sniegopilys.lt
Kiekvienam iš mūsų sunku atsisveikinti su artimu ir širdžiai brangiu žmogumi jam mirus. Tiesiog negalime susitaikyti su mintimi, kad artimo žmogaus daugiau niekada nebepamatysite. Bet žmonės dažnai klausia savęs, kur iškeliauja siela, žmogui mirus ir ar galima atstatyti ryšius su artimaisiais jiems išėjus Anapilin?
Mirusio žmogaus dvasia gali sėdėti kėdėje ar stovėti kambario kampe
„Gal ne vienas iš jūsų ir ne kartą pajutote, tarsi kažkas jus švelniai paliestų sėdint ant kėdės ir darbuojantis prie kompiuterio ar sėdint minkštasuolio ir žiūrint televizorių. Arba tarsi jums būtų kažkas švelniai perbraukęs per ranką. Labai panašus pojūtis, kai plaukas iškrenta iš galvos ir nuslenka per ranką. Taip pat galite pajusti, lyg kažkas atsargiai būtų padėjęs delną ant peties. Taip pat galite susapnuoti, kažkieno tiesiamas rankas į jus. Visa tai – akivaizdūs ženklai, kad namuose – svečias iš anapusinio pasaulio“, – patikino mediumas Aleksandras Šepsas.
Anot jos, „atsikrausčius gyventi į jūsų namus mirusio žmogaus sielai, stipriai veikia ne tik emocijas, bet ir nuotaiką. Per valandą žmogus gali jaustis prislėgtu, net apimti depresija, o netrukus, dėl jam pačiam visiškai nesuprantamų dalykų, gali apimti džiaugsmo pojūtis ar net euforija. Nors šie požymiai ir nėra šimtaprocentinis įrodymas, kad jūsų namuose – nekviestas svečias iš pomirtinio pasaulio, bet vis tiek negalima į tai žiūrėti pro pirštus.
Užtat šimtaprocentinis įrodymas, kad jūsų namuose viešpatauja dvasios, kad esybė yra šalia, jei pamatytumėte judantį švytėjimą. Taip pat galite pamatyti tarsi einančio per sieną siluetą. Mirusio žmogaus dvasia gali sėdėti kėdėje, kambario kampe, gulėti ant lovos. Jis gali net kažką „patarinėti“ jums. Svarbiausia, jis visada būna greta arba netoliese. Ir tampa jūsų angelu sargu – dalijančiu patarimus ir saugančiu nuo visokių negandų ir pavojų. Šiuo atveju svarbu suprasti, kodėl jis yra čia: ar jis tiesiog klajojanti siela, ar atėjo įspėti jus.
Praėjusiame amžiuje buvo net labai populiaru užmegzti ryšius su anapusinio pasaulio gyventojais. Išradus fotoaparatą, žmonės ėmė karštligiškai tykoti dvasių, atskrendančių į jų namus. O kai Thomas Edisonas išrado fonografą, tai savo interviu žurnalui „Scientific American“ jis pirmiausiai pateikė prielaidą, kaip galima įrašyti dvasių balsus. Išradėjas tvirtino, kad žmogaus egzistencijos gyvybinės esmės išsaugojimas po jo mirties, mokslo požiūriu, gali būti toleruojamas, tačiau jo poveikis realiam pasauliui bus labai silpnas. Todėl prietaisas tokiam poveikiui įrašyti turi būti neįtikėtinai jautrus.
Kiek vėliau išradėjai sukūrė specialius vadinamuosius dvipusinius radijo imtuvus, suteikiančius galimybę bendrauti gyviesiems su mirusiais. O XX amžiaus pabaigoje dvasios apskritai pašėlo: ėmė skambinėti gyviesiems ir net siųsti SMS žinutes. Prisipažinkite, kuriam iš jūsų aiškiai suskambėjo mobilusis telefonas, bet peržiūrėjus jį, paaiškėjo, kad niekas neskambino?
Tačiau turime įspėti, jei dvasios atsiųs jums SMS su pranešimu, kad išlošėte milžinišką laimėjimą ir paprašys paskambinti kažkokiu jums nežinomu numeriu, kreipkitės pagalbos ne į ekstrasensus, bet į teisėsaugos pareigūnus. O jei kalbant telefonu išgirsite keistus garsus, tariančius magiškas formules, pavyzdžiui, kad jūsų sūnus ar duktė padarė avariją, tučtuojau perimkite iniciatyvą į savo rankas ir galite drąsiai pasakyti gąsdintojui: „Po 7 dienų tu mirsi!“ Tai bet kurį aferistą ir pinigų išmušinėtoją pastatys į vietą.
Vienas populiariausių dvasios įvaizdžių – tai pusiau permatomo žmogaus siluetas
Juokas juokais, bet ekstrasensai tvirtina, kad geriausiai pavyksta užfiksuoti dvasias, fotografuojant ar filmuojant išmaniuoju telefonu. Nepaisant to, bet, įvairiais šaltiniais, jau XIX amžiuje vaiduokliai noriai fotografavosi.
Žinia, judesio davikliai dar prieš 10-15 metų buvo naujovė, kaip ir filmai apie Jamesą Bondą. Dabar davikliai įrengiami laiptinių ir butų signalizacijose, net tualetuose, kur šviesa įsijungia ir išsijungia automatiškai. Davikliai nuskaičiuoja infraraudonųjų spindulių foną ir gali aptikti bet kurį judantį objektą, kurio temperatūra neatitinka jį supančios aplinkos temperatūros.
Šiuolaikinės stebėjimo priemonės nebeturi tų trūkumų, kurių nestigo kažkada ir juostiniams fotoaparatams. Tai yra, kai prastai išryškindavo juostą ar dėl kitų priežasčių įvairios dėmės ir neryškūs objektai, atsiradę ant nuotraukų, ne vienam įvarydavo baimės. Galvodavo, kad tai kažkas siunčia „linkėjimus“ iš anapusinio pasaulio.
Iš tikrųjų vaizdajuostės ir stebėjimo kameros skirtos ne tiems, kurie patys ieško ryšių su dvasiomis. Bet kaip dažnai nutinka su įvairiausiais paranormaliais reiškiniais, ne jūs turite ieškoti jų, o jie dažniausiai susiranda jus. Vienas populiariausių vaiduoklių įvaizdžių – tai pusiau permatomo žmogaus siluetas. Moterys paprastai būna apsirengusiais naktiniais marškinėliais, palaidais plaukais, basomis kojomis. Tačiau tarp vyrų dvasių šis gana abejotinas „aprangos kodas“ nėra tarp jų paplitęs. Iškeliavę Anapilin stipriosios lyties atstovai gali būti apsirengę bet kuo – pradedant tigro kailiu, baigiant kosmonauto kostiumu. Vis dėlto greičiausiai pasirodys pusnuogis vyras su ilgais baltais marškiniais ir ilgai nekirpta barzda bei besiplaikstančiais plaukais – per daug gąsdinantis sutvėrimas net ir pomirtiniame pasaulyje.
Ką reikia daryti, susidūrus su mirusio žmogaus dvasia arba vaiduokliu? Geras patarimas – bėgti kur akys veda, bet dažnai būna neveiksmingas. Be to, vaiduoklis gali apsireikšti ir netiesiogiai: pradėti skleisti siaurą, bet ilga šviesos ruožą ar net švytėti, šnabždėti, netikėtai pasislinkti daiktai iš vienos vietos į kitą. Tačiau, jei kiekvieną kartą pradėsite bėgioti iš kambario į kambarį, mėginsite apgauti vaiduoklį ir be jo žinios stumdyti baldus iš vienos vietos į kitą, jūsų vaiduoklių medžiotojo karjera gali baigtis gerai ir neprasidėjusi – visiems žinomoje gydymo įstaigoje.
„Vis dėlto pamačius kažką keisto – tiesiog venkite bet kokių kontaktų su tuo keistuoliu. Bet stebėkite. Tačiau jei netikėtai persijungs radijo kanalai, jums vairuojant automobilį arba kas nors paskambins ir nekalbės, bet jausis tarsi būtų nekokybiškas ryšys, sukluskite. Vienas iš dviejų – greičiausiai nori jus išgąsdinti mirtinai arba pranešti kokią nors informaciją. Dažniausiai apie tykojančią nelaimę arba besiartinančią jūsų mirtį“, – rimtu tonu patikino mediumas Aleksandras Šepsas. Anot jo, išimčių būna labai retai, nes ženklai atsiranda situacijose, jau iš pat pradžių, įspėjančių apie tykojantį pavojų. Pavyzdžiui, netikėtai pradėjus mirksėti šviesai lifte arba jis akivaizdžiai sulėtina greitį ir pradeda skleisti keistus garsus. Tai gali reikšti, kad jūsų gyvenime netrukus atsiras baimės, skausmo, širdgėlos ir panašūs pojūčiai.
Mirusių žmonių sielos būna susirūpinusios ne dėl jūsų finansinės gerovės
Tikriausiai ne vienam iš jūsų siaubo filmuose teko ne kartą matyti tokį siužetą: dideliu greičiu važiuojant automobilį, netikėtai prieš jį išnyra siluetas. Išsigandęs vairuotojas staigiai stabdo ir nulekia į griovį. Tai įvyksta dažniausiai naktį. Dieną vaiduokliai kažkodėl neklaidžioja.
O vaiduokliai – tai žmonių dvasios. Bet vaiduokliai gali būti ir gyvūnai, dažniausiai šunų šmėklos. Taip pat ir dideli daiktai – automobiliai, laivai. Bet jie nekelia pavojaus. Pavojingi jų keleiviai.
Dauguma vaiduoklių yra aktyvūs tik naktį, bet tai dar nereiškia, kad visi nakties vaiduokliai yra blogiečiai. Manoma, kad jie pasirenka naktį dėl to, jog tada riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio beveik susilieja arba lieka labai plona riba. Prisiminkime kad ir Hamleto tėvo šešėlio žodžius: „Tyliau! Ryto vėju pakvipo! Skubu!“ Mirusio šeimos nario, artimo ar giminaičio vaiduoklis greičiausiai nėra pavojingas. Nors būna, kad su giminaičiais nelabai sekasi sutarti ne tik realiame gyvenime, bet ir po mirties jie neduoda ramybės.
Pagal legendą mitologijoje, mūsų protėvių dvasios gali „valgyti“ įkvėpę karšto maisto garų. Todėl jei vakare nesuvalgyto skanėsto nerasite ryte, nesielvartaukite: jūsų skrandis pailsės ir apskritai sveikesni būsite.
Mediumo tvirtinimu, net visai jums nepažįstamų žmonių dvasios gali norėti užmegzti su jumis kontaktą. Beje, dėl tos pačios priežasties – pranešti kokią nors svarbią informaciją.
Tiesa, kaip bebūtų liūdna, bet daugumos atvejų mirusių žmonių sielos būna susirūpinusios ne dėl jūsų finansinės gerovės, o stengiasi įspėti apie artėjančią bėdą arba… atkeršyti. Tai susiję ir su tuo, kad sielos ar dvasios retai jaučia malonumą grįžti į gyvųjų pasaulį, todėl stengiasi kuo greičiau atsikratyti metafizinių įsipareigojimų, sulaikančių juos šioje ašarų pakalnėje. Jos tikrai neis su jumis kartu palošti ir neišridens jums reikalingų skaičių kamuoliuką.. Taip pat nepasakys jums ir laimingų loterijos bilietų numerių. Galų gale jie nesmaugs jūsų priešų naktimis. Kaip bebūtų gaila, bet ir pilnaverčio pokalbio su dvasiomis nepavyksta palaikyti.
Bet jei kas nors ir pastuksens jums į sieną, nors tuo metu daugiau nieko ir nebus namuose arba paskambins į duris, o už jų taip pat nieko nebus, nenusiminkite. Vienaip ar kitaip, bet jums nepavyks su vaiduokliu pasėdėti prie vieno stalo ar kartu pažiūrėti televizorių.
Be to, manoma, kad jei žmogus nejaučia atėjusios į jo namus mirusio žmogaus sielos, tai ji greitai ir palieka juos. Be to, dvasios nėra linkusios persekioti išsirinktą auką iki galo. Bet jei aplinkiniai padėtų, pavyzdžiui, spėtų pagriebti už skverno paskutinę akimirką, kai jūs mėginsite persisverti per balkoną, būkite užtikrinti, prie šio reikalo rankas prikišo ir kurio nors jūsų artimo žmogaus dvasia, nusprendusi, kad jums dar per anksti keliauti į anapusinį pasaulį.
„Bet niekada nepamirškite vieno paprasto dalyko: mirusių žmonių sielos maitinasi jūsų baime ir energija. Laimei, kad daug mirusių žmonių dvasių paprastai prisiriša prie kurios nors vienos vietos. Dažniausiai savo amžino poilsio“, – patikino mediumas Aleksandras Šepsas.
Ne veltui sakoma, kad nereikia iš musės daryti dramblį, o iš žmogaus dvasios – nenugalimą pabaisą. Jei per atostogas darytose nuotraukose pastebėsite, kad už jūsų nugaros šmėžuoja kažkieno liūdna pusiau permatoma fizionomija, pagalvokite, ar vakar nepadauginote. O jei laiptinėje nuolat atsiranda paslaptingi užrašai ir pentagramos, tai šiuolaikinės stebėjimo kameros galėtų padėti atlikti auklėjamąjį darbą. Na, o jei vaiduoklio ranka pagriebė jums už gerklės ir tempia į tamsų portalą, nedelsiant kvieskite policijos pareigūnus.
“Instagram” nuotrauka
Mediumą kalbino Sniegė Pilypienė
