sniegopilys.lt
Man 17 metų. Susipainiojau savyje, gyvenu praeitimi, blogi santykiai su tėvais, viskas blogai su mokslais, prislėgta emocinė būsena, nieko nenoriu veikti, galvoje tik mintys apie tai, kokia aš baisi ir būtų geriau, jei manęs iš viso nebūtų. Tai tęsiasi jau gana ilgai ir nežinau, kaip tai įveikti savyje. Ar tai galima pavadinti depresija ar apatija?
Gustė
Tai, ką aprašėte, primena depresiją, kuri gali trukti daugiau kaip dvi savaites ar net dar ilgiau. Liūdesys yra nemalonus pojūtis, bet padeda susidoroti su netektimi, todėl liūdesys nėra blogai, tai normalu. Depresija irgi subjektyviai nemalonu, tačiau ji žaloja sveikatą, todėl yra blogai.
Kai kurie depresijos požymiai yra lėtinis nuovargis, apatija, mintys apie savižudybę, nesidomėjimas niekuo. Depresija dažnai yra signalas, kad žmogus daro tai, kas jo kūnui nepatinka, o kūnas, pajutęs šį spaudimą, pradeda pereiti į išorinio įvykio (stebuklo, išsigelbėjimo, meilės, mirties) laukimo režimą. Tuo pačiu užgniauždamas vidinius procesus (pomėgius, norus, vidaus organų darbą).
Kaip pasireiškia depresija? Neretai tokių žmonių vaikystė asocijuojasi ne tik su pagyrimų ir pripažinimo stoka, bet su daugybe kritikos ir kontrolės, o kartais ir smurto šeimoje. Dėl to susiformuoja įprotis negirdėti savo tikrųjų norų, tačiau jiems gerai sekasi išgirsti, ką „reikia daryti“ su kitų žmonių norais. Dėl to žmogaus sąmonė nustoja jausti emocijas, jis pradeda jausti savo gyvenimo beprasmybę. Jaučiasi bevertis, nes galvoja: „Aš nesugebėjau pasiekti aukštesnio tikslo, ir viskas, ką pasiekiau, neturi reikšmės mano reikšmingumui įvertinti“.
Patyrę psichologai ir psichoterapeutai atlieka depresinio elgesio korekciją, taip pat depresijos gydymą. Savarankiškai galima tik kurį laiką prasiblaškyti, bet, deja, daugelis ieško nusiraminimo alkoholyje, narkotikuose, visa galva pasineria į darbus arba tampa priklausomi… nuo meilės. Todėl reikia rinktis „gydymo priemonę“, atsižvelgus į tikslus. Jei norite greitai prasiblaškyti – ieškokite raminamųjų, o jei norite ilgam atsikratyti šio negalavimo – reikia gydytis.
Depresija ištinka ir dėl to, kad žmogus nemoka reikšti savo jausmų, todėl organizme atsiranda daug raumenų įtampos, nerimo, kuris trukdo ką nors daryti, nuo to atsiranda nepakeliamas nuovargis.
Psichologai siūlo įvairius būdus, norint išsivaduoti iš depresijos. Štai vienas iš gerai žinomų ir užtikrintų būdų: padidinti kūno, kuriame gyvena pojūčiai, jautrumą, išmokti tinkamai atpažinti savo jausmus, išmokti tinkamai išreikšti savo jausmus, išmokite linksmintis, išreikšdami savo jausmus.
Tada žmogus nustoja kaupti įtampą ir vietoj nuovargio atsiranda pasitenkinimas, atsipalaidavimas.
Tai yra jis tarsi sako sau: „Aš galiu pakeisti šį pasaulį tik keisdamas save“.
Beje, tokios būsenos formuojasi ne tik subjektyviai. Jų atsiradimas ir neigiamas stabilumas priklauso ir nuo objektyvios visuomenės būklės. Galiu patarti: neskaitykite depresinės literatūros, o tik pozityviosios literatūros knygas. Rašytojai visada buvo puikūs pagalbininkai tokioje bėdoje!
Vienaip ar kitaip, bet šio reikalo esmė lieka ta pati – žmogus nežino ko nori, nejaučia savęs, savo sielos. Protas visiškai valdo situaciją, nes žmogus lieka bioroboto atlikėjo režime – labai geras darbuotojas, kuris daro viską, kas jam liepiama. Tik „biorobotas“ nežino, ko nori… Žinia, gyvybinės energijos žmogui įkvepia Siela, kuri šiuo atveju yra slegiama ir tiesiog neduoda tos energijos tolimesniam nevaldomo personažo egzistavimui. Nors proto balsas ir sakys: „Blogai jautiesi, bet pasakyk, kad gerai…“ – tai pavyks, bet neilgai ir nedaug.
Išeitis – išmokti išgirsti save, savo vidinį balsą, savo Sielą, pildant jos troškimus.
„Ko aš dabar noriu?“ – nuolat užduokite sau šį klausimą. Ir tada darykite tai, ką norėtumėte. Nepaisant to, kad nekyla rankos ir… nėra noro!
psichologė Angelė Kazlauskienė
