sniegopilys.lt
Nėščios moters ir naujagimio smegenims būdingas kartais gilios ir ilgalaikės transformacijos. Tai įrodė neseniai mokslininkų atliktas tyrimas, kurio metu daugiau nei 100 moterų buvo stebima smegenų veikla nuo nėštumo pabaigos iki trijų savaičių po gimdymo. Taip pat tiek prieš, tiek po vaiko gimimo. Beje, atsižvelgta ir į gimdymo tipą – makšties ar cezario pjūvis. Anot mokslininkų, išvados atskleidė seniai apleistą sritį – motinystės neuromokslą – ir iškėlė įdomių naujų klausimų, rašo „Science News“.
Gali padėti tėvams prisitaikyti prie savo vaikų
Dar visai neseniai nėštumo ir gimdymo neurobiologija buvo iš esmės neištirta sritis. Dauguma mokslinės literatūros šia tema yra ne senesnės nei dešimties metų. Tik pastaraisiais metais mokslininkai pradėjo gilintis į pokyčius, vykstančius moterų smegenyse nėštumo metu ir po jo, atskleisdami netikėtą ir sudėtingą pasaulį.
Pavyzdžiui, 2016 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad moterų pilkosios medžiagos kiekis mažėja po pirmojo gimimo – šis reiškinys išlieka mažiausiai šešerius metus. Tačiau kiti tyrimai parodė pilkosios medžiagos padidėjimą pirmosiomis savaitėmis po gimimo. Naujas tyrimas padeda suderinti šias, atrodytų, prieštaringas išvadas.
Mokslininkai išsiaiškino, kad moterys netenka pilkosios medžiagos nėštumo ir gimdymo metu, tačiau po gimdymo atgauna ją daugumoje smegenų sričių. Tačiau yra viena išimtis: vadinamasis „numatytasis režimas“, kuris įsijungia, kai protas blaškosi arba kai žmogus neužsiima konkrečia užduotimi.
Tai labai svarbu savirefleksijai ir „vidinio naratyvo“ kūrimui, kuris vaidina pagrindinį vaidmenį formuojant „savigarbą“ ir tai, kaip mes bendraujame su kitais žmonėmis. Keletas tyrimų susiejo šio režimo aktyvavimą su gebėjimu užjausti kitus, todėl mokslininkai mano, kad nėštumo ar gimdymo metu vykstantys pokyčiai gali padėti tėvams prisitaikyti prie savo vaikų.
Tyrėjai teigia, kad motinystę lydintys „hormoniniai kalneliai“ yra tikrasis šių smegenų pokyčių kaltininkas. Tyrimų su gyvūnais metu mokslininkai pelėms skyrė nėštumo hormonų ir stebėjo smegenų pokyčius, susijusius su motinos elgesiu. Žinoma, pelės nėra žmonės, ir buvo atlikta nedaug eksperimentų, patvirtinančių šią hipotezę su žmonėmis.
Vaiko gimimas yra būtent tokia akimirka
Tačiau yra ir kita įdomi paralelė: nėščiųjų ir naujagimių smegenyse vykstantys pokyčiai yra panašūs į tuos, kurie paauglystėje vyksta kiekvieno iš mūsų. Paaugliams taip pat sumažėja pilkosios medžiagos kiekis. Šiuo gyvenimo etapu išnyksta daugelis smegenų jungčių arba sinapsių. Šis procesas žinomas kaip „sinapsinis genėjimas“.
Ir tame nėra nieko blogo: jei bandysite kur nors patekti greitkeliu, kuriame yra daug takų, greičiausiai pasiklysite. Smegenys tiesiog pašalina kai kuriuos iš šių „takų“, kad informacija būtų lengviau apdorojama. Bet kuris sveiko proto turintis žmogus žino, kad kai kuriais atvejais atmeta tai, kas nėra itin svarbu, o vaiko gimimas yra būtent tokia akimirka.
Tyrimas taip pat parodė, kad moterys, pagimdžiusios natūraliu būdu arba pradėjusios gimdyti, bet staiga po to joms buvo atliktas cezario pjūvis, kaip mat „atsigavo“ nuo pilkosios medžiagos susitraukimo, nei tos moterys, kurioms buvo atlikta planinė operacija.
„Gimdymo pradžia sukelia hormonų ir imuninės sistemos pakopą“, – sakė vyresnioji tyrimo autorė Susana Carmona.
Anot jos, vis dėlto rezultatai turėtų būti interpretuojami atsargiai.
Atliktas tyrimas atveria nemažai klausimų. Pavyzdžiui, ar nebiologiniai ar įtėviai patiria panašių smegenų pokyčių? Kaip gimdymas veikia tėvų ir vaikų ryšį? Tik apie 0,5 proc. neurologijos tyrimų daugiausia dėmesio skiriama moterų sveikatai.
Vis dar tikslia nežinoma apie tai, kaip nėštumas keičia smegenis. Tačiau galima teigti, kad galbūt tai, kad istoriškai neurologijos srityje buvo mažai pripažintų moterų, iš dalies paaiškina, kodėl daugelis šių klausimų nebuvo sprendžiami anksčiau.
