sniegopilys.lt
Turėjau problemų su mergina. Tarp mūsų vis dažniau kildavo konfliktų ir kivirčų. Vieną vakarą nusprendžiau paskambinti merginai, bet ji nekėlė ragelio, po 5 minučių vėl paskambinus, taip pat niekas neatsiliepė. Ir nesugalvojau nieko geriau, kaip paskambinti jai šimtą kartų. Užtruko šiek tiek daugiau nei valandą, bet buvo atliktas didžiulis darbas. Kodėl man kilo ši idėja? Tuo metu maniau, kad mano poelgis parodys, kokia man svarbi mergina ir mūsų santykiai. Norėjau parodyti, kokia ji man vertinga, ir kad niekas kitas dėl jos nesiimtų tokių veiksmų. Ar žinote, kas tą akimirką buvo paradoksaliausia? Jaučiausi geriau, nusiraminau ir nuėjau miegoti. Dabar suprantu, kodėl pasijutau geriau: todėl, kad daviau „ištikimybės priesaiką savo šeimininkei“ . Ir trumpam atsikračiau rūpesčių. Ar aš jaučiausi labiau patenkintas šiais santykiais? Ar mūsų bendravimas tapo stabilesnis ir ramesnis? Deja, laikui bėgant viskas pasikeitė tik į blogąją pusę. (Nojaus laiško, rašyto psichologei, ištrauka).
Dauguma vyrų nestandartinėse situacijose su mergina pradeda daryti tas pačias strategines klaidas, kurias daro vaikinai paauglystėje: šimtą kartų skambina, perka didžiules gėlių puokštes, meškiukus, tyko merginos prie jos namų. Tai dažniausia vyro klaida, kai jis įsimylėjo merginą.
Kaip bebūtų keista, bet homo sapiens tuo nėra išskirtiniai, net gyvūnai kartais daro tą patį: gali gulėti ant nugaros, iškėlęs letenas aukštyn, nuolankiai laukdamas savo likimo.
Tas pats nutinka vyrui, kai jį nuginkluoja mylimoji savo pasisakymais ar atitinkamu poelgiu. Vyro veiksmų spektras susiaurėja, jis net neleidžia sau atsakyti į destruktyvų moters poelgį. Tai yra, jis nedaro to, kas iš tikrųjų veiktų. Priešingai, vyras dar labiau bijo prarasti moterį, ir ši baimė jį tiesiog paralyžiuoja. Atitinkamai, jam belieka tik demonstruoti atsidavimą ir susižavėjimą savo mylimąja.
Kas nutiks vyrui, kuris įrodys savo meilę merginai?
Situacijos siaubas slypi tame, kad reaguodamas į neefektyvius veiksmus vyras sulaukia teigiamo šių veiksmų pastiprinimo. Tuo metu, kai mergina tik pradeda prarasti susidomėjimą juo, jis vis dar gali sulaikyti jos dėmesį. pavyzdžiui, neregėto dosnumo akcijomis: dovanomis, dėmesiu, meilės žodžiais ir panašiai. Mergina visai tai priims su malonumu, galbūt net pasakys „ačiū“. Ir tada ištikimam gerbėjui iškart susidarys įspūdis: „Na, štai, veikia! Taip ir toliau tai darysiu!“.
Tačiau jis vis dar nesupranta, kad dovanų ir dėmesio įspūdžiai greitai išblės. Ir tada viskas tik blogės. Vyras šias klaidas kartos vėl ir vėl. Jis medžios kiekvieną mylimosios palankumo akimirką, kol ji jam praneš, kad jausmai dingo ir meilės nebėra. Po to jo emocinė būsena bus tiesiog nepakeliama.
Klaidinga nuomonė, kad meilė turi būti įrodyta jausmais. Tai siejama su dauginimosi instinktu. Internete rekomendacijų nors vežimu vežk: „Kaip gražiai atsiprašyti“, „Kaip gražiai rodyti dėmesį“, „Kaip gražiai bendrauti“, „Kaip gražiai susigrąžinti mylimąjį“ ir taip toliau. Vyrai galvoja, kad tereikia nustebinti merginą gėlėmis, staigmenomis… pasimatymu ant stogo, kelione į egzotišką šalį, kitomis dovanomis ir merginos užtikrintai bus jų.
Kodėl vyras rengia merginimosi ritualus? Jis gali stovėti po mylimosios langais su didžiule gėlių puokšte, o gal net nakvoti prie jos buto durų… Bet kodėl? Taip vyras parodo, kad jis yra silpnavalis ir visiškai priklauso savo šeimininkei. Jis mano, kad nei vienas vyras santykiuose nebus jai taip atsidavęs. Vyras įsivaizduoja, kad jis vienas toks nesavanaudiškas, vadinasi, mergina bus tik su juo.
Savo veiksmuose vyras vadovaujasi instinktu: “Aš turiu dėl jos kovoti, juk aplink yra tiek daug konkurentų, kuriems ji taip pat patinka”. Tai yra, bandymas įrodyti savo vertę yra savotiškas programinės įrangos gedimas vyriškoje psichikoje.
Bet ar ši strategija kada nors pasiteisino? Vyras jau tapo prielankus, patogus, dėmesingas, švelnus, bet ar tai atnešė norimą rezultatą? Kai mergina abejoja savo jausmais, negali pasikeisti vien dėl vyro rodomo perdėto dėmesio. Dovanų siūlymas ir garbinimas taip pat nepadės. Esu konsultavusi daugybę probleminių santykių turinčius vyrus ir neprisimenu nei vieno atvejo, kad ši strategija būtų padėjusi ar išėjusi į gerą.
Tuo tarpu vyras galvoja taip: „Ji pamatys mano atsidavimą ir pastovumą, nes aš visada būsiu su ja“. Jis mano, kad merginai svarbiausia yra atsidavimas ir pastovumas. Bet jam tai net nesvarbu.
Jei vyrui būtų svarbu komfortas, saugumas, atsidavimas, tai jis neprisikabintų prie savo jausmais abejojančios merginos. Jis nebėgtų paskui merginą, kuri nėra tikra, kad ji pasiruošusi būti su juo. Tai yra pagrindinis merginimosi logikos prieštaravimas. Vyras gali susirasti merginą, kuri suteiks jam atsidavimo, meilės ir rūpesčio jausmą, bet nenori jos ieškoti. Juk tokia mergina nesukelia vyrui jausmų ir emocijų uragano. Pasirodo, „emocines karuseles“ jis vertina daug labiau nei pačią gerų santykių esmę.
Į konsultaciją ateina ir tie vyrai, kurie nesugeba atsikratyti klaidingų įsitikinimų: „Ji vienintelė tokia, turi gerą charakterį, todėl turiu daryti viską, kad jos nepaleisčiau“. Tačiau tokie įsitikinimai vyrui neatneš nieko kito, tik skausmą ir pažeminimą. Geriausiu atveju, jie kurį laiką bus kartu, o blogiausiu – laikys jį už trumpo pavadėlio, tiksliai tol, kol jai jis nusibos.
Neefektyvus bandymas įrodyti savo meilę nėra pavienė klaida. Norint pakeisti santykių scenarijų, turite pakeisti merginos ir jos elgesio suvokimą.
psichologė Angelė Kazlauskienė
