sniegopilys.lt
Žinia, mums daro įtaką šeima, mokykla, miestas, žiniasklaida ir ankstyvos draugystės. Jei šiose aplinkose dažnai buvote lyginami, tikėtasi, kad „būsite kaip visi kiti“, arba meilė buvo tik dėl to, kad atitiko ar buvo abipusė, tada viduje išsivysto jautrumas bet kokiems skirtumams.
Kitoniškumas kyla iš talento ar skausmo
Bet kokia smulkmena atrodo pernelyg pastebima, nors iš išorės ji dažnai nėra kritinė. Taip pat egzistuoja natūrali „temperamento biologija“. Vieni žmonės gerai jaučiasi triukšme ir spontaniškume, kitiems reikia tvarkos ir pauzių. Kai jūsų aplinka gyvena kitokiu tempu, lengva nuspręsti, kad su jumis kažkas negerai. Iš tiesų nematote „teisingo“ ir „neteisingo“, o skirtingus buvimo pasaulyje būdus. Jausmą „aš kitoks“ sustiprina pokyčiai. Persikėlimas, darbo keitimas, išsiskyrimas, naujas tėvo ar lyderio vaidmuo – visa tai nuima pažįstamas kaukes. Matote save be papuošalų ir lyginate save su vaizdais iš interneto. Kontrastas gąsdina, nors būtent tokiais laikotarpiais atsiranda galimybė atkurti sąžiningesnį gyvenimą. Kartais kitoniškumas kyla iš talento ar skausmo. Žmogus, turintis ryškų, išskirtinį skonį, retus pomėgius ar neįprastą karjerą, jaučiasi „nereikalingas“ ten, kur tokie dalykai nepastebimi ar iš jų išjuokiami. Tikslas yra ne paslėpti savo unikalumą, o rasti erdvę, kurioje jis galėtų prisidėti.
Kokie „kitoniškumo“ privalumai ir kaip juos pastebėti? Kai nustoji bandyti prisitaikyti prie kito žmogaus modelio, dingsta dešimtys netikrų tikslų. Išlaisvintą energiją galima investuoti į tai, ką iš tiesų gerai moki: į amatą, kalbą, sportą, projektą, pagalbą žmonėms. Čia progresas spartesnis, nes nekovojai su savimi. Matyti „kitaip“ reiškia rasti netradicinius sprendimus. Komandose tokie žmonės kuria idėjas, atpažįsta riziką ir užduoda nepatogius, bet būtinus klausimus. Kartais tai erzina kitus, bet gelbsti tave nuo brangiai kainuojančių klaidų. Išmokite švelniai ir aiškiai formuluoti savo mintis, ir „kito“ požiūris taps vertingas. Kitoniškumas padeda užmegzti nuoširdžius ryšius. Kai nevaidini jokio vaidmens, tie, kurie vertina tikrąjį tave, lieka artimi ir lojalūs. Tokie santykiai yra tylesni, bet gilesni. Juose lengviau pasakyti „ne“, derėtis dėl tempo, prašyti palaikymo ir pripažinti klaidas be gėdos. Būti kitokiam – tai galimybė atsiskleisti. Išorinės audros smogia ne taip stipriai, kai tavo palaikymas ateina iš vidaus. Žinai savo poreikius, renkiesi žmones, kurie juos gerbia, ir negaili savo laiko dalykams, kurie tau nepriklauso. Tai ne šarvai, o sveikas protas, kuris ateina su praktika.
Savo interesų nuvertinimas smogia savigarbai
Tačiau „aš kitoks“ gali virsti ir skausmu. Skauda, kai kitoks elgesys tampa stigmos šaltiniu. Erzinimas, draugų atstūmimas ir savo interesų nuvertinimas smogia savigarbai ir moko slėptis bei užsisklęsti savyje. Svarbu susigrąžinti savo vietą: todėl nebandykite įtikinti tų, kurie jus įžeidžia, o ieškokite tų, kurie jus mato kaip asmenybę, o ne „ypatingą žmogų“. Skauda, kai pats tampi kritiku. Galvoje įsišaknija balsas „normalūs žmonės taip nedaro“, ir bet koks noras užgniaužiamas. Pagauk tą frazę už uodegos ir paklausk: kas ją pasakė pirmas, kieno tai taisyklė? Dažnai paaiškėja, kad šaltinis jau seniai prarado savo galią, bet įprotis gyventi „pagal jo taisykles“ išlieka.
Vienatvė taip pat gali būti skausminga, ypač jei aplink nėra žmonių, „esančių ant to paties bangos ilgio kaip tu“. Tai ne mirties nuosprendis. Mažos panašių interesų bendruomenės, profesionalūs klubai, savanoriški projektai ir kursai sukuria pagrindą, kuriame tarpusavio supratimas ir palaikymas auga be vargo. Jie kalba jūsų kalba, ir jausmas, kad esate „ne savo vietoje“, išsisklaido savaime. Jei jausmas, kad esate „ne savo vietoje“, tęsiasi dieną naktį, o jūsų kūnas reaguoja nerimu ir nemiga, verta kreiptis pagalbos. Pokalbis su terapeutu nėra bandymas „elgtis kaip visi kiti“, o būdas atgauti ramybę ir pertvarkyti kasdienes strategijas, kurios įstrigo praeityje.
