizolio kiekį. Tai reiškia, kad tai, kas teoriškai turėtų raminti, iš tikrųjų padidina organizmo stresą. Geriamųjų kortizolio lygis dėl gėrimo nepadidėjo tiek daug – jų organizmas, matyt, jau buvo pripratęs prie etanolio vartojimo. Tačiau mokslininkai pabrėžė, kad hormono lygis neatspindi subjektyvių žmogaus jausmų. Kitaip tariant, jie gali būti labai nusiminę, tačiau jų kortizolio lygis reikšmingai nepakils, nes sistema jau yra pažeista.
Įdomu tai, kad nepaisant nedidelio kortizolio padidėjimo, šio hormono lygis priklausomiems asmenims normalizavosi lėčiau nei negeriantiems. Ir kuo daugiau žmogus gėrė, tuo lėčiau vyko šis procesas. Kitaip tariant, ilgainiui alkoholis sutrikdo visą streso reguliavimo sistemą ir daro žmogų labiau pažeidžiamą gyvenimo iššūkiams.
Alkoholis gali trumpam sumažinti stresą, tačiau iš tikrųjų jis padidina nerimą. Etanolis veikia gama-aminosviesto rūgšties receptorius – pagrindinį slopinamąjį neuromediatorių nervų sistemoje. Laikui bėgant, alkoholis pakeičia GABAerginę sistemą, ir kai žmogus nustoja gerti, jis tampa labiau nerimastingas ir nervingas, blogai miega.
Iš tiesų, būtent dėl priklausomybės kylantis stresas sukelia potraukį. Bet koks nedidelis įvykis pirmiausia sukelia dirglumą ir nerimą, o vėliau – potraukį. Todėl galiausiai alkoholis streso nemalšina, o tik jį padidina.
Yra dar viena mintis, kuri gali padaryti streso pasiteisinimą mažiau įtikinamą. Pagalvokite, ar susilaikote nuo alkoholio ramiais savaitgaliais, ar per linksmas šventes. Jei ne, tai gali būti daugiau nei bandymas numalšinti nerimą ir atsipalaiduoti.
- „Galiu bet kada mesti, bet nenoriu“
Tai dažna mintis, palaikanti iliuziją apie alkoholio vartojimo kontrolę. Pavyzdžiui, galite susilaikyti nuo alkoholio vartodami antibiotikus arba pasakyti „ne“ besaikiam išgertuvių nakčiai prieš kelionę automobiliu. Šiuo atveju galimybė susilaikyti kelias dienas ar mėnesius naudojama kaip įrodymas, kad turite valios bet kada mesti. Tačiau net jei tai tiesa dabar, laikui bėgant viskas gali pasikeisti.
„Dažnai tai girdime iš mūsų klinikoje besigydančių besaikio alkoholio vartotojų. Jie sako: „Nesu alkoholikas. Geriu, kada noriu, o kai nebenorėsiu, mesiu.“ Tačiau iš tikrųjų jie jau 10 metų besaikio alkoholio vartojimo pasiteisinimus kartoja kas tris mėnesius“, – rašo straipsnio autorius.
Žmogus turi priklausomybę, kuriai būdingas kontrolės praradimas, padidėjusi tolerancija, abstinencijos simptomai ir interesų susiaurėjimas. Todėl, vargu, ar tokie susidoros be specialistų pagalbos. Net jei jiems pavyks metus laikytis kokio nors gydymo, jie greičiausiai vėl pradės vartoti alkoholį ir netgi gali pradėti gausiau gerti.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis alkoholio vartojimas keičia smegenis ir tai, kaip jos apdoroja informaciją. Priklausomybės atveju alkoholio paminėjimas padidina dopamino kiekį atlygio grandinėje. Tai atkreipia žmogaus dėmesį ir sukelia nenugalimą potraukį alkoholiui.
