sniegopilys.lt
Charlesas E. Peckas gimė 1950 metais Kalifornijoje. Charleso Solt Leik Sičio tarptautiniame oro uoste dirbo 19 metų. Tada jis gavo pasiūlymą dirbti Los Andželo oro uoste, kur ir išvyko, bet, deja, likimas taip lėmė, kad naujame darbe išdirbo tik kiek ilgiau nei parą, rašo mildtown.com.
Girdėjo triukšmą, todėl šeima nusprendė, kad jis gyvas
2008 metais rugsėjo 12 d. Charlesas išskrido iš Solt Leik Sičio į Los Andželą, nes ten buvo numatytas susitikimas ir pokalbis dėl naujo darbo Los Andželo oro uoste. Taip pat Los Andžele gyveno ir Charleso mylimoji Andrea, su kuria jis ruošėsi susituokti.
Kai Charlesas atvyko į Los Andželą, jis įsėdo į „Metrolink“ greitąjį traukinį, kad pasiektų stotelę, kurioje jo jau laukė Andrea.
Kelionės metu traukinio mašinistas, įlindęs į telefoną, nepastebėjo, kaip perjungė raudoną šviesą. Galiausiai, po kelių mylių, traukinys susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu krovininiu traukiniu „Union Pacific“.
Traukiniai susidūrė važiuodami 83 mylių per valandą greičiu, iš 225 keleivių 135 buvo sužeisti ir 25 žuvo. Tarp žuvusiųjų buvo Charlesas E. Peckas.
Tačiau praėjus kelioms valandoms po avarijos, Andrea ir Charleso šeima sulaukė kelių skambučių iš jo telefono numerio. Bet kai jie atsiliepė, girdėjo triukšmą, todėl šeima nusprendė, kad Charlesas gyvas, ir bandė juos pasiekti.
Per 11 valandų nuo nelaimės pradžios, vyro artimieji gavo apie 35 skambučius iš jo telefono numerio. Bet kai jie perskambino, jiems atsakė atsakiklis. Kitą dieną apie 3 valandą nakties skambučiai nutrūko.
Po valandos buvo rastas Charleso kūnas.Vėliau teismo medicinos ekspertų atlikta apžiūra atskleidė, kad vyras mirė iškart po susidūrimo. Tada kaip jis galėjo skambinti savo artimiesiems 11 valandų?
Pagal vieną versiją, Charlesas išgyveno ir 11 valandų bandė susisiekti su savo šeima, gulėdamas po tonomis metalo.
Pagal kitą versiją, kažkas tiesiog nusprendė taip pajuokauti ir paskambino Charleso artimiesiems iš jo mobiliojo telefono numerio. Ši teorija mažai tikėtina, nes, išskyrus jo merginą Andreą, niekas nežinojo, kad Charlesas buvo tame traukinyje. Ir apskritai, kodėl tai reikia daryti?
Taip pat buvo teorijų, kad telefonas tiesiog sugedo ir pradėjo skambinti pats. Bet tada kodėl skambučiai pasiekė tik artimiausius vyrui žmones – jo šeimą ir draugę?
Gelbėtojams taip ir nepavyko rasti Charleso telefono, kur dingo jo telefonas ir kas skambino, iki šiol nežinoma.
Jis planavo dar kartą susituokti
Tuo tarpu portale mysteriesrunsolved.co rašoma, kad mirtis gali ištikti bet ką, bet kada ir be jokio įspėjimo. Mes visi nerimaujame dėl savo artimųjų saugumo, ypač kai jie keliauja. Bet kas nutiktų, jei jums paskambintų mylimas žmogus, apie kurį žinojote, kad jis pateko į avariją. Kaip reaguotumėte, jei sužinotumėte, kad tie skambučiai buvo atlikti jam mirus? Tai tikriausiai taip pat šokiruotų, kaip ir Charleso E. Pecko šeimą. Po to, kai jis mirė, jie sulaukė 35 skambučių.
Charlesas E. Peckas buvo 49 metų klientų aptarnavimo agentas, išvykęs į Los Andželą dalyvauti pokalbyje dėl naujo darbo. Jis grįžo 2008 metais rugsėjo 12 d., kai susidūrė krovininis traukinys ir priemiestinis traukinys. Deja, per avariją jis žuvo.
Charlesas E. Peckas dirbo „Delta Air Lines“ agentu Solt Leik Sičio tarptautiniame oro uoste. Jis ruošėsi persikelti į Los Andželą ir atšokti vestuves su savo mylimąja Andrea
Tai nebuvo jo pirmoji santuoka, nes jis jau buvo vedęs. Užtat iš pirmosios santuokos susilaukė trijų gražių vaikų. Jis planavo dar kartą susituokti ir padovanoti savo naujajai žmonai ir vaikams geresnį gyvenimą.
