sniegopilys.lt
Pornografijos žiūrėjimas dažnai yra pirmasis žingsnis „suaugusiųjų“ seksualumo link. Kaip tai paveiks sekso ir santykių suvokimą ateityje – jau kitas klausimas, rašo evolvetreatment.com.
Leidžia nuslopinti užgniaužtus troškimus
„Pirmą kartą gyvenime pornografiją aptikau būdama dešimties metų, kai internete ieškojau informacijos, kaip „prižiūrėti kačiuką“, – pasakoja 18-metė Jane. – Staiga tarp kačiukų nuotraukų iššoko vaizdo įrašas, kuriame stambiu planu buvo matyti nuogos moterys ir vyriški lyties organai. Užsimerkiau, bandžiau nusiimti, bet kuo daugiau spustelėjau, tuo daugiau skirtingų vaizdų atsirado ekrane“.
Mokslininkai, atlikę tyrimą, išsiaiškino, kad šiuolaikiniai paaugliai yra aktyvūs interneto vartotojai, todėl susiduria su pornografija dar gerokai prieš pirmąją seksualinę patirtį. 27 proc. jų matė pornografinį vaizdą būdami jaunesni nei dešimties metų, 46 proc. – nuo 10 iki 14 metų. Ir beveik pusė jų tada ieškojo progos tai pažiūrėti dar kartą. O 62 proc. 14–18 metų europiečių reguliariai lankosi pornografinėse svetainėse, žiūri filmus DVD, nuotraukas, animacinius vaizdus ar komiksus. Net 87 proc. merginų ir vaikinų pripažįsta, kad turi virtualaus sekso patirties (per internetines kameras, ICQ ar telefonu). Taigi, kaip pornografiniai vaizdai paveikia paauglius ir ar tikrai yra pagrindo nerimauti?
„Atrodo, kad pornografijos ir erotikos žiūrėjimas tapo tam tikra perėjimo į pilnametystę apraiška, – sako psichoterapeutas Nickas Waggettas. – Lytinio akto vaizdas, kaip ir nuogos moters ar vyro kūnas, pradeda savo seksualumo suvokimo procesą: fantazijas, pojūčius, troškimus“.
Anot jo, tačiau jaunuoliai, kuriuos per daug saugo tėvai, ilgiau išlieka paaugliais. Net tarp 30-mečių tik 46 proc. moterų (ir 31 proc. vyrų) save laiko suaugusiais.
„Aktyvus agresyvus elgesys (atrodo, kad tai yra nepriklausomybės apraiška) ir „uždraustas“ seksualumas padeda jiems jaustis vyresniems, priduria psichoanalitikas Serge‘as Tisseronas. Jo teigimu, pornografija yra tik abiejų susikirtimo vietoje. Žiūrėdami tik suaugusiesiems skirtą filmuotą medžiagą, paaugliai jaučiasi suaugę. O pornografijos aktorių elgesio modeliai dažnai tampa savotiška vaizdine priemone, sekso etalonu.
Kartais pažintis su pornografija apsiriboja XXX kategorijos filmo žiūrėjimu. „Erotinis spektaklis paaugliams veikia kaip apsauginis vožtuvas: jis leidžia nuslopinti užgniaužtus troškimus ir taip sumažina tikimybę, kad socialiai nepriimtini norai išsipildys, – sakė psichoanalitikas. – Pornografija tampa pavojinga, kai paaugliai pradeda tikėti, kad seksualinis gyvenimas vyksta būtent taip, kaip rodoma šiuose filmuose“.
Anot jo, bet pradėjusi savo intymų gyvenimą, mergina susitelkia į matytą vaizdą ekrane ir patiria skaudų nusivylimą. O kai lūkesčiai (neišvengiamai) nukrypsta nuo realybės, abu partneriai jaučia atgrasantį sumaištį, nepasitenkinimą. Šie išgyvenimai gali būti tokie stiprūs, kad jaunoje moteryje sutrinka natūralus jausmingų-erotinių idėjų ir pojūčių gimimo procesas.
„Man atrodė, kad tol, kol ekrane vaidins aktoriai, galiu mylėtis su mylimu žmogumi. Kai vaikinas mane pakvietė namo ir parodė porą „mėgstamiausių“ epizodų, labai stengiausi suderinti… Jis elgėsi taip, pornografijoje – tie patys judesiai, žodžiai. Ir man kilo kone isterija: man buvo gėda dėl jo, kad jis neturi fantazijos, ir dėl savęs, nes sunku buvo ištverti monotoniškus judesius! Apie malonumą nebuvo nė kalbos“, – prisipažino viena respondenčių.
„Pornografijos filmų scenaristai neatsižvelgia į savo veikėjų jausmus ir norus, – komentuoja psichoanalitikas Serge‘as Tisseronas. – Pornografija, erotika visada turi mechaninį požiūrį į intymius santykius, tai yra išskirtinai techninis ir genitalinis seksualumo suvokimas“.
„Iš pornografijos sužinojau, kas yra vyro kūnas, bet svarbiausia, kad kai kurios scenos mane labai stipriai paveikė, sujaudino, – neslėpė kita respondentė“.
