Ar kantriai ir pedagogiškai auginate savo vaiką? Ar pavyksta jį apgaubti meile? Ar suprantate savo vaikus? Archyvo nuotrauka

Lytinis švietimas daugeliui tėvų yra sudėtinga ir nemaloni tema. Tačiau kalbėtis su vaikais apie asmeninę higieną, menstruacijas ir seksą yra būtina. Tai ne tik padės jiems jaustis saugiems, bet ir paruoš juos pilnametystei. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip įveikti gėdą ir nuo ko pradėti pokalbį.

 

Sekso tema daugumoje šeimų yra tabu

Kodėl svarbu kalbėtis su savo vaiku intymiomis temomis Visų pirma, tokie pokalbiai padeda paaugliams gerai suprasti santykius, savo kūnus ir tai, kas yra normalu, o kas ne.

tai dar kelios priežastys, kodėl neturėtumėte vengti šios temos ar dėl jos gėdytis:

  1. Sukurkite saugią erdvę klausimams ir diskusijoms

Jei jūsų vaikas žinos, kad gali saugiai užduoti jums intymų klausimų, jis neieškos atsakymo pas draugus ar, dar blogiau, internete.

  1. Tiksli informacija

Šiandienos visuomenėje, kur informaciją galima gauti per kelias sekundes, vaikams svarbu ją išgirsti iš patikimo šaltinio – savo tėvų.

  1. Sutikimo ir asmeninių ribų svarbos supratimas

Intymių klausimų aptarimas yra puiki proga išmokyti vaikus sutikimo ir pagarbos savo bei kitų riboms svarbos.

  1. „Seksualinės gėdos“ įveikimas

Sekso tema daugumoje šeimų yra tabu. Tačiau jei apie tai nekalbėsite, jūsų vaikas suaugęs bus labai drovus ir uždaras. Tai savo ruožtu paveiks jo santykius ir savęs vertinimą. Atviras dialogas padės to išvengti.

  1. Pasiruošimas pilnametystei

Aiškumas intymiais klausimais ir savo kūno bei seksualumo supratimas yra svarbūs sveiko augimo aspektai.

 

Pradėkite nuo pagrindinių faktų apie kūną

Tai nereiškia, kad visi intymūs pokalbiai turėtų būti tiesmukiški ir oficialūs. Dialogai gali būti neformalūs ir ilgalaikiai. Pavyzdžiui, atsakant į vaiko klausimus jam augant, aptariant filmą ar knygą arba stebint kitų elgesį.

Kaip ir kada pradėti apie tai kalbėti ir ką pasakyti? Svarbu prisiminti, kad kalbėjimas apie brendimą yra labiau procesas nei vienkartinis „didelis pokalbis“. Vaikui tai neturėtų būti staigus ir šokiruojantis įvykis, o natūrali jo mokymosi ir auklėjimo dalis.

Pradėkite nuo pagrindinių faktų apie kūną ir jo funkcijas, kurie atitinka jūsų vaiko amžių. Pavyzdžiui, mažiems vaikams tai gali būti paprastas pokalbis apie tai, kodėl berniukai ir mergaitės yra anatomiškai skirtingi. Vaikui augant, galite išsamiau aptarti brendimo anatomiją, fiziologiją ir emocinius aspektus.

Gera pradžia gali būti diskusija apie sąvokas, susijusias su visų gyvų būtybių – medžių, gyvūnų, žmonių – augimu ir vystymusi. Tai neformalus būdas pradėti pokalbį, kuris gali sustiprinti pagrindinį principą: kiekvienas gyvas organizmas auga ir vystosi, ir tai yra natūralus procesas.

Tiesa, amžius, kada pradėti kalbėti apie brendimą, skiriasi. Tačiau paprasti pokalbiai gali prasidėti jau ikimokykliniame amžiuje.

Be to, svarbu stebėti individualų vaiko pasirengimą, kuris gali nesutapti su jo chronologiniu amžiumi. Neperkraukite savo vaiko informacija, kurios jis dar negali iki galo suprasti ar apdoroti. Atminkite, kad jūsų tikslas – palaikyti atvirą dialogą ir suteikti mokiniui tikslią informaciją, atitinkančią jo amžių ir raidos lygį. Šiuos ir kitus svarbius dalykus paaiškino psichologė Angelė Kazlauskienė

