Saugus eismas: kaip nukenčia pėstieji, užvažiavus automobiliui (vaizdo įrašas)

Pėstieji dažniausiai patiria nesunkius kūno sužalojimus, jei automobilis važiuoja 15-25 km/val. greičiu. Pėsčiųjų susidūrimai, kai transporto priemonės greitis viršija 40 km/h, dažnai sukelia ypač sunkias pasekmes, kurios neretai baigiasi mirtimi.

Dažniausiai tokią baigtį lemia galvos traumos

Daugiau nei 60 proc. visų sužalojimų padaroma pėstiesiems atsitrenkus į kelio dangą ir aplinkinius objektus. Pasitaiko atvejų, kai pėsčiasis atsitrenkia į  automobilio variklio dangtį, o paskui išilgai kėbulo stogo, prieš nukrisdamas ant važiuojamosios dalies. Tokiu atveju pėsčiasis patiria rimtus kūno sužalojimus gyvybiškai svarbiems organams: galvai, krūtinei ir kt. Paprastai tokiais atvejais pasekmės yra ypač sunkios.

Įvairių autorių atliktų tyrimų metu nustatyta traumų, sukeliančių mirtį. Dažniausiai tokią baigtį lemia galvos traumos ir kelių kūno sričių sužalojimai.

Pėsčiųjų sužalojimų pobūdis, atsimušus į automobilį, priklauso nuo jo modelio, išsikišusių dalių, formos ir aukščio.  Taip pat ir nuo transporto priemonės greičio ir žmogaus kūno  dalių, kurios susidūrimo metu lietė automobilio dalis: aukos svorio ir ūgio, jo kūno sudėjimo, kelio dangos, ant kurios nukrito pėstysis.

Nukentėjusiųjų sužalojimų techninės ir medicininės analizės metu nustatytas toks sužalojimų pasiskirstymas pagal sunkumą: lengvi – 21,0 proc., lengvesni – 17,2 proc.,  sunkūs – 43,3 proc.,  mirtini – 18,8 proc.

Dažniausiai mirtinos avarijos fiksuojamos kelio ruožuose: kertant – 65 proc., einant važiavimo kryptimi – 15 proc., einant link eismo – 5 proc., 11 proc. atvejų susidūrė ant važiuojamosios dalies stovintys pėstieji, 4 proc. – nenustatytomis sąlygomis.

Pobūdis ir dydis priklauso nuo sąlyčio srities

Objektyvi avarijos sankryžose viename lygyje priežastis – nepatenkinamas eismo organizavimas, subjektyvioji priežastis – vairuotojų ir pėsčiųjų tarpusavio nepagarba kertant kelią, vairuotojų „nesusikalbėjimas“ dėl tarpusavio manevrų, šiurkštus kelių eismo taisyklių nepaisymas kai kuriais atvejais tiek pėsčiųjų, tiek ir vairuotojų. Taip pat ir neblaivūs judėjimo dalyviai.

Daugeliu atvejų smūgis susidūrimo metu buvo, kaip jau minėta, dėl automobilio priekinio paviršiaus detalių. Smūgio momentu automobilio energija perduodama nukentėjusiojo kūnui. Pėsčiojo sužalojimai susidūrimo metu priklauso nuo to, kuri automobilio dalis ir kokio tipo transporto priemonė užvažiavo ar nutrenkė.

Pavyzdžiui, kūno sužalojimų po buferio pobūdis ir dydis priklauso nuo sąlyčio srities. Dėl sąlyčio su buferiu gali būti nubrozdinimai, sumuštos žaizdos, kaulų lūžiai. Priekinio žibinto ir jo apvado sužalojimai dažniausiai būna šlaunyje arba dubenyje. Šiuo atveju atsiranda nemažo dydžio mėlynės, visiškai ar iš dalies atkartojančios šių automobilio dalių formą. Ypač sunkius sužalojimus pėsčiajam padaro priekinių žibintų „apsauginiai skydeliai“, savininkų savavališkai sumontuoti ant atskirų automobilių.  Nuo smūgio ant variklio dangčio atsiranda didelės neapibrėžtos formos mėlynės.

“YouTube” vaizdo įrašas