Kodėl sunku atrasti savo antrąją pusę?

Kokių bruožų mes nesąmoningai ieškome potencialiame partneryje, kaip mūsų smegenys duoda ženklą „įsimylėti“, kodėl per pirmąjį pasimatymą nereikėtų meluoti ir kas yra intuicija – į šiuos ir kitus klausimus atsako psichologas ir neverbalinės komunikacijos ekspertas, mokslų daktaras Davidas Matsumoto.

Yra toks dalykas kaip savo emocijų supratimas

Anot jo, dažnai susipažįstame su naujais žmonėmis, o būna, kad vienas, atrodytų, visai simpatiškas ir žavus, mums yra nemalonus, o kitas, galbūt ne pačios ryškiausios išvaizdos, iškart sukelia simpatiją, su juo lengva ir patogu. Galime tiesiog gatvėje kreiptis į vieną žmogų pagalbos, o į kitą – niekada. Taip, net ir autobuse renkamės, su kuo sėsti, o su kuo ne.

Jei manote, kad tai yra kažkas iš energijos ir ekstrasensorinio suvokimo srities, tada klystate. Viskas yra absoliučiai materialu ir tinka matematinei analizei. Faktas yra tas, kad kito žmogaus veido išraišką mes suvokiame nesąmoningai. Kai matome žmogų, mūsų smegenys akimirksniu perskaito informaciją: veido išraiškas, emocijas, tam tikrų veido dalių įtampą. Kitaip tariant, mūsų smegenys ne tik visada nuskaito pašnekovo veido išraiškas,  bet ir atitinkamai „nukopijuojame“, išbandome jo jausmus savyje.  Jaučiame jo gilią esmę, koks jis žmogus: malonus – piktas, gudrus – geros širdies, savanaudis – altruistas, arogantiškas – paprastas, godus – dosnus. Tai yra, mūsų smegenys, nepaisant mūsų sąmonės, supranta tikrąją pašnekovo vidinę būseną, net jei jis bando mums parodyti ką nors kita. Visa tai vėlgi vyksta nesąmoningai. O jei pojūčiai neigiami, tai kas čia gali būti teigiamo?

„Yra tam tikrų bruožų, kurių mes tarsi neparodome išoriškai, bet jas visada perskaito kiti – vyrai ir  moterys ir susidaro įvaizdžio pagrindą. Pirma, tai yra pozityvumas tiek vyrams, tiek moterims. Tai yra pozityvumas ne emocinio slopinimo požiūriu, o išreikštų emocijų deriniu: kokios jos natūralios“, – teigė dr. Davidas Matsumoto.

Jo teigimu, jei mūsų veido išraiškos atitinka tikrąją mūsų vidinę būseną, tada žmogus atrodo harmoningai ir natūraliai, o jei ne – tada jausime melą. Todėl yra nemažai moterų ir merginų, kurios išoriškai patrauklios, gražios, iš pirmo žvilgsnio, lengvo charakterio, tačiau lieka vienišos, niekas nenori prie jų prieiti. Priežastis – apsimetinėjimas ir melas. Sau ir/ar kitiems. Jos vidinė būsena ir išorinis elgesys skiriasi. Hipotetinis partneris negali „priimti“ to, ką mergina nori „perteikti“. Visi nori nuoširdumo!

Antra, svarbu, kiek žmoguje harmoningas teigiamų ir neigiamų emocijų derinys, kiek nėra dominavimo emocijų, tokių kaip panieka, pyktis. Ir jeigu šios neigiamos emocijos dominuoja, tada partneris/ė irgi tai pajunta.

„Yra toks dalykas kaip savo emocijų supratimas. Kalbėdami apie džiaugsmą, turime omenyje atskirą atvejį, įvykį siaurąja prasme. Ir yra toks dalykas kaip emocinė kompetencija arba emocinis intelektas, kaip jums patinka. Man asmeniškai labiau patinka emocinė kompetencija. Ji, kaip sakoma, „kalbanti“, tai yra, aš matau emocijas, tiek kituose, tiek savyje, galiu valdyti savo emocijas, jas jaučiu“, – sakė žinomas psichologas ir neverbalinės komunikacijos ekspertas.

