sniegopilys.lt
Kai kurie žmonės nori išsikalbėti po sunkios dienos. O yra tokių, kuriems tereikia apkabinimo – ir viskas iš karto stoja į savo vietas. Pastarasis yra lytėjimas santykiuose: gebėjimas jausti artumą per fizinį kontaktą, o ne tik žodžius. Taigi, panagrinėsime, kaip veikia lytėjimas, kodėl jis svarbus ir ką daryti, jei vienas partneris nori apkabinti kas pusvalandį, o kitas – ne.
Lytėjimas išsivysto anksčiau nei visi kiti pojūčiai
Lytėjimas – tai gebėjimas suvokti pasaulį ir išreikšti jausmus liečiant žmogų. Žmogaus oda yra persmelkta receptorių, kurie reaguoja į menkiausią prisilietimą ir akimirksniu siunčia signalą į centrinę nervų sistemą. Lytėjimas išsivysto anksčiau nei visi kiti pojūčiai – net gimdoje. Pirmieji lytėjimo receptoriai vaisiuje atsiranda jau septintą ar aštuntą nėštumo savaitę.
Prisilietus prie mylimo žmogaus, išsiskiria oksitocinas – hormonas, kuris sukuria ryšį ir saugumo jausmą. Taip pat sumažėja kortizolio lygis, atslūgsta nerimas. Štai kodėl vaikas mamos glėbyje nusiramina greičiau nei bet kokie žodžiai.
Suaugusios poros, kurios reguliariai liečia vienas kitą, jaučiasi emociškai stabilesnės. Fizinis kontaktas padeda kūnui įsitikinti, kad viskas gerai.
Žmonės, kurie vaikystėje buvo pakankamai glostomi ir prie jų prisiliečiama, geriau mokosi ir yra emociškai stabilesni. Taip pat įrodytas teigiamas prisilietimo poveikis suaugusiųjų gerovei.
Tačiau neigiamos patirtys gali užkirsti kelią taktilumo vystymuisi arba sukelti neigiamas asociacijas. Pavyzdžiui, po fizinio smurto; prisilietimo trūkumo šeimoje; nuolatinio fizinių ribų pažeidimo (pavyzdžiui, priverstinio apkabinimo).
Be to, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimą, gali patirti padidėjusį jautrumą prisilietimui, o tai reiškia, kad jis gali būti tiesiog nemalonus.
Siunčia aiškų signalą partneriui
Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, prisilietimas padeda kurti intymumą. Žinia, pasitikėjimas tarp partnerių stiprėja pamažu, per pasikartojančias akimirkas, kai vienas žmogus suteikia kitam saugumo jausmą. Lytėjimo kontaktas yra vienas greičiausių būdų sukurti šį jausmą. Ranka, padėta ant nugaros, apkabinimas prie durų, atsitiktinis prisilietimas vakarienės metu – kiekvienas iš šių gestų siunčia aiškų signalą partneriui.
Poros, kurios kasdieniame gyvenime nuolat palaiko fizinį kontaktą, lengviau susidoroja su konfliktais ir greitai atkuria emocinį ryšį po ginčų. Lytėjimo bendravimas padeda partneriams išlikti tame pačiame emocijų lygyje net ir tais atvejais, kai jie tiesiog neturi energijos ilgiems pokalbiams.
Švelnus prisilietimas nuovargio ar nerimo akimirkomis sumažina kortizolio kiekį abiejuose partneriuose vienu metu. Mokslininkai tai dokumentavo, o romanistai – aprašė. Intymumas santykiuose grindžiamas prasmingais žodžiais ir mažais, kasdieniais gestais, kuriuos partneriai atlieka vienas kitam beveik automatiškai.
Atsitiktiniai prisilietimai neperduoda žinučių
Kai kuriais atvejais tarpusavio pasitikėjimą pora gali sustiprinti būtent prisilietimais. Pavyzdžiui, kai vienas partneris jaučiasi sugniuždytas, kito – švelnūs, saugūs ar „patikimi“ prisilietimai tarsi sako: „Gali manimi pasitikėti, aš nieko blogo nepadarysiu.“
Atsitiktiniai prisilietimai neperduoda žinučių, užtat sąmoningi perteikia. Juk mūsų oda taip pat yra bendravimo organas. Tačiau prisilietimo kalba ne visada kalba garsiau nei žodžiai. Vienam žmogui gali būti lengviau išreikšti jausmus ir palaikymą prisilietimu ir apkabinimu, o kitam kiti veiksmai gali būti suprantamesni ar svarbesni. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas turi savo supratimą apie tai, kaip reiškiami jausmai.
