sniegopilys.lt
„Psichoseksualinis vaiko vystymasis, iš esmės ir jo likimas, daugumos atvejų priklauso nuo vaiko artimiausios aplinkos įtakos: tėvų, bendraamžių. Taip pat auklėjimo sąlygų vaikystėje ir paauglystėje“, – įsitikinusi „Boys & Sex“, „Girls & Sex“ ir kitų knygų autorė Peggy Orenstein.
Nuo mažumės turi mokytis palaikyti visaverčius santykius
Anot jos, yra du neteisingo vaikų auklėjimo kraštutinumai: nepriežiūra, globos stoka, tėvų kontrolės nebuvimas, kurie nesidomi ir nesirūpina, kur yra ir ką veikia jų atžalos. Taip neretai nutinka asocialiose šeimose, kur vartojamas alkoholis.
Tuo tarpu kitas kraštutinumas – tėvų despotizmas, slopinantys bet kokią iniciatyvą ir reikalaujantys neginčijamo paklusnumo, pernelyg didelė priežiūra ir per griežta kontrolė, kontaktų su bendraamžiais apribojimas, griežto draugų pasirinkimo, bendravimo su kito lyties bendraamžiais draudimas.
Pirmuoju atveju tikėtina ankstyvojo seksualinio gyvenimo rizika ir iš to išplaukiančiomis visomis neigiamomis pasekmėmis. Kitas neteisingo auklėjimo kraštutinumas paprastai priveda prie pavėluoto lytinio potraukio formavimosi.
„Bet kuris vaikas būtinai turi bendrauti tiek su savo bendraamžiais ir su vyresniais vaikais, tiek su savo lyties, tiek ir su priešingos lyties atstovais. Tik taip jis išmoks palaikyti visaverčius santykius su žmonėmis“, – tvirtino rašytoja. Jos manymu, vaikystėje ir paauglystėje išmokstami ir įsisavinami daug elgesio modelių, kurie ir yra žmonių tarpusavio santykių pagrindas suaugus. Žinoma, tėvai nenori blogo savo vaikams. Taikydami savo auklėjimo priemones, kontroliuodami savo vaiko draugų ratą ir patardami jam, jie vadovaujasi geriausiais ketinimais, tuo pačiu tikėdamiesi apsaugoti sūnų ar dukterį nuo netinkamos bendraamžių įtakos, nuo žalingų įpročių ir ankstyvo seksualinio gyvenimo. Tačiau tėvai kartais nė nenutuokia prie ko tai gali privesti.
„Nuolatinė perdėta globa ir kontrolė, draudžiant draugauti su kuriuo nors bendraamžiu dėl to, kad tas blogai elgiasi arba auga socialiai jautrioje šeimoje, taip pat neigiamas požiūris bet kokiems vaiko seksualumo pasireiškimams, būdingiems jo amžiui, bausmės ir kitos griežto auklėjimo priemonės – iškreipia vaiko psichoseksualinio vystymosi etapus ir deformuoja jo asmenybę“, – sako knygų autorė.
Anot jos, pagrindinis psichoseksualinio vystymosi vėlavimo priežastis, dėl kurios ilgainiui atsiranda ir kiti seksualinio pobūdžio nukrypimai, tai ir bendravimo sunkumai su priešingos lyties atstovais, ir elgesio nukrypimai, kurie atsiranda neteisingai auklėjant vaiką. Kai vaikui 3-4 metai, jis parodo natūralų ir normalų jo amžiui smalsumą savo kūnu, bet tėvai neretai vertina tai, kaip gėdingą dalyką ar net iškrypimą ir griežtai baudžia už tai. Lygiai taip pat perdėtai griežtai tėvai reaguoja ir į vaiko siekimą bendrauti su priešingos lyties vaikais. Ir į jo pirmą vaikišką įsimylėjimą.
„Todėl draudimas bendrauti neretai priveda prie to, kad vaikas neįgyja ir netobulina savo bendravimo įgūdžių, kaip kad įgyjama normaliai bendraujant su priešingos lyties atstovais. Dėl to ir jo seksualumo vystymasis atsilieka nuo normos ribų. Tai vadinasi psichoseksualinio vystymosi asinchronija“, – aiškino rašytoja.
Neteisingai lytiškai auklėjant vaikus, atsiveria kelias homoseksualiniam potraukiui
Jos teigimu, tokie vaikai nerodo jokio susidomėjimo priešingos lyties vaikams. Jie nežaidžia to amžiaus vaikams būdingų žaidimų: „mama- vaikas“, „gydytojas-pacientas“ ir panašiai, kur reikia imtis atitinkamo vaidmens ir pareigų, būdingų tiek vyriškos, tiek ir moteriškos giminės asmenims. „Iš tikrųjų mergaitės turi žaisti ir atlikti moters, mamos, žmonos, sesers ar nuotakos vaidmenis, o berniukai atitinkamai – vyro, brolio, jaunikio, tėvo vaidmenis. Tai yra jau to amžiaus vaikams turi būti tiksliai suprantama jų paskirtis ir misija šiame gyvenime“, – teigė Peggy Orenstein.
