Patarimai tėvams: kaip padėti paaugliams išgyventi hormonų audrą

Paauglystė – laikotarpis, skiriantis vaikystę ir pilnametystę. Šiuo metu paaugliai patiria hormonų antplūdį, kurį galbūt galima palyginti su stichine nelaime. Tai galima nuspėti, bet vargu ar pavyks jį visiškai kontroliuoti. Šiandien kalbėsime apie tai, kaip sumažinti hormoninio uragano, vadinamojo pereinamuoju laikotarpiu, padarinius, rašo teenhealth101.org.

 

Tinkama mityba ir fizinis aktyvumas normalizuoja hormonų lygį

Paauglystė – sunkus metas tiek vaikui, tiek jo tėvams. Suaugusieji bijo staigių vakarykščio mažylio charakterio pokyčių. Juk dar visai neseniai jis neabejotinai klausydavo mamos ir tėčio, o šiandien tapo greito būdo, pasišiaušęs ir apskritai viską daro nepaisydamas. Be to, tie jo suplyšę džinsai ir šukuosena, su kuria „gėda“ pasirodyti viešumoje! Kas nutinka vaiko organizmui per šį laikotarpį?

Brendimas vadinamas „antruoju gimimu“. Taip ne veltui sakoma – tokio amžiaus vaiko patiriamą įtampą galima palyginti su fiziologiniu pirmųjų naujagimio gyvenimo dienų stresu.

Paauglius gąsdina tai, kad jų pačių kūnas staiga nustoja paklusti. Taip nutinka todėl, kad žmogaus organai, audiniai ir kūno dalys vystosi netolygiai. Pavyzdžiui, rankų ir kojų augimas lenkia liemens augimą. Dėl to dažnai sutrinka koordinacija, vaikas gali tapti nerangus, „viskas kristi iš rankų“. Taip pat sparčiau pradeda augti vidaus organai – kepenys, širdis, plaučiai, kasa. Tačiau svarbiausia yra hormoninio fono pokyčiai – vadinamasis „hormonų bangavimas“, atsirandantis dėl aktyvios antinksčių žievės ir lytinių liaukų veiklos.

Aktyvi hormonų gamyba paauglystėje sukelia vaiko fizinės ir psichoemocinės būklės disbalansą. Tačiau šis reiškinys neturėtų kelti panikos. Kaip sako pediatrai: „Bet kokie hormoniniai procesai, kurie vyksta organizme paauglystėje ir yra susiję su lytinio vystymosi procesu, yra normalūs, kol neįrodyta kitaip“.

Kitaip tariant, odos problemos, gausus prakaitavimas, nestabili psichoemocinė būsena, staigus svorio kritimas ar atvirkščiai, antsvorio atsiradimas – viskas, kas suaugusiame amžiuje laikoma patologija, yra normalu, kai kalbama apie paauglį. Tačiau iš tikrųjų reikia atkreipti dėmesį į antrinių seksualinių savybių vystymąsi.

Yra tam tikras brendimo modelis. Mergaičių augimo laikotarpis prasideda nuo pieno liaukų pasikeitimo. Maždaug nuo 10 metų mergaičių spenelių areolės pradeda keisti spalvą ir išsipūsti, o iki 12 metų krūtys įgauna gražesnę formą. Tada prasideda gaktos plaukų augimas, o po to ateina pirmųjų menstruacijų laikas.

Berniukų brendimo laikotarpis patenka į 9–14 metų laikotarpį. Pirmasis „suaugusiųjų“ požymis yra padidėjusios sėklidės. Tada, maždaug po šešių mėnesių, atsiranda gaktos plaukų. O po to pradeda augti varpa.

Tačiau tinkama mityba ir fizinis aktyvumas normalizuoja hormonų lygį. Jei paauglystėje sunku paveikti aktyvią vaiko endokrininės sistemos veiklą, tai visiškai įmanoma sumažinti neigiamas elemento, vadinamo „hormonine audra“, pasekmes. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – tai  pašalinti galimų hormonų šuolių priežastis.

Stresinės situacijos, prasta mityba, sutrikusi kraujotaka, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai – visa tai gali išprovokuoti tam tikrų hormonų trūkumą ar perteklių.

Maži vaikai mėgsta saldumynus, o paaugliai taip pat nėra išimtis. Tačiau prisikimšus saldumynų, padidėja insulino gamyba, o tai padidina estrogeno išsiskyrimą. Tai, savo ruožtu, blokuoja progesterono gamybą. Tai pirmas žingsnis link hormoninio disbalanso. Todėl reikia skatinti  estrogeno ir papildomų kalorijų gamybą. Kitaip tariant, norint normalizuoti endokrininės sistemos darbą, būtina organizuoti subalansuotą mitybą, kurioje būtų reikiamas kiekis baltymų, kalcio, fosforo ir vitamino D.

 

Kai kurie simptomai gali rodyti seksualinio vystymosi pažeidimus

Norėdami normalizuoti lytinių hormonų gamybą, laikantis dietos, turite įtraukti maisto produktus, kuriuose gausu  „teisingo“ cholesterolio – mėsos, žuvies, kiaušinių. Taip pat vitamino E, kurio yra svieste ir augaliniame aliejuje, žalumynuose, vištienos kiaušiniuose, piene, kepenyse, špinatuose, raudonoje mėsoje, sėlenose, šaltalankiuose, brokoliuose. Taip pat vitamino B5, kurio galima rasti ankštinėse daržovėse, žaliose lapinėse daržovėse, lazdyno riešutuose, mielėse, avižiniuose dribsniuose ir grikiuose, inkstuose, kepenyse, piene ir žiediniuose kopūstuose.

