Paaugliai vartoja alkoholį, rūko ir nesinaudoja prezervatyvais ne dėl žinių stygiaus, kad kenkia savo sveikatai

Psichologijos profesorius Laurence‘as Steinbergas įsitikinęs, kad paaugliai vartoja alkoholį, narkotikus, rūko ir nesinaudoja prezervatyvais ne dėl to, kad nežinotų, jog kelia pavojų savo sveikatai, o dėl smegenų  ypatybių –  polinkio rizikuoti ir kai kurių savybių: nepaklusnumo, noro prieštarauti, ginčytis, nesutikti bei kitų, genetiškai smegenų užkoduotų savybių, būdingų paauglystėje.

 

Paaugliams ypač rūpi jų bendraamžių nuomonė

Laurence‘o Steinbergo knygoje „Age of Opportunity: Lessons from the New Science of Adolescence“ ( „Galimybių amžius: naujosios paauglystės mokslo pamokos“ ), publikuojamas skyrius, kur rašoma ir aiškinama, kas yra „bendraamžių efektas“.  Kodėl mokyklose yra įvedamos savikontrolės programos ir kodėl šaukti ant paauglių – beprasmiška ir nenaudinga.

„Smegenų sritys, kartais bendrai vadinamos „socialinėmis smegenimis“, suaktyvėja, kai paaugliams parodomos nuotraukos, vaizduojančios kitų žmonių emocijas. Taip pat kai jų paprašoma galvoti apie savo draugus, kai paprašoma įvertinti, ar nepakenkė kitų žmonių jausmai, ar teko savo kailiu pajusti socialinį priėmimą ar atmetimą. Kiekvienas iš mūsų daugiau ar mažiau atkreipia dėmesį į kito nuomonę, mintis ir emocijas. Bet paaugliams tai pasireiškia labiau ir aštriau, nei suaugusiesiems“, – aiškino psichologijos profesorius.

Anot specialisto, „socialinių smegenų“ transformacija, kone tobula neurobiologinė audra būdinga paauglystėje. Būtent todėl paaugliams ypač rūpi jų bendraamžių nuomonė. Praėjus skausmingam savimonės procesui, pagerėja paauglio smegenų sričių, atsakingų už supratimą, ką galvoja kiti žmonės, funkcionavimas. Taip pat atslūgsta ir smegenų sričių, jautriai reaguojančių į socialinį priėmimą ar atmetimą, veikla ir pradeda jautriau reaguoti į kitų žmonių emocines būsenas. Pavyzdžiui, veido išraišką.  Todėl pokyčiai šiose smegenų srityse lemia, kad paauglių klausimai apie jų statusą bendraamžių grupėje tampa vis svarbesni. Kitaip tariant, jie tampa jautresni spaudimui, todėl ima daugiau diskutuoti ir kalbėti  apie kitus. Taip pat labiau nerimauti, kad ir patys gali tapti apkalbų objektu.

 

Mergaitėms dažniau gresia depresija socialinio atstūmimo situacijose

Žinomas tarptautinio lygio pranešėjas, konsultantas ir knygų autorius Williamas Bridgesas vienoje savo knygų “The Way Of Transition: Embracing Life’s Most Difficult Moment“ ( „Pereinamojo laikotarpio kelias: sunkiausias gyvenimo momentas“ ) pataria žmonėms, kaip produktyviai elgtis su pokyčiais.

Anot pranešėjo, labai nemalonu jaustis atstumtam bet kuriame amžiuje, tačiau paauglystėje tai ypač skausminga.  Konsultanto teigimu, skausmas, atsirandantis dėl socialinio atstūmimo, savo neurobiologinėmis savybėmis  primena fizinį skausmą. O padidėjęs jautrumas kitų nuomonei gali sukelti rimtų pasekmių.  Dėl tos pačios priežasties paauglystėje smarkiai padaugėja depresijos atvejų, į kurias vis dėlto labiau linkusios mergaitės nei berniukai.

„Jau nuo ankstyvos vaikystės mergaitės yra jautresnės viskam, kas susiję su tarpasmeniniais santykiais. Mergaitės yra pranašesnės savo psichologinėmis savybėmis, lyginant su priešinga lytimi, kai kalbama apie empatiją (gebėjimą įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną, tiesiogiai suprasti kito jausmus, polinkį į altruizmą – red.), bet joms dažniau gresia depresija socialinio atstūmimo situacijose“, – tvirtino Williamas Bridgesas.