Lėtinis vartojimas gali sumažinti smegenų kaktinės skilties, kuri dalyvauja planavime, elgesio kontrolėje ir sprendimų priėmime, tūrį ir aprūpinimą. Šie pokyčiai gali apsunkinti žmogaus gebėjimą atsispirti potraukiui gerti, net jei pasekmės yra skaudžios.
Pavyzdžiui, atliekant eilę eksperimentų, žmonės, turintys priklausomybę nuo alkoholio, prastai atliko testą, kurio metu jie turėjo priimti sprendimus, turinčius ilgalaikių pasekmių. Dauguma dalyvių pasirinko variantą, kuris atnešė tiesioginį atlygį, tačiau vėliau už tai buvo baudžiama griežtesne bausme. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad ilgalaikis alkoholio vartojimas gali pakeisti kelių smegenų struktūrų, susijusių su pojūčių kūrimu pasirinkimo momentu, veikimą. Nors sveikas žmogus patiria pasąmoningą diskomfortą pasirinkdamas žalingą variantą, priklausomas asmuo nieko nejaučia ir mielai pasirenka atlygį tuoj pat.
„Šiandien būtinybė ryte sėsti prie vairo gali atrodyti kaip pakankama priežastis vengti alkoholio vartojimo. Tačiau po poros metų galite pastebėti, kad bandote slėpti alkoholio kvapą sočiais pusryčiais ir naršote kitų vairuotojų pokalbius, kad jūsų nepagautų kelių policija“, – rašoma straipsnyje.
- „Man tiesiog patinka gėrimo skonis“
Vien todėl, kad kažkam patinka alaus, vyno ar kito alkoholio skonis, dar nereiškia, kad jis neturi problemų.
Viename tyrime mokslininkai apklausė 153 žmones, turinčius priklausomybę nuo alkoholio, kad išsiaiškintų jų gėrimo priežastis. 82 proc. dalyvių teigė, kad gėrė norėdami mėgautis alkoholinių gėrimų skoniu. Visi jie sirgo alkoholio vartojimo sutrikimu, ir ne tik lengva forma.
Vieni sako: „Aš geriu tik brangų alkoholį, todėl nesu alkoholikas.“ Iš tikrųjų tai neturi jokio skirtumo. Nesvarbu, ar jie geria alų, ar perka tik „Hennessy“. Bet kuriame alkoholiniame gėrime yra etanolio, o priklausomybę sukelia jis ir tai nėra susiję su butelio kaina.
Jei norite patenkinti savo skonio receptorius, yra daugybė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, kurie tai padarys geriau, nei alkoholis.
- „Geriu tik savaitgaliais ir švenčių dienomis, ne kiekvieną dieną“
Tai taip pat nepasitvirtina. Yra įvairių nesaikingumo formų. Pavyzdžiui, nuolatinis nesaikingumas ir visiškas nesaikingumas. Pirmajame etape, kuris pereina į antrąjį, gali būti savaitgalio alkoholizmas, kai žmogus geria penktadienį ir šeštadienį, o sekmadienį atsigauna nuo pagirių. Tai iš esmės yra visiškas nesaikingumas ir antrojo alkoholizmo etapo pradžia. Net jei jie neatsigauna nuo pagirių, bet nuolat geria kiekvieną penktadienį, tai vis tiek yra pirmos stadijos alkoholio priklausomybės rodiklis.
Saikingas alkoholio vartojimas moterims laikomas vienu gėrimu, o vyrams – dviem. Vienas gėrimas laikomas 14 gramų alkoholio. Tai kiekis, esantis, pavyzdžiui, 330 ml alaus butelyje, 150 ml vyno taurėje arba 44 ml stipriųjų gėrimų taurelėje. Visuotinai pripažįstama, kad tokio alkoholio kiekio vartojimas per dieną nėra toks žalingas sveikatai, nors sveikatos ekspertai pabrėžia, kad geriausia visiškai susilaikyti nuo alkoholio.