  • Kai kurie tėvai mano, kad jiems nereikia kalbėti apie lytinį švietimą, sakydami, kad jų vaikai laikui bėgant viską sužinos ir išmoks patys. Ar ši pozicija teisinga, ar ne? Kodėl?
  • Ši pozicija suprantama – daugelis suaugusiųjų jaučiasi nejaukiai kalbėdami su savo vaikais apie lytinį švietimą. Tačiau toks požiūris gali būti klaidingas. Taip, vaikai laikui bėgant daug ko išmoks patys. Tačiau svarbesnis klausimas yra tai, kur ir kokiame kontekste jie gauna šią informaciją. Pasaulyje, kuriame visi faktai yra tiesiogine prasme ranka pasiekiami, manyti, kad vaikai patys viską išsiaiškins, gali būti rizikinga. Šiandien lengvai prieinama informacija, pavyzdžiui, apie seksą, dažnai yra neteisinga arba iškreipta.Nesant tinkamo švietimo apie brendimą, vaikai gali susidaryti klaidingą supratimą apie seksualumą, savo kūną, ribas ir sutikimą, taip pat apie visuomenės normas ir lūkesčius. Nors tėvai nėra vieninteliai informacijos šaltiniai, jie gali pateikti patikimą ir tikslią informaciją, atsižvelgdami į šeimos vertybes ir normas.

Taip pat verta atsižvelgti į tai, kad vaikai, kurie informaciją apie brendimą gauna iš savo tėvų, linkę vėliau pradėti lytinį gyvenimą, dažniau naudojasi apsaugos priemonėmis ir turi mažiau partnerių, o tai sumažina sveikatos problemų riziką.

Lytinis švietimas yra svarbus tėvystės aspektas. Pokalbių apie jį nereikėtų ignoruoti ar atidėti, kol bus per vėlu. Tai yra pagrindinis elementas, padedantis jūsų vaikui atpažinti ir suprasti savo seksualinį vystymąsi ir seksualinę sveikatą bei susikurti savotišką „kompasą“ seksualinės etikos ir normų srityje.

  • Kodėl tėvams gali būti sunku pradėti pokalbį šia tema? Kaip tai įveikti?
  • Pokalbiai intymiomis temomis gali priversti tėvus jaustis nejaukiai dėl savo auklėjimo arba baimės neigiamai paveikti savo vaiką. Tačiau gali padėti šie žingsniai:

Pasiruošimas

Nustatykite, ką svarbu perteikti savo vaikui.

Atvirumas

Papasakokite savo vaikui apie savo rūpesčius – tai sukurs pasitikėjimo atmosferą.

Sklandus perėjimas

Pradėkite nuo paprastų temų, palaipsniui pereidami prie sudėtingesnių.

Naudokitės informacijos šaltiniais

Knygos, vaizdo įrašai ir internetiniai ištekliai gali padėti jums rasti tinkamus žodžius.

Sutelkite dėmesį į pagrindus

Sutelkite dėmesį į esmines temas, tokias kaip kūno priežiūra.

Užduokite klausimus

Sužinokite, ką jūsų vaikas jau žino ir nori aptarti.

Sukurkite atsipalaidavusią aplinką

Atpalaiduojanti atmosfera padės šiems pokalbiams būti sėkmingesniems.

  • Ką tėvai turėtų daryti, jei vaikui gėda apie tai kalbėti?
  • Pravartu būtų naudoti netiesioginius diskusijos metodus. Užuot tiesiogiai klausę vaiko apie problemą ar baimę, galima aptarti su tema susijusią situaciją iš knygos ar filmo. Pavyzdžiui, galima kartu pažiūrėti filmą ar animacinį filmuką, kuriame veikėjai išgyvena svarbius brendimo etapus, ir aptarti savo reakcijas bei jausmus.

Ne mažiau svarbu pirmenybę teikti pasitikėjimui. Svarbu gerbti vaiko privatumą ir laiką. Pavyzdžiui, jei jis nenori apie tai kalbėti dabar, neverskite jo. Suteikite jam laiko pagalvoti ir tada kreipkitės, kai jis bus pasiruošęs.

Taip pat svarbu nebijoti parodyti savo pažeidžiamumo ir pripažinti vaikui, kad ir jūs kadaise bijojote, ir tai normalu. Pavyzdžiui, galite pasidalinti istorija iš savo vaikystės, kai jums taip pat buvo gėda ko nors paklausti tėvų. Tai padės jūsų vaikui suprasti, kad jo baimės ir nejaukumas yra normalūs. Galų gale, jei jaučiate, kad patys nesugebėsite to padaryti, kreipkitės profesionalios pagalbos.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą