Požymiai, kad paaugliai linkę daryti nusikaltimus – ne vienas jų pasirengęs išsitraukti ir ginklą (vaizdo įrašas)

Ne vienas pedagogas ne iš nuogirdų žino, o gal ir yra matęs, kad paauglys atsineša į mokyklą peilį. O prieš šešerius metus JAV,  20 metų Adamas Peteris Lanza, iš mažo Sandy Chuko miestelio,  sušaudė 20 pirmaklasių, 6 mokytojus ir nusišovė. Vietos gyventojus ištiko šokas. Vieni sakė: „Pirmas penkias minutes galvojome, kad prasidėjo karas“, o kiti: „Pažinojome žuvusius ar ne, bet tai mūsų visų tragedija“. Žuvusių šeimos susivienijo ir įkūrė organizaciją „Sandy Hook Promise“. Jų tikslas – neleisti pasikartoti panašioms tragedijoms mokyklose. Prie miestelio mokyklos buvo pastatyti 27 mediniai angelai.

Vienas pavojų keliantis ženklas dar nereiškia, jog paauglys rengiasi nusikaltimui

Džordžtauno universiteto Medicinos mokyklos klinikinės psichiatrijos profesorė Liza Gold sako, kad bene pavojingiausias ir labiausiai pažeidžiamas paauglys, kai jam, suėjus 10-11 metų, prasideda pereinamasis amžius. Tai tas amžius, kai paauglys gali pakenkti ne tik sau, bet ir kitiems. Kokie būdingi požymiai ir signalai, kad pereinamojo amžiaus paaugliai linkę daryti nusikaltimus ar pakelti ranką prieš save?

JAV tyrėjai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad  80 proc. paauglių, jei planuotų žudynes mokykloje, pirmiausiai praneštų apie tai ir įspėtų socialiniuose tinkluose, o 70 proc. paauglių, jei nuspręstų savo noru pasitraukti iš gyvenimo, pirmiausiai pasakytų apie tai savo draugams ar kaip nors kitaip išreikštų šį savo ketinimą.

Klinikinės psichiatrijos profesorės Lizos Gold tvirtinimu, žinant, į ką pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, galima užbėgti būsimai tragedijai už akių ir neleisti jai įvykti. Taip pat ne mažiau svarbu suprasti, kad vienas pavojų keliantis ženklas dar nereiškia, jog paauglys rengiasi nusikaltimui. Bet jau keli požymiai iš eilės ir jei jie pastebimi jau kuris laikas, tai gali reikšti, kad paauglys planuoja įvykdyti nusikaltimą arba pakelti ranką prieš save.

Anot psichiatrės, tuos ženklus turėtų žinoti ne tik tėvai ir mokytojai, bet ir socialiniai pedagogai bei darbuotojai, globėjai, paaugliai bendraamžiai ir panašiai.

Neslepia emocinio skausmo ar streso požymių

Jei paauglys atsinešė į mokyklą kad ir peilį  ir demonstruoja jį draugams – jau rimtas signalas.  Be to, anot psichiatrės, jei paauglys pasirengęs  tyčiotis iš silpnesnių už save ar  iš bendraamžių, pasirengęs smurtauti prieš kitus, tai gali būti ir  prieš jį smurtavusius suaugusius pasekmė ar seksualinio išnaudojimo ir prievartos auka vaikystėje. Paaugliai, linkę pakenkti sau ir kitiems, gali būti ir ilgalaikio priekabiavimo aukos ir suvokti save, kaip lengvai prieinamas grobis visiems. Tai yra, kad prie jo gali bet kuris prisikabinti, priekabiauti ir persekioti.

Tokie paaugliai jaučiasi atskirti nuo kitų, nes jų niekas nenori įsileisti į savo ratą. Nuolat patiria socialinės atskirties ir atmetimo jausmą. O jų pernelyg priešiška reakcija aplinkinių atžvilgiu  arba agresyvus elgesys kad ir dėl visai nedidelės priežasties, liudija, jog jiems sunku kontroliuoti savo emocijas ir pyktį. „Jei pastebėsite bent keletą pavojaus signalų, elkitės nedelsiant ir ryžtingai. Praneškite teisėsaugos institucijoms, susisiekite su mokyklos darbuotojais ir psichikos sveikatos specialistais“, – sakė klinikinės psichiatrijos profesorė Liza Gold.

Anot jos, tokie paaugliai neretai elgiasi agresyviai, nuolat baugina kitus, nevaldo pykčio, provokuoja konfliktus. O tai ir yra pirmosios akivaizdžios smurto grėsmės. Tą patį išduoda ir tai, jei paauglys nebendrauja su savo bendraamžiais, nedalyvauja bet kokioje mokyklos veikloje, užsipuola kitus dėl savo nesėkmių.

Be to, tokiems paaugliams būdingi ir psichikos sutrikimai ir (arba) elgesio sutrikimai, kuriems gali būti diagnozuota ar nepastebėta psichinė liga. Linkusiems smurtauti ir daryti nusikaltimus paaugliams, atsiranda akivaizdūs mitybos ar miego pokyčiai. Suprantama, jie neatlieka mokyklos užduočių. Juo labiau – pamokų darbų namuose.

„Akivaizdžiai pastebimi ir paauglių, galvojančių ar planuojančių savižudybę, charakterio pokyčiai:  jie neslepia emocinio skausmo ar streso požymių, atsiranda arba sustiprėja nepagrįstas pyktis ar priešiškumas. Taip pat nerimas ir dirglumas“, – tvirtino klinikinės psichiatrijos profesorė.

Anot jos, tiek  ir smurtauti ar daryti nusikaltimus linkę paaugliai, tiek ir galvojantys apie savižudybę – elgiasi dažnai nenuspėjamai, nesilaiko nustatytos tvarkos ar mokyklos taisyklių. Taip pat netoleruoja ir šališkai nusiteikę kitų žmonių, ypač suaugusių, atžvilgiu. Ir, aišku, tokie paaugliai linkę vartoti narkotikus bei piktnaudžiauti alkoholiu.

parengta pagal pbs.org, hsph.harvard.edu