Nors priklausomas žmogus darbo dienomis gali susilaikyti nuo alkoholio, savaitgaliais jis dažnai mėgaujasi juo, išgerdamas ne vieną ar du gėrimus. Per didelis alkoholio vartojimas apibrėžiamas kaip keturių–penkių gėrimų suvartojimas per dvi valandas – tai nėra taip sunku, kai esate bare ar su draugais. Tai iš tikrųjų gali pakenkti jūsų sveikatai: tai gali susilpninti imuninę sistemą, pažeisti kepenis ir padidinti krūties, gaubtinės žarnos, kepenų ir stemplės vėžio riziką.
Dar blogiau, retkarčiais gausiai išgeriamas gėrimas ilgainiui gali išsivystyti į lėtinį gėrimą. Vieno tyrimo metu mokslininkai ištyrė skirtingų Europos šalių žmonių alkoholio vartojimo modelius ir nustatė, kad tie, kurie retkarčiais gėrė per daug, septynis–devynis kartus dažniau išsivystė priklausomybė nuo alkoholio.
- „Alkoholis netrukdo man dirbti ir auginti vaikus. Taigi, kol kas viskas gerai“
Kasdieniame gyvenime žmonės, priklausomi nuo etanolio, vadinami alkoholikais. Tai žeminantis terminas, piešiantis nemalonų vaizdą: bedarbis, purvinas, ištinusio veido žmogus, nerišliai kalbantis ir maldaujantis praeivių pinigų. Priklausomybė gali atrodyti taip, bet nebūtinai taip turi būti. Net kompetentingas specialistas, gaunantis dideles pajamas, gali tapti priklausomas nuo alkoholio.
Kurį laiką žmogus gali manyti, kad viskas gerai, kol nepradeda prarasti situacijos kontrolės – grįžta namo girtas, važiuoja į darželį pasiimti vaikų, vairuoja dvokdamas alkoholiu. Iš tiesų, kontrolės praradimas yra pagrindinis priklausomybės požymis.
„Dažnai iš pacientų girdime: „Aš dirbu, o ne guliu po tvora.“ Žmonės mano, kad jei jie uždirba geras pajamas, problema tikrai nėra tokia rimta. Iš tikrųjų priklausomybė gali išsivystyti bet kokio pajamų lygio ir socialinės padėties žmonėms“, – rašoma straipsnyje.
Be to, alkoholio vartojimas vaikų akivaizdoje gali padidinti jų alkoholio problemų riziką vėlesniame gyvenime. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu mokslininkai trejus metus stebėjo 765 olandų paauglius. Paaiškėjo, kad jei dalyvio tėvai gėrė, vaiko rizika pradėti gerti buvo žymiai didesnė. Tai pasitvirtino nepriklausomai nuo to, ar jų draugai gėrė alkoholį, ar ne.
Ir net jei manote, kad jūsų vaikas yra per mažas ir nieko nesupranta, taip gali būti netiesa. Sisteminė tyrimų apžvalga parodė, kad vaikai jau nuo ketverių metų išsiugdo tam tikrus su alkoholiu susijusius lūkesčius.
Be to, nebūtina būti smurtautoju, kad tėvų auklėjimo kokybė suprastėtų. Didelės apimties tyrimas parodė, kad žmonės, turintys priklausomybių, turėjo mažiau šiltų santykių: tėvai, kurie gėrė, rečiau atvirai bendravo su savo vaikais ir dalyvavo jų auklėjime.
- „Ryte nesu pagiringas, todėl nesu priklausomas“
Pagirios yra antrosios alkoholio priklausomybės sindromo stadijos požymis. Pirmojoje stadijoje žmonės dar nepatiria pagirių, tačiau jau jaučia ryškų potraukį. Pradinė stadija gali trukti 10–15 metų, o vėliau pereina į antrąją stadiją.