Bet nepaisant lyties, padidėjęs paauglių dėmesys kitų žmonių emocijoms gali sumažinti jų gebėjimą suvokti galimai svarbią informaciją, gaunamą iš aplinkos.

Mokslininkai atliko ne vieną eksperimentą, per kurį demonstravo besikeičiančią keturių tipų vaizdų seką: raudonus apskritimus, abstrakčius vaizdus, žmonių nuotraukas su neutraliomis veido išraiškomis ir patiriančius emocijas, o po to skenavo paauglių ir suaugusiųjų smegenis. Eksperimento dalyvių užduotis buvo įspėti ar kaip nors kitaip duoti ženklą, pirmiausiai kai jie mato raudonus apskritimus. Skirtingai nei suaugusiųjų, paauglių smegenų veikla sustiprėjo, kai jie matė nuotraukas su emocingais žmonių veidais. Tai atitraukė  eksperimento dalyvių dėmesį ir apsunkino raudonų apskritimų pastebėjimą.

„Štai kodėl rėkimas nėra veiksmingas būdas perduoti žinutę paaugliui: jis daugiau dėmesio skiria kalbėtojo emocijoms, o ne jo kalbos turiniui. Aš visada patariu tėvams, besipiktinančių savo paauglių vaikų elgesiu, pirmiausiai pasakyti: „Dabar aš esu labai supykęs ant tavęs ir  nenoriu aptarti tavo elgesio ir veiksmų. Bet apie tai pakalbėsime vėliau, kai nusiraminsiu“. Tokia strategija padidins tikimybę, kad vėlesnis dialogas bus produktyvesnis“, – sako Williamas Bridgesas.

 

Svarbu bet kuriuo būdu  gauti trokštamo malonumo

Jo manymu, verslo pasaulyje tapo aksioma, kai žmonių grupės priima geresnius ir produktyvesnius sprendimus, nei pavieniai asmenys. Šis reiškinys vadinamas „kolektyviniu protu“. „Kiek tai prieštarauja mūsų išvadoms, kad paaugliai grupėje padaro daugiau kvailų dalykų nei atskirai?

Net ir  tarp suaugusiųjų protingi pasirinkimai ne visada yra grupinio sprendimo rezultatas. Remiantis tyrimų rezultatais, dirbant grupėje poveikis yra gerokai didesnis, kai visi grupės nariai atvirai keičiasi savo nuomonėmis“, – sako žinomas pranešėjas ir konsultantas.

Anot jo, kai grupės nariai būna pernelyg susirūpinę tuo, kaip kiti priims jų žodžius, atsiranda polinkis į kompromisus. Tuo tarpu priimamų sprendimų kokybė yra prastesnė nei tada, kai sprendimus priima individualiai. „Atsižvelgiant į padidėjusį paauglių susirūpinimą tuo, ką apie juos pagalvos bendraamžiai, suprantamas jų neapgalvotas elgesys būnant grupėje“, – teigė knygos autorius.

Specialisto manymu, sprendimų priėmimo procesas priklauso nuo dviejų konkuruojančių smegenų sistemų: sustiprinančiosios sistemos, kuria siekiama gauti neatidėliotiną stimulą ir savireguliacijos sistemos, kuri palaiko kontroliuojamus impulsus ir priverčia mus galvoti apie pasekmes. „Iki paauglystės savikontrolės įgūdžiai būna vis dar menkai išvystyti. Tačiau įpusėjus lankyti pradinės mokyklos klasę, ši smegenų sistema jau būna pakankamai išvystyta, todėl galima kontroliuoti savo  elgesį“, – sakė Williamas Bridgesas.

Vaizdžiai kalbant, jei įsivaizduojate smegenis svarstyklių pavidalu su dviem dubenėliais, tada prieš paauglystę šie dubenėliai atsiduria pusiausvyros būsenoje.Prasidėjus brendimo laikotarpiui, ant svarstyklių, simbolizuojančių energiją ir jėgą, atsiranda papildomas svoris. Atsižvelgiant į šią papildomą jėgą, kuri didėja iki maždaug 16 metų, svarstyklėms nepakanka savireguliacijos sistemos, kad būtų išlaikyta pusiausvyra.

„Laimei, vystantis prefrontalinei smegenų žievei, sumažėja atlygio noras, sustiprėja savikontrolės įgūdžiai, o svarstyklės vėl atsiduria pusiausvyros būsenoje“, – teigė konsultantas.