Psichoanalitiko tvirtinimu, paaugliai ieško tokių vaizdų pirmiausia norėdami pajusti seksualinį susijaudinimą. Be to, pornografija plečia jų seksualinių fantazijų ribas: filmai yra greitas kelias, leidžiantis iš karto patirti maksimalų seksualinį malonumą, neužmezgant tikrų santykių su konkrečiu asmeniu.
Vėliau dauguma pamažu išsivaduoja iš stereotipų
Galiausiai pornografija griauna paauglių vaizduotę, nes intymaus gyvenimo scenarijus paverčia stereotipiniais paveikslais ir siužetais, kurie tariamai išsekina viską, kas vyksta tarp partnerių. Tuo tarpu vaizduotė, fantazijos daro moters malonumą intensyvesnį.
Tačiau jei šalia nėra suaugusiojo, kuriuo paauglys pasitikėtų ir su kuriuo galėtų aptarti, kas jam kelia nerimą, pornografija gali sužaloti jo psichiką.
Vėliau dauguma moterų pamažu išsivaduoja iš stereotipų. Jos kažko išmoksta iš knygų, kažko iš pokalbių su tėvais arba iš diskusijų su draugais apie tai, ką matė svetainėse. Tikėti ar netikėti tuo, ką mato XXX kategorijos filmuose, labai priklauso nuo to, ar jie turi galimybę apie tai kalbėti, mano ekspertai. Jei paaugliai negali palyginti savo pažiūrų su draugų ar suaugusiųjų nuomone, jie rizikuoja būti įstrigę savo išankstinių nuostatų spąstuose.
Dar viena respondentė, 17-metė mergina dar neužmezgė seksualinių santykių, tačiau jau susidūrė su nuorodomis į pornografines svetaines. „Suprantu, kad tai tik filmas, kuriame visi vykdo režisieriaus komandas“, – sako ji. Kai kurie jos bendraamžiai taip pat abejoja tokių filmų patikimumu: jų pačių patirtis kuriant vaizdus mobiliąja, skaitmenine fotografija ar vaizdo kamera padeda geriau suprasti, kaip „kuriamas“ kinas.
Tačiau yra ir tokių, kurie tai, ką mato, supranta pažodžiui. „Apėmė siaubo jausmas, pasibjaurėjimas“, – prisimena dabar jau 22 metų kita mergina. – Aišku, jau žinojau, iš kur atsiranda vaikai… Ir dar buvo kažkas panašaus į kaltės jausmą: žiūrėjau, bet buvo šlykštu. Šie vaizdai, kaip rašoma Nabokovo knygoje „Lolita“, mane apstulbino, o ne pažadino manyje moterį. Ir atrodo, kad vis dar neišsivadavau iš šio jausmo“.
Taigi, jei šalia nėra suaugusiojo, kuriuo paauglys pasitikėtų ir su kuriuo galėtų aptarti, kas jam kelia nerimą, pornografija tikrai gali sužaloti jo psichiką, ilgam sulėtinti (arba pernelyg suaktyvinti) seksualinį vystymąsi. Iš tiesų lytinio brendimo metu dialogas yra vienintelė apsauga nuo klaidingų supratimų ir pavojingų interpretacijų.
Remiantis „Internet Filter Review“ portalu, 30 proc. pornografinių produktų internete vartotojų yra moterys. Beveik 17 proc. jų pripažįsta, kad yra priklausomos nuo pornografijos ir bando to atsikratyti. Ir vis dėlto (lyginant su vyrais) jų susidomėjimas seksu ekrane nėra toks didelis. „Daugelis žmonių visiškai nemėgsta pornografijos dėl ypatingo kuklumo (kalbame ne apie tuos, kurie dar neturėjo seksualinės patirties), – aiškina seksologė ir psichoanalitikė Catherine Blanc. – Visų pirma, juos veikia per šimtmečius susiformavusios etikos normos, pagal kurias atviri įvaizdžiai ir pasisakymai sekso temomis yra nepadorūs ir nepriimtini“.
Anot jos, be to, svarbios ir moterų idėjos apie savo lytinius organus: juk jie nematomi, yra paslėpti ir visada lieka paslapčių sritimi. Pornografiniai filmai, skirtingai nei erotiniai, panaikina šią užuominų erdvę: viskas parodyta detaliai. Tokie vaizdai labiau atitinka seksualines vyrų fantazijas, o tai visai suprantama pagal jų fiziologiją: jų organus galima pamatyti, paliesti.
Tačiau paprastai pornografiniuose filmuose įkūnijamos ir moteriškos fantazijos: vuajerizmas, dominavimas, paklusnumas… Kartais jaudulys, kurį moterys patiria žiūrėdamos, padeda atskirti seksualinę sferą nuo kitų santykių su partneriu. Juk kartais, teikdama didelę reikšmę jausmams, moteris yra suvaržyta sekso, gėdijasi mėgautis intymumu, parodyti savo traukos stiprumą. Ir tai, ką ji mato ekrane, atkartoja jos seksualinius troškimus, išlaisvina ją.