Taip pat yra lėtinė gėrimo forma, kai žmonės kasdien išgeria tam tikrą kiekį, pavyzdžiui, butelį vyno. Toks gėrimas sukelia vadinamąsias uždelstas pagirias, kai žmogus ryte negeria, o visą dieną palaukia, ištveria simptomus ir vakare geria.
Alkoholio priklausomybės sindromą galima įtarti, jei žmogus turi bent tris iš šių požymių:
Stiprus potraukis ir nenugalimas noras gerti.
Gėrimo kontrolės praradimas. Žmogus dažnai geria didesniais kiekiais ir ilgiau, nei iš pradžių planavo. Jis nori gerti mažiau, bet negali to padaryti. Jis vėl ir vėl bando mesti, bet kaskart nepavyksta.
Pomėgių susiaurėjimas. Žmogus daug laiko praleidžia pirkdamas alkoholį, jį gerdamas ir atsigaudamas po gėrimo, tuo pačiu metu atsisakydamas pramogų, bendravimo ar darbo renginių, jei tai trukdo jo gėrimui.
Nuolatinis gėrimas nepaisant žalingų pasekmių – ginčų su šeima ir draugais, problemų darbe ar mokykloje, fizinių ar psichinių ligų.
Tolerancijos augimas. Žmogus palaipsniui didina alkoholio dozę, kad pasiektų norimą apsvaigimo būseną; laikui bėgant jis pastebi, kad įprasto kiekio nebepakanka.
Abstinencijos sindromas – pagirios. Žmogus pradeda vartoti alkoholį, kad palengvintų simptomus.
Svarbu nepamiršti, kad žmonės puikiai sugeba apgaudinėti save, kai kalbama apie priklausomybę. Pavyzdžiui, žmogus gali neigti, kad jaučia stiprų potraukį alkoholiui, nepaisant to, kad visi vietinės alkoholinių gėrimų parduotuvės pardavėjai jį pažįsta vardu. Arba jie gali bandyti įtikinti savo šeimą, kad savaitgaliais nevažiuoja automobiliu, nes jie „pavargo vairuoti“ darbo dienomis, o ne todėl, kad yra neblaivūs nuo penktadienio iki sekmadienio.
- „Alkoholis yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tik sergantys ir buvę alkoholikai visiškai susilaiko nuo gėrimo“
Be jokios abejonės, alkoholis yra įaustas į mūsų kultūrą, o alkoholio pirkimas per šventes yra tradicija, dėl kurios mažai kas ginčijasi. Kyla klausimas, kaip dažnai pasitaiko tokių progų ir ar žmogus gali gyventi be alkoholio, ar nebeįsivaizduoja vakarėlio be taurės rankoje.
Yra vadinamasis pseudokultūrinis gėrimo tipas. Tai yra tada, kai žmogus, tarkime, išgeria tris kartus per metus tam tikrų švenčių metu, kai visi susirenka kartu, o likusį laiką apie alkoholį visai negalvoja.
Tačiau jei jie savo potraukį laiko taip, kad jis sutaptų su šventėmis, ir nuolat randa pasiteisinimų išgerti, tai tiesiog bandymas pateisinti savo priklausomybę.
Tai, kad svaigalų vartojimas tapo tradiciniu, dar nereiškia, kad jis naudingas ar kaip nors padeda žmonėms. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse kultūra pritaria moterų izoliacijai menstruacijų metu, moterų apipjaustymui ir kūdikių žudymui. Tačiau mažai kas tikriausiai gintų tokias tradicijas.
Įrodyta, kad alkoholis kenkia sveikatai. Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) tiesiai šviesiai pasakė: nėra saugios dozės – dėl sveikatos geriau visiškai susilaikyti nuo alkoholio. Jei kokia nors jūsų kultūros dalis naikina jūsų kūną, kenkia jūsų smegenims ir grasina sugriauti jūsų santykius bei gyvenimą, ar nebūtų geriau apskritai nevartoti alkoholio?