Anot jos, bet yra vaikų, kurie prisiima ir priešingos lyties atstovų vaidmenį. Tai yra berniukai linkę būti ir žmona, nuotaka, o mergaitės – jaunikiu ar vyru.
„Neretai tėvai nepastebi, kad su vaiku kažkas negerai. Priešingai – jie galvoja, kad jei vaikas nerodo susidomėjimo priešinga lytimi, tai yra gero auklėjimo rezultatas. O ta problema dar labiau paaštrėja paauglystėje. Vis dėl to kai kurios paauglės mergaitės pradeda žaisti minėtus žaidimus, kurie paprastai būdingi 5-7 metų vaikams. Tai yra paauglė mergaitė mielai bendrauja su darželinukais ir žaidžia su lėlėmis, „dukrą – mamą“ ir kitus žaidimus, kurių ji nežaidė būdama darželinukė“, – teigė rašytoja.
Jos manymu, taip nutinka dėl paauglystėje „banguojančių“ ir audringų hormonų. Tai reiškia, kad darant įtaką dideliam hormonų aktyvumui, gali privesti prie iškreiptos lytinės traukos ar homoseksualinio potraukio vystymosi. „Pavyzdžiui, mergaitė paauglė gali visai nekreipti dėmesio į berniukus, o žaisti tik su jaunesnio amžiaus mergaitėmis, su kuriomis stumdosi, bučiuojasi, glosto ir apkabina jas. Suaugusieji galvoja, kad ji tiesiog labai myli vaikus. Tas potraukis savo lyties atstovėms kol kas dar nėra seksualinis, bet suaktyvėjus mergaitės paauglės hormoniniam fonui, gali sustiprėti susidomėjimas ir lytinis potraukis moteriškos lyties atstovėms“, – sako knygų autorė.
Anot jos, lygiai pagal tokį pat mechanizmą įvyksta ir berniukų paauglių susidomėjimas tos pačios lyties atstovais. Išvada aiški: neteisingai auklėjant vaikus, atskyrus juos nuo priešingos lyties bendraamžių – atsiveria kelias homoseksualiniam potraukiui. Tai reiškia, kad socialinė izoliacija nuo bendraamžių priveda prie iškreipto seksualinio elgesio.
Be to, formuojantis psichoseksualinei orientacijai, lytinis potraukis gali užsilaikyti tie platoniška ir erotine stadija. Tai ir yra viena iš iškreipto seksualinio potraukio bei moters lytinio šaltumo priežasčių.
Suaugus jie kenčia dėl įvairių seksualinių disfunkcijų
Deformuojasi ir tų vaikų lytinis potraukio vystymasis, kurie auga despotiškose šeimose, kur motina yra valdinga, lyderė šeimoje, visiškai nustumdama į šalį minkšto charakterio, paklusnų vyrą nuo įtakos vaikams. Šiuo atveju tėvai apsikeičia vaidmenimis: motina atlieka vyro vaidmenį, o vyras – moters. „Mergaitė, žiūrėdama į tokią mamą, niekada nebus moteriška. Arba ji užaugs grynai vyriško charakterio, o jei silpno charakterio – tada be iniciatyvos, prispausta, baugšti ir panašiai.
Dar blogesni reikalai su berniukais, augančiais šeimose, kur tėvai apsikeičia vaidmenimis. Net jei sūnus ir norėtų būti tvirto, vyriško charakterio, jam nebus iš ko imti pavyzdžio!“, – teigė rašytoja.
Jos manymu, atitinkamai vaikams, augantiems tokiose šeimose, nesiformuoja teisingas požiūris apie lyčių vaidmenį, kad vyras turi būti šeimos maitintojas, stiprus ir elgtis vyriškai, o moteris – būti moteriška, švelni ir elgtis moteriškai. Todėl kaip sūnus begerbtų savo motiną, bet jis neperims jos elgesio manierų. Tas pats ir su mergaitėmis – duktė linkusi sekti mamos pavyzdžiu, bet ne tėvo net jei ir labai myli jį. O jei sūnus dar paveldėjo ir minkštą tėvo būdą, tai motina tironė laikys prispaudusi po savo padu tiek vyrą, tiek ir sūnų. „Tokios moterys paprastai nebūna patenkintos ir savo seksualiniu gyvenimu. Nes viskas, kas susiję su seksu, joms kelia vien nemalonius pojūčius, neretai net pasišlykštėjimą. Lygiai tokį pat požiūrį į vyro ir moters santykius motina primeta ir savo dukrai ar sūnui, slopindama bet kokias normalias jų seksualumo apraiškas bei tuo pačiu formuodama kompleksus. Suaugus jie kenčia dėl įvairių seksualinių disfunkcijų – susidomėjimo priešinga lytimi, lytinio potraukio nebuvimo ar net pasišlykštėjimu seksu. Taip pat nepajėgia patirti orgazmo ir panašiai“, – tvirtino knygų autorė.
Anot jos, jei nėra normalaus psichoseksualinio vystymosi etapo arba jis sugriaunamas, atsiranda seksualumo deformacija, daranti įtaką asmenybės branduoliui. „Išvada viena: daugybė suaugusių žmonių seksualinio pobūdžio problemų – tai netinkamo seksualinio ugdymo vaikystėje ir paauglystėje rezultatas“, – sakė žinoma rašytoja.
