sniegopilys.lt
Tarp vyresniosios kartos žmonių ko gero nemažai galvojančių, kad viskas, kas susiję su lytiniais santykiais – nepadoru, nepriimtina ir šlykštu. Greičiausiai ne vienas tokį požiūrį mėgino primesti ir savo vaikams bei anūkams.
Atima iš mergaitės svarbų lytinio potraukio vystymosi etapą
Taip pat ir kai kurių tėvų perdėta globa bei kontrolė, jų brukamos mintys ir teiginiai, kad „gėda“ ir „bjaurastis“ net ir tai, kas susiję su normaliu seksualumu. Be to, draudžia bendrauti su priešingos lyties bendraamžiais, primeta kitų draugų ratą ir liepia su jais draugauti, stengiasi apsaugoti nuo bendraamžių „gadinančios“ įtakos. Taip pat primeta „nešvarų“ požiūrį į genitalijas ir apskritai į bet kokius vaiko seksualumo pasireiškimus, būdingus jo amžiui. O kur dar bausmės, įžeidinėjimai, vaiko žeminimas ir kitos žiaurios „auklėjimo“ priemonės. Visa tai iškraipo seksualumo ugdymą ir deformuoja asmenybę, – rašoma psychologytoday.com.
Vaikų ir paauglių psichoterapeutės Ericos L Whitfield tvirtinimu, per visus psichoseksualumo ugdymo etapus paprastai mergaitės daugiau nei berniukai kenčia dėl perdėtos tėvų kontrolės.
„Jei tėvai auklėja dukterį „griežto režimo kalėjimo sąlygomis“, mėgindami įteigti neigiamą požiūrį į seksą, nuolat tvirtindami, kad tai – didžiulė nuodėmė, tuo pačiu įvaro jai baimę, kad turėdama lytinių santykių, ji gali užtraukti didžiulę gėdą tėvams. Be tuo pačiu gimdytojai padaro dukteriai meškos paslaugą: jie atima iš mergaitės svarbų lytinio potraukio vystymosi etapą“, – sakė psichoterapeutė. Anot jos, o tai gali slopinti formuojantis jos lytiniam potraukiui. Tokios merginos bijo vyrų ir vengia lytinių santykių. Kai mergina išteka, ji negali atsikratyti savo prisiminimų, patirtų vaikystėje. Jai ne tik kad nesuteikia malonumo intymus artumas, bet ji vertina tai kaip nuodėmingą geismą (kaip mokė mama ir tėtis) arba kaip sunkią prievolę ir pareigą. Tada moteris būna susikausčiusi, nepajėgia atsipalaiduoti ir neleidžia vyrui jokio bereikalingo veiksmo. Kankinasi ji, kankina ir jį.
„Nemažai tokių moterų, kurios kreipiasi į seksopatologus dėl to, kad nepatiria lytinio pasitenkinimo santykiuose, nesidomi apskritai seksu ar net kelia šleikštulį, – tai neteisingo požiūrio į seksą, kurį tėvai suformavo dar vaikystėje, pasekmė“, – sakė psichoterapeutė. Jos teigimu, neretai vaikai auga draudimų ir gąsdinimo sąlygomis. Tėvai įkala į jų galveles, kad lytinis gyvenimas iki santuokos – didžiulė gėda ir pasibaisėtinas dalykas. Ir mergaitės bijo net pasibučiuoti su berniukais. Tokiu būdu tėvai slopina savo dukters bet kokį susidomėjimą jai patinkančiu berniuku ir iš esmės laiko ją už pavadėlio: ryte nuveža į mokyklą arba palydi močiutė ar senelis, grįžta iš mokyklos taip pat su palyda. Jei pamatydavo mergytę žaidžiančią ar bėgiojančią kieme su berniuku, tuojau pat surengdavo apklausą ir apžiūrą, patikrindavo jos kelnaites ar nėra kokių nors seksualinio kontakto pėdsakų. Nubausdavo, jei neklausydavo ir toliau su jais bėgiodavo.
Požiūris į seksą priklauso nuo pirmos seksualinės patirties
Net ir esant normaliam hormoniniam fonui, tokioms mergaitėms lytinis potraukis normaliai nesusiformuoja. Ir jos jaučia pasišlykštėjimą viskam, kas susiję su vyro ir moters tarpusavio santykiais. Tolesnis domėjimasis intymiais santykiais priklauso nuo asmenybės charakterio ir ypatybių bei nervų sistemos. Stiprių ir atsparių nervų sistemos tipo mergaitė, tapusi pilnamete, kai tėvai jau ne taip griežtai kontroliuoja, ji žiūri į vaikinus taip, kaip žiūrėjo į bendraamžius vaikystėje. Tai yra ji elgiasi su jais kaip su lygiais ir palaiko grynai draugiškus santykius. Turėdama daug vyriškos giminės draugų, mergaitė neturi nei vieno gerbėjo. Pernelyg paprastai bendraujanti mergina, kuri savo elgesiu neatsilieka nuo vaikinų – daug mažiau patrauklios vyrams, nei išsiskiriančios moteriškumu, koketavimu ir flirtavimu merginos. Vaikinai laiko jas tiesiog geromis draugėmis ir bičiulėmis, bet įsimyli ne ją, o jos drauges.
