Evoliucijos pamoka: kodėl dauguma žmonių yra dešiniarankiai?

Visame pasaulyje dešiniarankiai sudaro didžiąją dalį gyventojų. Bet kodėl? Mes, žmonės, retai sutariame, bet į vieną klausimą dauguma pateiks tą patį atsakymą: patogiau naudoti dešinę ranką. Jei rašote viena ranka, tikriausiai  ir valgote su ja, o daugumai žmonių – apie 85 proc. – tai yra dešinė ranka. „Be to, nėra atvejų, kurioje dominuotų vien kairiarankiai“, – sako Liverpulio universiteto antropologė Natalie Womini.

Šis neurologinis „darbo pasidalijimas“ egzistuoja daugybę metų

Galūnių lateralizacija – tai yra pirmenybė kairiai ar dešinei rankai ar kojai – dažniausiai priskiriama smegenų savybėms. Yra žinoma, kad kairysis pusrutulis yra atsakingas už kai kurias užduotis, o kitką valdo dešinysis pusrutulis. Apsunkina tai, kad nervai, jungiantys smegenis su kūnu, susikerta, todėl kairysis pusrutulis labiau kontroliuoja dešinę kūno pusę ir atvirkščiai. Kitaip tariant, kairiojo smegenų pusrutulio pagalba naudojame dešinę ranką, akį, koją ir panašiai.

Kai kurie mokslininkai mano, kad šis neurologinis „darbo pasidalijimas“ egzistuoja jau pusę milijardo metų. Galbūt jis atsirado evoliucijos metu, nes smegenys efektyviau apdoroja informaciją, kai pusrutuliai dirba skirtingus darbus. Pavyzdžiui, galima manyti, kad kairioji smegenų pusė spręsdavo kasdienes užduotis, tarkim, kaip susirasti maisto, o dešinioji visada būdavo budri, kad pastebėtų ir greitai reaguotų į netikėtus aplinkos pokyčius, ypač plėšrūnus. Tai patvirtina  ir įvairios žuvų, rupūžių ir paukščių rūšys, kurios dažniau griebia dešine akimi matomą grobį.

Pasirodo (nors tai nėra taip lengva įrodyti), kad kai mūsų protėviai pradėjo vaikščioti dviem galūnėmis, o ne keturiomis ir jie atlaisvino rankas, ėmėsi naujų darbų. Pavyzdžiui, įrankių gamybos.

Arba kaip teigė Stephanie Braccini ir jos kolegos straipsnyje, išspausdintame  „Journal of Human Evolution“, asmeninės asimetrijos vystymasis galėjo prasidėti jau tame etape, kai pirmykščiai žmonės, naudodamiesi įrankiais ar ieškodami maisto, įprastai perėjo prie vertikalios laikysenos.

Stengdamiesi patvirtinti savo teoriją, Braccini ir jos kolegos stebėjo šimpanzes ir nustatė, kad, būdamos ant keturių galūnių, beždžionės abi rankas naudojo vienodai. Asimetrija rankose  atsiranda tik tada, kai jos atsitiesdavo, norėdamos ką nors paimti į rankas. Taip pat mokslininkė išsiaiškino, kad yra ir kairiarankių, ir dešiniarankių beždžionių.

Užtat kairiarankiai daug greičiau atsigauna po galvos traumų

Tik šiuo atveju turi būti kažkoks kitas paaiškinimas, kad ankstyvuosius žmones, kurie vienodai dažnai pirmenybę teikė vienai ar kitai rankai, pakeitė šiuolaikinis žmogus – beveik visada dešiniarankis.

Taigi, kairioji smegenų pusė yra atsakinga už patikimą dešinės rankos valdymą. Taip buvo sužinota, kad dominuoja dešiniarankiai, bet nežinoma, kodėl. Viena versijų, kad taip yra dėl kalbos. Kadangi  dauguma iš mūsų yra dešiniarankiai, o kairioji smegenų pusė, kaip mes prisimename, yra atsakinga už dešinę kūno pusę, taip ir daugumos žmonių kairysis  smegenų pusrutulis yra atsakingas už kalbą. Šio tipo asimetrija yra dar labiau paplitusi. Galima manyti, kad vystantis kairiojo pusrutulio kalbos specializacijai, dešinioji ranka ėmė dominuoti tiesiog kaip šalutinis poveikis. Tai yra atsiradus  žmogaus gebėjimui vaikščioti dviem kojomis ir išlaikyti vertikalią laikyseną, pirmenybė dešinei rankai atsirado vėliau, kai išsiugdė kalbos mokėjimą.

„Tačiau įrodyti šią hipotezę yra sunku, o gal ir neįmanoma, nes idealiu atveju reikėtų atlikti daugybę neurologinių tyrimų su mūsų protėviais, kurie jau seniai mirė“, – teigė tyrimui vadovavosi mokslininkė.

Bet ką šiuo atveju galima pasakyti kairiarankiams? Nenusiminkite! Leidinyje „Psychological Bulletin“ paskelbtame mokslininkų straipsnyje rašoma, kad daugybė tyrimų parodė, jog kairiarankiai daug greičiau atsigauna po galvos traumų. Be to, tie, kurie gerai valdo kairę ranką, turi didesnių pranašumų kovos sporte.