Bet, anot jo, pusiausvyrą nesunku sutrikdyti. Kitaip tariant, paauglio emocinis susijaudinimas, nuovargis ir stresas ardo savireguliacijos sistemą, atitraukdami energiją nuo atraminės sistemos valdymo ir sutrikdydami pusiausvyrą emocinio santūrumo naudai. Pavyzdžiui, vartojant vadinamuosius minkštuosius narkotikus, padidėja smegenų noras gauti dopamino, o tai ir skatina dar intensyviau ieškoti aštrių ir naujų pojūčių. Nesvarbu, ar daugiau narkotikų, ar kitų vaistų, ar kitos veiklos. Svarbu bet kuriuo būdu  gauti trokštamo malonumo. Bet patenkinę poreikį, gavę vienos rūšies apdovanojimą, paaugliams pamažu atsiranda noras gauti daugiau. „Kitaip tariant, smegenų atlygio centras, gavęs pasitenkinimą iš vieno šaltinio, pradeda nesąmoningai ieškoti kito malonumo šaltinio. Tai panašu į tai, kaip prieš valgį išgeriama stiklinė vandens stimuliuoja apetitą, arba kaip puodelis kavos ar taurė vyno dažnai priverčia rūkalius griebti cigaretę. Pavyzdžiui, paaugliams, turintiems antsvorio, padidėja jautrumas ne tik maisto vaizdams, bet ir malonumams, nesusijusiems su maistu“, – sakė knygų autorius.

 

Paauglių neapgalvotas elgesys sustiprėja, žinant, kad atsitiks kažkas blogo

Jo įsitikinimu, štai kodėl prekybos centrai stengiasi, kad lankytojai būtų geros nuotaikos: teigiami jausmai, gauti iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, klausant malonios ausiai muzikos ar pasivaišinus nemokamais užkandžiais, skatina žmones daugiau apsipirkti. Kazino savininkai siūlo žaidėjams nemokamų gėrimų. Jie supranta, kad stimuliuodami smegenų atlygio centrą svaigalais,  verčia žaidėjus ieškoti kitų malonumo šaltinių. Pavyzdžiui, ruletės ar lošimo automatų garso. „Todėl žmonės valgo ir geria daugiau malonioje kompanijoje nei tada, kai jie lieka vieni. Jausdamasis gerai, žmogus siekia jaustis dar geriau. Tai paaiškina ir labiau neapgalvotą paauglių elgesį būnant kompanijoje. Paauglystėje bendraamžiams įsitraukus į kompanijas, suaktyvėja  tie patys smegenų atlygio centrai, skatinantys narkotikus, seksą, maistą ir pinigus“, – teigė Williamas Bridgesas.

Mat bendraudami su draugais, paaugliai gauna tą pačią „dopamino injekciją“ kaip ir iš kitų panašių dalykų, teikiančių malonumą. Pavyzdžiui, būti artimais to paties amžiaus asmenims jiems yra taip malonu, kaip šis reiškinys skatintų paauglių smegenyse vykstančius cheminius pokyčius panašiai taip pat, kaip veikiant alkoholiui! Tarp suaugusiųjų tokių pokyčių nėra pastebėta.

„ Paaugliams susibūrus į kompaniją, vien tik dėl draugų buvimo šalia, jie tampa jautresni bet kokio tipo premijoms, įskaitant ir galimą atlygį rizikingai pasielgus. Atlikdami eksperimentus ir norėdami išsiaiškinti rizikingo elgesio lygį, prieš skenuodami paauglių smegenis, sakėme, kad draugai stebi juos iš kito kambario. Ir tai iškart suaktyvino jų apdovanojimo centrus“, – teigė žinomas pranešėjas ir konsultantas.  Jo tvirtinimu, ir kuo daugiau šių centrų bus suaktyvinta, tuo didesnė rizika, kad paauglys bus pasirengęs pagundoms. Pavyzdžiui, kai paaugliams buvo rodomi vaizdai su didelėmis pinigų krūvomis, jų apdovanojimo centras suaktyvėjo, jei paauglį stebėjo jo draugai, o ne tada, kai paauglys buvo vienas. Šis „bendraamžių poveikis“ nepastebėtas tiriant suaugusius.

„Dėl bendraamžių įtakos atlygis tampa dar patrauklesnis. Atlikome keletą eksperimentų, per kuriuos dalyvių paklausėme, ko jie labiau norėtų: gauti nedidelį atlygį (200 JAV dolerių), bet dabar ar didelį – tūkstantį dolerių, bet per metus. Paauglių noras nedelsiant  gauti atlygį buvo gerokai didesnis, jei tai girdėjo ar buvo greta bendraamžiai. Tiksliau, net nereikėjo būti šalia: užteko pasakyti, kad kitame kambaryje bendraamžiai stebi jį per monitorių“, – sakė Williamas Bridgesas.