Traukinyje, kuriuo jis važiavo, buvo 225 keleiviai ir 3 įgulos nariai, bet susidūrė su 83 mylių per valandą greičiu skriejančiu krovininiu traukiniu. Kaip tai atsitiko?
Nelaimė įvyko Kalifornijos San Fernando slėnyje, nes traukino mašinistas nesustojo prie raudono signalo. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad mašinistas buvo įkišęs nosį į telefoną ir signalo nepastebėjo. Dėl to žuvo 25 žmonės, įskaitant J. Pecką, ir dar 135 buvo sužeisti.
Kaip susidūrė traukiniai?
Kai mašinistas nepastebėjo raudono šviesoforo signalo, jis nesustabdė traukinio, kad galėtų pervažiuoti į vieną bėgių kelią, kuriuo „Union Pacific“ krovininis traukinys važiavo priešinga kryptimi. Šią klaidą sukėlė jo gauta trumpoji žinutė. Išsiaiškinta, kad paskutinė jo žinutė buvo išsiųsta likus 22 sekundėms iki smūgio.
Buvo pranešta, kad smūgis buvo toks stiprus, jog Charlesas Peckas mirė iš karto. Be jo žuvo 25 traukinyje buvę žmonės, o kiti buvo sužeisti. Medicinos darbuotojai skubiai atvyko į įvykio vietą, bet kai kuriems jau nebegalėjo padėti, nors ir bandė išgelbėti kuo daugiau žmonių.
Per 12 valandų po avarijos buvo skambinta net 35 kartus
Pecko sužadėtinė Andrea Katz važiavo į geležinkelio stotį jo pasitikti, kai per radiją išgirdo apie avariją. Po to ji ir kiti jo šeimos nariai, įskaitant sūnų, brolį, seserį ir pamotę, sulaukė 35 skambučių iš jo telefono per pirmąsias dvylika valandų, kol galiausiai buvo rastas jo kūnas.
Natūralu, kad šeima ir artimieji buvo sukrėsti, išsigandę ir šokiruoti. Jie tikėjo, kad jis gyvas, ir bandė kreiptis pagalbos. Iš viso per 12 valandų po avarijos buvo skambinta net 35 kartus. Pasak vieno šaltinio, paskutinis skambutis iš Pecko telefono atėjo 3.28 val., likus maždaug valandai iki jo kūno radimo.
Šeima nežinojo, kaip į tokią situaciją reaguoti. Viena vertus, jie tikėjo, kad Peckas gyvas, tačiau atsiliepdami į skambučius girdėjo tik triukšmą. Kai jie bandė paskambinti jo numeriu, jis nuėjo tiesiai į balso paštą ir niekas neatsiliepė.
Tačiau sužadėtinė neprarado vilties. Ji šaukė į telefoną padrąsinančius žodžius savo sužadėtiniui, nežinodama, kur jis yra. Ji atvyko į stotį ir vis atsiliepė į jo skambučius bei bandė su juo kalbėtis.
Būtent padedant skambučiams, gelbėtojams ir pavyko rasti jo kūną. Tai yra policija pasinaudojo telefono signalu, kad atsektų, iš kur buvo skambinama. Gelbėtojams galiausiai pavyko rasti Pecko kūną praėjus maždaug valandai po to, kai nutrūko skambučiai iš jo mobiliojo telefono.
Būtent tada šeima sulaukė šokiruojančios žinios, kad Peckas mirė nuo smūgio. Medikų komanda nuodugniai apžiūrėjo kūną, kad įsitikintų, jog jis mirė nuo smūgio, ar tikrai bandė signalizuoti dėl pagalbos. Jie padarė išvadą, kad jis tikrai mirė nuo smūgio.
Įvykio vietoje buvę pareigūnai sakė, kad jo telefono tarp griuvėsių prie kūno taip ir nerado. Iki šiol niekas nežino, kur yra Pecko telefonas ir kur jis buvo skambučių metu. Gelbėtojai mano, kad telefonas buvo visiškai sunaikintas per avariją, todėl jis taip ir nebuvo rastas.
Paskutinis klausimas visiems buvo toks: jei Peckas mirė iš karto nuo stipraus smūgio, o jo telefono taip ir nepavyko rasti, kaip tada buvo skambinama? Logiškas paaiškinimas yra toks, kad jo telefonas sugedo ir pats skambino, o kol rado jo kūną, gaisrai sunaikino telefoną.