Visai tikėtina, kad ir draugės mažiau patrauklios ir išvaizdžios, ir ne tokios protingos, užtat elgiasi su vaikinais taip, kaip tie iš jų ir tikisi.
Tuo tarpu mergaitės, kurių silpna nervų sistema ir būdamos atskirtos vaikystėje nuo bendraamžių berniukų ir atimta galimybė normaliai bendrauti su jais, užauga drovios, visko bijo ir varžosi. Neturėdamos bendravimo su priešinga lytimi įgūdžių, jos nežino, kaip elgtis su berniukais ir vaikinais. Nežino, kaip elgtis kai yra merginama, sutrinka ir pasimeta, kai į ją kreipiasi vaikinas. Atstumia jį, nes nenori jo dėmesio. O jei jis dar mėgintų ją apkabinti, priglausti ir pabučiuoti?.. Žinoma, viskas baigtųsi žlugimu, nes ji paprasčiausiai nusisuktų ar atsitrauktų. Ir tokiai merginai iš karto prikabinama „neprieinamosios“ etiketė. Kiti apkalbės, kad laužosi ar vaidina princesę. Vienaip ar kitaip, po to su ja neprasideda nei vienas vaikinas.
Kadangi tokių merginų seksualinio potraukio formavimasis nėra baigtas, todėl ir seksui jos yra visiškai abejingos. Dauguma iš jų lieka vienišės ir metams bėgant tampa klasikinėmis „senmergėmis“. Vis dėlto, jei mergina su galutinai nesusiformavusiu lytiniu potraukiu išteka, sukuria šeimą, tai po to dažnai susiduria su įvairiomis seksualinėmis problemomis. Pavyzdžiui, lytiniu šaltumu. Požiūris į seksą priklauso nuo jos pirmos seksualinės patirties. Jei partneris sutuoktinis bus kantrus ir švelnus, tai ilgainiui jos lytinis potraukis gali ir „pabusti“ bei pasiekti atitinkamą seksualinį lygį. Bet kadangi tokių dėmesingų, supratingų ir švelnių vyrų šiais laikais ne tiek ir daug, tai galimybių likti seksualiai šalta daug daugiau. Ne viena iš jų taip ir lieka abejingos seksui. O jei pirmasis vyras dar ir elgėsi grubiai intymiuose santykiuose, tai moteris patiria seksui vien nenumaldomą šleikštulį.
Iškreiptas lytinis auklėjimas būdingas šeimoms, kai motina anksti netenka vyro arba tėvai išsiskiria ir motina antrą kartą nebeišteka. Užaugusi duktė ima apskritai nekęsti vyrų. Negali susitvarkyti ir savo asmeninį gyvenimą, vengia seksualinių kontaktų su vyrais. Jos seksualumas prislopintas, merdėja.
Nutvėrusi besimasturbuojantį, pažadėjo jam „nukirsti rankas“
Мotina augino Rodą viena nuo kūdikystės, nes jo tėvai seniai išsiskyrė. Iširus santuokai, berniuko motina daugiau šeimos nesukūrė. Sekso partnerio ji taip pat neturėjo, nes jos požiūriu, lytiniai santykiai – tai pasileidėlių ir ištvirkėlių darbas. Seksas, jos manymu, reikalingas tik vaikui susilaukti ir įmanomas tik įregistravus santuoką. Be to, kuo rečiau, tuo geriau. Tokia pat gaida auklėjo ir savo sūnų. Dar kai Rodui buvo treji metukai, jis, sėdėdamas ant naktinio puodo, smalsiai apžiūrinėjo ir lietė savo lytinius organus, ( o tai visai natūralu to amžiaus vaikams) motina prišoko ir trenkė mažyliui per rankytę rėkdama: „Štai tau nevykėli, kad nemėgintum daugiau čiupinėti ten, kur nereikia!“. Berniukas taip išsigando, kad net pradėjo mikčioti ir šokinėti naktį iš lovos, pabudęs nuo košmaro.
Rodas augo drovus, baugštus vaikas ir labai bijojo aktyvių ir agresyvių bendraamžių. Taip pat, kaip ir supykusios motinos. Mat ji priekabiai stebėjo, kad berniukas neliestų savo lyties organų „be jokio reikalo“. Net tada, kai Rodas eidavo į tualetą arba vonios kambarį, motina liepdavo palikti atviras duris, kad ji matytų, kuo jis ten užsiima.