Dažnas klausia savęs: „kaip gyventi pasaulyje, tokiame, kokiame jis turėtų būti, neparandant savęs?“. Pradėkite nuo ribų. Atsisveikinkite su privalomais įvykiais, kurie palieka jums tuštumos jausmą, ir imkitės veiklų, kurios jums teikia prasmę ir malonumą. Tegul tai būna trumpi užsiėmimai: pasivaikščiojimas vienumoje, seminaras šeštadieniais, skaitymas be telefono. Pamažu tai sukurs pagrindą, ant kurio laikosi jūsų gyvenimas.
Bendra veikla suartina žmones
Kalbėkite paprastomis frazėmis. „Man taip patogiau“, „praleisiu“, „lėčiau“ skamba kukliai, bet jos atkuria jūsų tikslus ir norus. Kuo mažiau pasiteisinimų ir paaiškinimų turėsite, tuo daugiau savigarbos turėsite ir tuo aiškiau jus girdės kiti. Surinkite „savo žmones“. Du ar tris žmones, su kuriais jums nereikia apsimetinėti ir „žaisti žaidimų“. Geriau ieškoti žmonių, kurie jau kažką veikia: sportuoja, mokosi, savanoriauja, lanko kūrybinius klubus. Bendra veikla suartina žmones greičiau nei kalbos apie „likimą“ ir „suderinamumą“.
Nepamirškite ir savo kūno. Miegas, maistas ir judėjimas yra pagrindas, ant kurio įmanoma ramybė ir drąsa būti savimi. Pavargęs žmogus labiau linkęs abejoti savimi ir sutikti su kitų žmonių pasiūlymais bei scenarijais. Rūpinimasis savo kūnu yra būdas išlikti „įžemintam“.
Pakeiskite „Aš keistas“ į „Aš kitoks, ir tai gerai“. Atrodo paprasta, bet smegenims reikia naujų formuluočių, kad nusiramintų. Kartokite jas ne „programavimui“, o tam, kad primintumėte sau akivaizdų dalyką: skirtingi žmonės turi skirtingus kelius. Užsirašykite mažas pergales: pokalbį, kuriame ramiai nustatėte ribas; dieną, kai pasirinkote poilsį, o ne „reikia įtikti visiems“; susitikimą, kuriame radote savo sielos draugą. Šie užrašai veikia kaip inkarai, kai vėl užklumpa abejonės. Sumažinkite lyginimosi kiekį. Socialiniai tinklai rodo blizgantį, pagražintą pasaulį, o lyginant juos, jūsų pačių gyvenimas atrodo blyškus. Paaiškėja, kad realybė daug niūresnė nei parduotuvės vitrina. Pažvelkite įdėmiai į save: ką daro jūsų rankos, balsas ir rūpestis…
Kartais geriausias žingsnis yra pakeisti aplinką, o ne save
Būti kitokiam, nereiškia būti vienam. Pasaulis yra įvairesnis, nei atrodo žvelgiant į kitų žmonių istorijų. Žmonės „su jūsų dažniu“ egzistuoja, tiesiog jie ne taip garsiai apie save kalba. Jie matomi iš savo dėmesio detalėms, švelnumo dialoge, gebėjimo būti šalia nerengiant šou. Kelias į tai – ne savęs įrodinėjimas visiems kitiems, o savo vietos užėmimas. Santykiai yra stipresni, kai abu žino savo unikalias savybes ir nedvejodami jomis dalijasi. Pasakyti partneriui: „Man reikia valandos tylos“ arba „Aš geriau moku rašyti žinutes nei skambinti“ – tai ne užgaida, o priminimas. Taip du žmonės išmoksta iš tikrųjų matyti vienas kitą ir tvarkyti savo gyvenimą be įžeidinėjimų ir smurto. Darbas taip pat gali tapti prieglobsčiu, jei atliekate savo vaidmenį ir esate išgirsti. Ne kiekviena komanda yra pasirengusi „kitokiems žmonėms“, ir tai normalu. Kartais geriausias karjeros žingsnis yra pakeisti aplinką, o ne save. Ten, kur vertinamas jūsų mąstymo būdas, jūs augate greičiau ir ginčijatės mažiau. Todėl jausmas „aš ne toks, kaip kiti“ tęsiasi mėnesius, trukdydamas miegoti, valgyti, dirbti ir palaikyti santykius. Tačiau tai ne silpnumas, o savęs pažinimas.
Tokiais atvejais naudinga pasikalbėti su patikimais artimaisiais. Kartais užtenka išgirsti „tau viskas gerai, štai kaip tavęs reikia“ iš žmogaus, kurio žvilgsnis šiltas ir nuoširdus. Pasaulis per naktį nepasikeičia, bet jūsų vidinė įtampa sumažėja, ir tampa lengviau žengti žingsnius.
Redaktorė Sniegė Pilypienė
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