Kitaip tariant, atliekant neapgalvotus veiksmus paauglių draugų kompanijoje, nebūtinai tai įvyksta  bendraamžiams spaudžiant. Tiesiog paaugliui būti su draugais yra taip puiku, jog jis tada yra labiau linkęs į kitokius apdovanojimus. Ir tai verčia jį daryti tokius dalykus, kurių pats  vienas ir neišdrįstų. „Kalbant apie konkrečius pavyzdžius, kai paaugliai yra draugų kompanijoje, tokie dalykai kaip smulki vagystė, eksperimentai su narkotikais, nesaugus vairavimas ar bandymas aplankyti draugą antrą valandą nakties atrodo daug patrauklesni nei tada, kai paauglys yra vienas“, – teigė knygos autorius.

 

Draudimai mažina mokymosi rezultatus

Paauglių grupės  neapgalvotas elgesys sustiprėja, kai jie žino, kad yra didelė tikimybė, jog atsitiks kažkas blogo. Net vyresniems nei 20 metų amžiaus jaunuoliams pažeidžiamumas „bendraamžių efektui“ vis dar yra didelis. Tai visiškai paaiškina infantilišką jau subrendusių kolegijos studentų elgesį, kai jie būna draugų kompanijoje. „Noriu pabrėžti viena svarbią šio tyrimo išvadą tėvams: stenkitės, dėkite visas pastangas, kad jūsų paaugliai vaikai kuo mažiau laiko nekontroliuojamai praleistų draugų kompanijose. Nes net  ir gana pasiturinčių tėvų atžalos linkusios pasielgti neapgalvotai, kvailai ir neatsakingai, kai jie yra draugų kompanijose“, – teigė žinomas pranešėjas ir knygų autorius. Jo tvirtinimu, prasidėjus brendimo periodui, sustiprėja ir paauglių jautrumas socialiniams santykiams, bendraujant su bendraamžiais.

Panašu elgesio modelį tyrėjai aptiko ir atlikę tyrimus su žinduoliais. Atlikus vieną eksperimentų paaiškėjo, kad jaunos pelės yra daug „socialingesnės“, nei suaugusios. Kai pelėms buvo pasiūlyta įvairių rūšių apdovanojimų, siekiant paskatinti jų mokymąsi (pavyzdžiui, kad jos išmoktų rasti kelią iš labirinto), jauni žinduoliai taip pat parodė didesnį jautrumą socialiniam apdovanojimui, nei suaugusios pelės.

Tai reiškia, kad jei paaugliai  ko nors išmoksta palankioje socialinėje aplinkoje, šis įgūdis greičiausiai išliks visam laikui. Taip pat ne vieno tyrimo rezultatai parodė, kad paaugliai  sėkmingiau mokosi būdami grupėje nei atskirai. Išvada paprasta: mėginant uždrausti komandinį darbą klasėje ir individualiai vertinant kiekvieną mokinį, gali sumažėti mokymosi veiksmingumas ir produktyvumas.

„Kolegos ir aš domėjomės, ar „bendraamžių poveikis“, stebint rizikingą paauglių elgesį ir jų imlumą atlygiui, gali pasireikšti ir žinduolių elgesyje. Atlikome eksperimentą, per kurį peles suskirstėme į tris grupes. Po to patikrinome, ar „bendraamžių“ buvimas šalia daro įtaką žalingiems įpročiams. Pavyzdžiui, alkoholio vartojimui. Pusė pelių buvo patikrinta prasidėjus lytiniam brendimui, o antroji – kai jos subrendo. Įdomu tai, kad jaunos pelės vartojo daugiau alkoholio, kai buvo viename narve su „draugais“, nei tada, kai buvo tiriamos po vieną. Tuo tarpu suaugusioms pelėms suvartoto alkoholio kiekis nepasikeitė. Taigi galime daryti išvadą, kad dėl smegenų vystymosi ypatumų, bendraujant su bendraamžiais, paveikia paauglius kitaip, nei suaugusiuosius. Tai verta priimti tėvams, kurie turi žinoti, kad paaugliai dažniau linkę netinkamai elgtis būdami bendraamžių grupėje, nei būdami vieni“, – tvirtino Williamas Bridgesas.