Motina reikalavo, kad sūnus neuždarytų durų ir tada, kai jis jau buvo paauglys. Ir vargšas berniukas, degdamas iš gėdos, sėdėjo ant unitazo plačiai atvertomis durimis arba maudėsi po dušu stebint motinai, kuri neleisdavo jam užtraukti vonios užuolaidą. Todėl vaikas visada stengdavosi nueiti į tualetą ir nusimaudyti po dušu, kol dar negrįždavo motina iš darbo. Ji kruopščiai tikrindavo ir jo apatinius, apuostydavo juos, ieškodama spermos pėdsakų. Apžiūrėdavo ir jo patalynę. Kartą atsitiktinai nutvėrusi jį besimasturbuojantį, pažadėjo jam „nukirsti rankas“.
Rodas laikė save išsigimėliu (nes motina taip sakydavo, nutvėrusi jį besimasturbuojantį), kadangi nepaisant motinos draudimų ir grasinimų, ir toliau masturbavosi. Aišku, tai darydavo taip pat, kai motinos nebūdavo namuose. Paauglys stengėsi, kad sperma nepatektų ant jo apatinių ir drabužių, kruopščiai su muilu nusiplaudavo penį po masturbacijos, kad motina neaptiktų ant jo jokių pėdsakų. O po to labai išgyvendavo dėl savo silpnavališkumo. Jautė kaltės jausmą ir sąžinės graužatį, tačiau niekaip negalėjo atsikratyti to įpročio. Berniukas labiausiai bijojo, kad motina vėl gali užklupti ir išvadinti jį iškrypėliu. Bijojo, kad ir kiti gali sužinoti. Rodui atrodė, kad ant jo veido parašyta, jog jis neseniai masturbavosi. Todėl vaikščiojo paprastai nuleidęs galvą, stengdamasis nežiūrėti į akis kalbėdamas. Rodas labai bijojo, kad masturbacija atsilieps ir jo psichikai, kadangi motina nuolat gąsdino, jog besimasturbuojant jam nukris penis, ant veido pasirodys rudos spalvos dėmės – iškrypėlio ženklas ir jis taps idiotu. Tada Rodas valandomis apžiūrinėdavo save veidrodyje, mėgindamas aptikti rudas dėmes ir iškrypėlio požymius ant savo veido. Bet ir neaptikęs jų, jis nenusiramindavo. Apžiūrinėdavo jis ir savo lyties organą ir net pašokinėdavo iš vietos, norėdamas patikrinti ar jis tvirtai laikosi, ar nesiruošia nukristi.
Rodas gyveno nuolatinėje baimėje ir įtampoje.
Iki 25 metų vaikinas neturėjo nei vienos merginos. Tiesa, jį mėgino suvilioti viena moteris, du kartus išsiskyrusi ir turinti du vaikus. Rodas varžėsi savo nerangaus kūno, plonų kojų ir rankų. Nenorėjo, kad moteris pamatytų jį apsinuoginusį. Be to, jis neturėjo jokios seksualinės patirties. Iš tikrųjų pirmoji seksualinė nesėkmė dar labiau sustiprino jo įsitikinimą dėl savo nepilnavertiškumo. O dabar prie jo nepatrauklumo ir menkumo prisidėjo ir seksualinė negalia. Per tris bendro gyvenimo metus su ta moterimi Rodas taip ir nesugebėjo atlikti pilnavertiško lytinio akto. Moteris ėmė atvirai reikšti savo nepasitenkinimą ir reikalavo, kad Rodas nueitų pas sekso terapeutą.
Post Scriptum
Visiems vaikams ir paaugliams – mergaitėms ir berniukams reikalinga meilė, rūpinimasis ir tėvų palaikymas, o ne draudimai ir bausmės. Šiame itin pažeidžiamame amžiuje, bet kuris griežtesnis žodis gali įskaudinti vaiką ir sustiprinti jo nepilnavertiškumo jausmą. Mergaitėms ir berniukams reikia nuolat kartoti, kad jie yra mylimiausi, gražiausi, protingiausi ir gabiausi vaikai. Jei tėvai nesako jiems palaikančių, padrąsinančių žodžių, tai vaikų pasitikėjimas savimi mažėja. Tai ir yra pagrindas formuojantis paauglio nepilnavertiškumo kompleksui, o paskui tie kompleksai su kaupu pereina jau į suaugusio žmogaus gyvenimą. Kažin, ar toks žmogus gali būti kada nors laimingas gyvenime?.. Paprastai jam nepasiseka ir asmeninis gyvenimas. Kadangi jis negali būti visavertis intymioje gyvenimo sferoje, o nepasitikėjimas savimi atsiliepia ir sekse.
Jei tėvai yra seksualiai neišprusę, tai labai didelė galimybė, kad tas pats laukia ir jų sūnaus ar dukters. Tokių motinų auklėti rodai paprastai užauga sūnūs senberniai.