Kiekvienas prisilietimo tipas santykiuose atlieka konkretų tikslą. Tyrėjai išskiria penkias pagrindines prisilietimo funkcijas:
Palaikymas – prisilietimas sunkią valandą padeda partneriui jaustis saugiau;
Aistra – švelnus prisilietimas už miegamojo ribų palaiko fizinį potraukį ilgalaikiuose santykiuose;
Paguoda – apkabinimas sumažina skausmo ir nerimo intensyvumą greičiau nei žodžiai;
Žaismingi prisilietimai sukuria lengvumo ir atsipalaidavimo atmosferą;
Vienybė – paprasti kasdieniai gestai primena partneriams, kad jie renkasi būti kartu kiekvieną dieną. Tačiau, jei lytėjimo kontaktas poroje išblėso, svarbu suprasti priežastį. Kartais žmogus, kuris iš pradžių nebuvo linkęs prisiliesti, pradiniuose įsimylėjimo etapuose rodo daugiau lytėjimo kontakto, bet vėliau grįžta į savo „pradinę“ būseną.
Signalizuoja apie intymumo lygį
Kita vertus, lytėjimo kontakto sumažėjimas gali rodyti sunkumus santykiuose. Kartais sumažėjęs noras lytėjimo kontaktui gali rodyti nepalankią emocinę būseną.
Bet kuriuo atveju, pirmieji žingsniai yra savianalizė, sąžiningas pokalbis ir priežasčių supratimas.
Prisilietimai būna įvairių formų ir kiekvienas veikia skirtingai. Suprasti šį skirtumą poroje yra naudinga: tada lytėjimo bendravimas tampa sąmoningas, o ne atsitiktinis.
Lytėjimo bendravimas prasideda gerokai prieš užmezgant santykius. Rankos paspaudimas susipažįstant su kuo nors arba draugiškas apkabinimas susitinkant po ilgo išsiskyrimo yra socialiniai prisilietimai. Jie reguliuoja atstumą tarp žmonių ir signalizuoja apie intymumo lygį. Toks kontaktas yra kasdienio bendravimo dalis.
Socialiniam prisilietimui taikomos neišsakytos taisyklės, kurios priklauso nuo kultūros, konteksto ir žmonių santykių. Pavyzdžiui, pas mus apsikabinimai tarp draugų yra norma, o nepažįstamojo paglostymas per petį – jau yra asmeninės erdvės pažeidimas.
Bet net ir šiame lygmenyje lytėjimo kontaktas gali daug atskleisti apie tai, kaip vienas žmogus elgiasi su kitu. Stebintis partneris jau gali pastebėti kito žmogaus atvirumą fiziniam artumui iš gestų per pirmąjį pasimatymą.
Intymūs ir švelnūs įsimylėjėlių prisilietimai yra atskira kalba, kurią pora išsiugdo pati. Lengvas rankos glostymas gali tapti ženklu, kurį supranta tik jie abu. Šis lytėjimo kontaktas nuolat patvirtina intymumą.
Fizinis kontaktas tarp įsimylėjėlių sukelia kūno reakcijų kaskadą. Poros, kurios kasdieniame gyvenime dažnai apsikabina ir liečia vienas kitą, savo santykius vertina kaip laimingesnius. Apkabinimai padeda partneriams atkurti emociškai ryšį po įtemptų laikotarpių ar užsitęsusio konflikto.
Lytintis žmogus save išduoda ne žodžiais, o gestais
Spontaniški prisilietimai yra tie, kurie vyksta be priežasties. Pavyzdžiui, žiūrite serialą ir instinktyviai laikotės už rankų. Tokie prisilietimai yra vienas iš pagrindinių sveiko emocinio ryšio poroje rodiklių.
Kita vertus, prisilietimai veikia skirtingai, jei jie kartojasi ir tampa bendros rutinos dalimi: bučinys prieš išeinant iš namų, apkabinimas, kai partneris grįžta namo iš darbo. Tačiau laikui bėgant, šie gestai tampa mažais inkarais, kurie palaiko partnerių ryšį, net kai gyvenimas tampa sunkus. Taip žmonės kasdien patvirtina, kad jų santykiai nepasikeitė.
Lytintis žmogus save išduoda ne žodžiais, o gestais. Taip jis sumažina fizinį atstumą, o jo elgesys pasižymi keliais nuosekliais modeliais, kuriuos lengva pastebėti per pirmuosius pasimatymus. Svarbu suprasti, kad lytėjimas yra pagrindinė tokio žmogaus bendravimo kalba, o ne flirtavimo taktika. Linkusį lytėti žmogų galite atpažinti pagal šiuos požymius: pirmiausia paima jūsų ranką – atsipalaidavęs, be ceremonijų; tikrai, artimai apkabina; sėda arti – pavyzdžiui, ant sofos pasirenka sėdėti šalia jūsų, o ne priešais jus; paliečia jus pokalbio metu; pastebi kontakto trūkumą – jei jūsų partneris staiga pradeda laikytis atstumo, jis tai jaučia; apkabinimus naudoja kaip emocinę kalbą – džiaugsmingai, rodydamas palaikymą ir tiesiog šiaip sau; inicijuoja švelnius prisilietimus ne intymioje aplinkoje – glosto galvą arba uždeda ranką ant nugaros vakarienės metu. Tokie partneriai aštriai patiria lytėjimo alkį – būseną, kai trūksta fizinio kontakto. Jiems tai yra tikras emocinis poreikis, o ne užgaida.
Pagrindinė klaida – nesugebėjimas išklausyti
Neretai prisilietimai tampa meilės kalba. Todėl ne vienas prisilietimo trūkumą suvokia kaip tylų atsakymą į svarbų klausimą. Lytėjimo kontakto metu toks žmogus jaučia artumą ir gauna patvirtinimą, kad santykiuose viskas gerai.
Vis dėlto kai kurių dalykų nereikėtų daryti su žmonėmis, kuriems labai svarbu prisilietimai, nes jie juos suvokia ypač skausmingai. Pavyzdžiui, staigus atsitraukimas be paaiškinimo yra įspėjamasis ženklas tokiam žmogui, net jei tiesiog esate blogos nuotaikos.
Tuo tarpu reti apkabinimai ir švelnaus prisilietimo trūkumas – suvokiamas kaip emocinis atstumas.
Šaltumas ar irzlumas reaguojant į iniciatyvą greitai atbaido norą kreiptis į savo partnerį. Nuvertinant fizinio kontakto poreikį – tokios frazės kaip „tu per daug prisirišęs“ skaudina labiau, nei atrodo.
Kontakto vengimas kaip bausmės forma – mėgstantis prisilietimus žmogus tai suvokia aštriau nei bet kokią kitą nepasitenkinimo išraišką.
Jei fizinis kontaktas jums yra sunkesnis nei jūsų partneriui, geriausia apie tai pasikalbėti tiesiogiai. Lytėjimo partneris paprastai nori ieškoti pusiausvyros, bet tik tuo atveju, jei supranta, kas vyksta.
Pagrindinė klaida – nesugebėjimas išklausyti ir suprasti savo partnerio bei noras, kad jis „darytų viską taip, kaip aš“. Nespauskite. Svarbu suprasti kitą žmogų, suprasti, kodėl šiuo atveju jam svarbus lytėjimas, ir pasiekti kompromisą.
Svarbu ir atvirai bendrauti su partneriu
Galite susitarti, kad partneris savo jausmus parodys kitais būdais. Prisilietimai yra išmoktas elgesio modelis, o ne charakterio bruožas. Jis dažnai kyla iš patirties. Pavyzdžiui, galbūt apkabinimai nebuvo tradicija žmogaus šeimoje ir jie užaugo su mintimi, kad apkabinimams reikia ypatingos progos. O galbūt fizinis kontaktas ankstesniuose santykiuose buvo nesaugus.
Galite savinti lytėjimo subtilybes tyrinėdami savo kūną. Taip išsiaiškinsite, kokio tipo prisilietimas jums patinka. Pavyzdžiui, lietaus lašai ar minkštas audinys, plunksnelė ant kūno ir kaip galima tai pritaikyti prisilietimui.
Nebandykite visko pakeisti iš karto – pridėkite vieną naują gestą ir paverskite jį kone įpročiu. Tai gali būti apkabinimas pasisveikinant, ranka ant peties pokalbio metu arba trumpas prisilietimas prie partnerio rankos. Tokie maži žingsneliai palaipsniui keičia jūsų požiūrį į fizinį kontaktą.
Svarbu ir atvirai bendrauti su partneriu: paaiškinkite, kad jums nepatinka prisilietimas apskritai, ar konkretūs veiksmai. Ar esate pasirengę išbandyti ką nors kita, kas jums patinka?
Atminkite, kad jums nereikia toleruoti nieko nemalonaus. Lytėjimas yra įgūdis, kaip ir klausymasis ar kalbėjimas apie jausmus. Jį galima lavinti, jei šalia yra patikimas žmogus.
Psichologė Angelė Kazlauskienė
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