Kitas žingsnis – stresinių situacijų prevencija. Geriausia streso prevencija – tinkamas miegas (paaugliai turėtų miegoti bent aštuonias valandas per parą), fizinis aktyvumas ir pasivaikščiojimai gryname ore.

Tačiau kai kurie simptomai gali rodyti seksualinio vystymosi pažeidimus. Pavyzdžiui, merginos gaktos plaukų atsiradimas yra vienintelis brendimo požymis. Tačiau, jei taip nėra, tai gali būti dėl antinksčių žievės veiklos sutrikimo.

Paauglystėje, tarp berniukų, taip pat galima pastebėti panašų vaizdą – atsirado gaktos ir pažastų plaukų, tačiau lytinis organas neauga. Be to, kartais būna tokia patologija kaip nenusileidusi sėklidė į kapšelį (kriptorchizmas).

Vaiko lytinė raida paprastai atitinka nustatytas normas, tačiau augant gerokai atsilieka nuo amžiaus normų. Vienas iš augimo sulėtėjimo paauglystėje veiksnių gali būti paslėptos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Tai jau pakankamai rimta priežastis kreiptis į gydytoją, nes hormoninių pokyčių organizme fone didėja įgimtos širdies ligos paūmėjimo rizika.

Nutukimas brendimo metu, ypač berniukų, gali kelti taip pat nemažą susirūpinimą. Tai gali rodyti endokrininės sistemos sutrikimus. Kitas antsvorio pavojus yra tai, kad jis gali išprovokuoti lytinių organų vystymosi problemas.

Ankstyvas seksualinis vystymasis taip pat laikomas patologija. Todėl pastebėjus antrinių lytinių požymių atsiradimą mergaitei iki 8, o berniukui iki 9 metų, rekomenduojama vaiką parodyti specialistui.

Paauglystė vaikams gali būti ir džiaugsminga, ir varginanti. Jie mėgsta atrodyti vyresni ir jaustis nepriklausomi, tačiau tuo pat metu jaučia tam tikrą diskomfortą. Čia į pagalbą turi ateiti suaugusieji. Neatmeskite vaiko problemų, laikydami jas lengvabūdiškomis ir nevertomis dėmesio. Palaikykite jį emociškai, paaiškinkite fizinių ir psichologinių pokyčių priežastis ir ypatumus.

Daugiau dėmesio skirkite vaikui jo brendimo metu. Kiekvienas paauglys turi savo vystymosi tempą, kuris ne visada atitinka jo amžių. Todėl neturėtumėte su augančiu paaugliu elgtis kaip su kūdikiu ir atvirkščiai – priimti jį kaip suaugusį, kai jis dar tam nepasiruošęs.

Į visus vaiko teiginius žiūrėkite rimtai, kad ir kokie absurdiški jie atrodytų. Taip pat patartina suteikti galimybę bręstančiam vaikui būti savarankiškam, aptarti su juo visas problemas, net ir nedideles. Jis turi jaustis lygus tarp suaugusiųjų.

Parodykite susidomėjimą savo paauglių pomėgiais. Pereinamasis amžius gali pateikti daug netikėtumų, todėl tėvams geriau žinoti apie savo sūnaus ar dukters vertybių ir interesų iš naujo įvertinimą.

 

Reikia vengti kofeino po pietų

Kaip ir minėta straipsnio pradžioje, streso metu organizme padidėja hormonų lygis. Tai

kortizolis (streso hormonas), adrenalinas, norepinefrinas (kiškio ir liūto hormonas) ir prolaktinas.

Jūsų užduotis – atsikratyti kortizolio pertekliaus. Vadinasi, reikia gerti daugiau vandens, juodosios ir žaliosios arbatos. Taip pat valgykite bananus, juodąjį šokoladą, skaidulų turintį maistą, raugintus kopūstus ir jogurtą (probiotikus). Tačiau reikia vengti kofeino po pietų.

Nepamirškite, kad gaivos kvapas ramina ir atpalaiduoja (kaip ir bet koks citrusinis kvapas).

Taip pat patartina priversti organizmą gaminti anandamidą. Tai komponentas, dažniausiai randamas kanapių šeimoje ir turi psichoaktyvų poveikį. Veiksmingiausias būdas suaktyvinti anandamido gamybą yra bėgimas ir pritūpimai. Tai turėtų būti bėgimas ilgomis distancijomis (nuo 10 km) arba pritūpimai valandą laiko su mažais sustojimais. Tikslas – priversti kojų raumenis pervargti.

Suaktyvinkite atsipalaidavimo reakciją. Šiuo atveju turėtų būti kontroliuojamas kvėpavimas.  Jį valdant galima pasiekti padidėjusį klajoklio nervo tonusą ir jo poveikį širdies raumeniui. Tai yra,  padidinti kūno atsipalaidavimo lygį. Yra įvairių atpalaiduojančio kvėpavimo technikų. Pavyzdžiui, lėtai įkvėpkite 5 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 5 sekundes, iškvėpkite taip pat per 5 sekundes. Jei jums tai nėra sunku, galite palaipsniui ilginti kiekvienos fazės trukmę. Tačiau pauzės trukmė neturėtų būti didesnė nei 10 sekundžių.

„YouTube“ vaizdo įrašas