Ir čia pat pacitavo Dalai Lamą: „Daugeliu atvejų pakanka suvokti neigiamą emociją, norint ją sustabdyti“. Tas pats pasakytina ir apie teigiamas emocijas. Nereikėtų dirbtinai bandyti užpildyti savęs kažkokiu pozityvumu,  teigiamomis emocijomis, nes imsite panašėti į kažkokį zombį ir galvoti: „Pasaulis gražus, mes visi tokie pozityvūs ir geri…“ Tiesą sakant, pasaulis žiaurus, pilnas įvairiausių emocijų. Bent jau turime juos suprasti. O taip pat – išmokti valdyti emocijas ir mokėti jas kontroliuoti! Bet pirmiausia turime mokėti suprasti ir įvardyti, ką jaučiame.

Svarbiausia ne lyčių skirtumai, o mūsų pageidavimų skirtumai

Dr. Davidas Matsumoto tvirtinimu, žmogaus apsimetinėjimas ir dirbtinumas visada nemėgstamas. Tai visada sukelia tam tikrą įtampą. Pirma, dirbtinė šypsena išduoda, o ne taip, kaip turėtų atrodyti. Pavyzdžiui, šypsenos derinys su panieka, su noru dominuoti. Arba, kaip alternatyva, žmogus norėjo parodyti savo viršutinius gražius dantis, bet rezultatas – dirbtinė šypsena.

„Stipriausia atstumianti emocija yra panieka. Tai yra pojūtis, kad jis yra aukščiau už kitus. Ir tai visada sukelia atstūmimą. Net pasibjaurėjimas nėra toks atstumiantis. Galime jausti pasibjaurėjimą vabzdžiams ir panašiai. Pasibjaurėjimas neskirstomas į hierarchijas, bet  panieka išduoda: „Aš šaunesnis už tave, tu esi niekas“, – samprotavo dr. Davidas Matsumoto.

Jo manymu, dar viena mūsų elgesio „atplaiša“ – manieringumas. Jo apraiškos pažeidžia natūralumą, o tai sukelia  nepasitenkinimą ir atstūmimą. Tada  žmogaus  veide atsiranda paniekos emocija, nors tuo metu jis to nepatiria, tai tik įprotis, grimasos.

Pirmas įspūdis labai svarbus, ne veltui tiek daug apie jį kalbama. Susipažinus, ilgainiui žmogaus elgesį vertiname visapusiškai ir įvairiapusiškai. Akimirksniu įvertiname dešimtis parametrų: ar žmogus nusiteikęs teigiamai, ar mums patogu su juo, koks jis dominuojantis. Be to, nesąmoningai analizuojame ne tai, ką žmogus sako, o kaip jis sako: jo balso tembrą, intonaciją, jo gestus (neverbalinius), kokią vietą jis užima  visuomenėje. Taip pat atitinkamai lyginame, ar pašnekovas mumyse sukelia estetinius jausmus. Jei patenkinami visi mūsų norai, tada vyras ar moteris mums patinka.

Tada, kai pradedame artimiau bendrauti, matome, ar gerai žmogus elgiasi, ar jo elgesio modelis mums tinka ir ar atitinka mūsų idėjas, į kokius signalus kiekvienas iš mūsų atkreipia dėmesį. Jei tenkinami visi mūsų kriterijai, atsiranda emocinis intymumas. O kas man patinka, kitam gali nepatikti ir atvirkščiai.

Ir, beje, čia svarbiausia ne lyčių skirtumai, o mūsų pageidavimų skirtumai. Tiesiog žmonės įvairiai formuojasi, auga skirtingoje aplinkoje, visi esame biologiškai skirtingi. Vieni turi vienokių  savybių, kurios yra geriau išvystytos nei kitos. Ir kiekvienas ieško harmonijos, rezonanso, sutapimų. Visi esame skirtingi, bet skiriasi ir mūsų poreikiai.

„Visa tai, kaip sakiau, mūsų smegenys bendraujant nuskaito per sekundės dalį, greitai. Jos turi kriterijus, pagal kuriuos tai daro gana lengvai. Ir tai darome ne mes, o mūsų intuicija“, – teigė žinomas psichologas.

Anot jo, intuicija yra atskira tema. Mums dažnai atrodo, kad intuityviai nusprendžiame teisingai, bet iš tikrųjų mūsų smegenims taip dirbti paprasčiau.

„Jei pasikliautume tik „gyvūnų instinktu“, tada būtume gyvūnai. Kuo skiriasi žmogus ir gyvūnas? Tai, kad mes turime kitą sistemą – mes turime emocijas. Mes galime žinoti, ką jaučiame, ką matome, galime tai kontroliuoti ir turėtume tai kontroliuoti“, – sakė dr. Davidas Matsumoto.