Ką paaugliai galvoja apie rūkymą ir kodėl verta mesti rūkyti (vaizdo įrašas)

Žinia, paaugliai pradeda rūkyti, norėdami jaustis suaugę. Jiems atrodo, kad cigaretė suteikia jiems pilnametystę, o traukdami cigaretę jie mato save kaip suaugusius, įdomius priešingos lyties žmones. Berniukai rūko, manydami, kad tokiu būdu jie atrodo vyresni ir patrauklesni mergaitėms, o mergaitės dažnai nori tokiu būdu įtikti vyresniems vaikinams, manydamos, kad jas ims laikyti  nepriklausomomis ir visiškai savarankiškomis. Mes atlikome nedidelę apklausą socialiniuose tinkluose ir štai ką mums atsakė respondentai.

Dovilė,17 metų

„Pirmą kartą užtraukiau dūmą, kai man buvo 14 metų: pasiūlė draugai ir aš sutikau.  Iš pradžių neįtraukdavau dūmo, o po kiek laiko jau imdavau įtraukti  ir pajutau, kad kažkas pradeda plaukti prieš akis. Taip pat pajutau nemalonius pojūčius gerklėje, bet galvoju, kad taip visiems būna iš pradžių, Paskui praeina. Kažkurį laiką rūkiau dėl to, kad kiti rūkė, o paskui tai peraugo į įprotį ir aš rūkiau, nes patiko. Surūkydavau pakelį per dieną, nes visada galėjau laisvai nusipirkti cigarečių. Prasidėjo širdies problemos: anksčiau beveik galėdavau užlėkti į 17 aukštą, bet dabar vos galiu užkopti į 7 aukštą. Daugelis mano draugų rūko. Bet man visiškai nesvarbu, ar žmogus rūko, ar ne – tai jo reikalas. Mano vaikinas rūko, o aš neketinu jam drausti. Man nepatinka, kai kažkas kažką draudžia. Paaugliai mano, kad šaunu, jei rūkai, esi autoritetas. Bet kai tiesiogiai užduodi klausimą „kodėl?“ – tai tyli arba vengia atsakyti“.

Germantas, 16 metų

„Iš pradžių išbandžiau elektroninę cigaretę, paskui – įprastą. Iš principo nieko ypatingo – tiesiog pradėjau rūkyti kompanijoje su draugais, per trejus metus viskas virto įpročiu. Dabar neketinu mesti rūkyti: turiu daug problemų  ir šiaip tai padeda atsipalaiduoti. Aš surūkau 2-3 cigaretes per dieną. Apskritai rūkymas man yra ne daugiau kaip dvi atsipalaidavimo minutės “.

Paulius,16 metų

„Dabar rūkyti nėra madinga. Na, nors ir ne visi, bet dauguma vis tiek rūko. Bet aš  rūkau tik elektronines cigaretes. Aš rūkau nuo 15 metų: draugas  pasiūlė pirmą cigaretę, jaučiausi atsipalaidavęs, laikui bėgant šis jausmas silpnėjo. Nesakysiu, kad man tai labai patiko: pradėjau, nes draugai rūko. Man rūkymas yra savotiškas individualizmas, būdas išsiskirti iš kitų ir būti populiariu tarp merginų.

Aš nebijau, kad mane kas nors pastebės su  cigarete, nes pirmiausiai rūkai sau. Šiaip nemėgstu „švytėti“. O ko bijoti? Kai man buvo 15 metų, mama švarke rado cigarečių. Buvo, žinoma, skandalas, paskambino tėčiui ir panašiai. Tada pasakiau, kad mesiu, bet galų gale nemečiau ir nusprendžiau pasakyti viską taip, kaip yra“.

Aistė, 14 metų

Bet kokie apribojimai yra nesąmonė. Pavyzdžiui, draudimas parduoti energetinį gėrimą  nepilnamečiams. Valstybė gali tik perspėti, kad tai kenksminga, tačiau žmogus visada turėtų turėti galimybę rinktis. Veiksmingiau būtų vaizdiniai įspėjimai – būtų puiku, jei ant cigarečių pakuočių būtų rodoma mirčių nuo nikotino statistika, o ne tik nuotraukos, kaip yra dabar. Bet vis tiek manau, kad pirmiausia reikia susitvarkyti su alkoholizmu. Pažįstu daug girtaujančių tarp pažįstamų ir draugų tėvų “.

Nojus,16 metų

„Dar vaikystėje žiūrėjau į rūkančius žmones ir daviau sau pažadą, kad niekada nerūkysiu, bet šią žiemą norėjau pabandyti. Daugiau nei pusė mano 15–17 metų draugų rūko. Užsienyje tabako gaminiai kelis kartus brangesni nei pas mus, tikriausiai su rūkymu tokių problemų nėra. Civilizuotos šalys jau seniai perėjo etapą, kai daugelis piliečių vartojo nikotiną. Man atrodo, kad jei pakeltume kainas arba iš viso išimtume cigaretes iš parduotuvių, tai iš dalies išspręstume problemą“.

Domas, 17 metų

„Kai mano senelis mirė nuo vėžio, tvirtai nusprendžiau, kad nerūkysiu. Niekam nieko nepatariu, tai jų pasirinkimas. Aš pats labiau mėgstu skaityti, groti gitara ir būgnais. Tačiau rūkančių paauglių vis dar yra daugiau nei propaguojančių sveiką gyvenimo būdą, nepaisant iš pažiūros reiškinio populiarumo. Visa tai yra senolių įtaka. Net mano amžiuje yra vaikinų, kurie geria alkoholį, o laikui bėgant jų vis daugėja: kažkas paskambina savo draugams, tie – savo, siūlo susitikti ir išgerti.  Pažįstu tuos, kurie geria jau šeštoje klasėje. Ne kartą girdėjau apie vakarėlius, skirtus nepilnamečiams. Jie turi nuolatines vietas, kur susitinka. Svarbiausia, kad jiems nereikėtų ko nors pirkti ar klausti: jie tiesiog pavagia alkoholį iš parduotuvės.

Kalbant apie rūkymą, joks suaugęs žmogus neturi jokios įtakos paaugliams. Mokykloje niekam nerūpi, ką tu darai. Mokytojai kartais gali net rūkyti šalia savo mokinių. Per pertrauką įeinu į mokyklos tualetą ir nuolat matau, kaip kažkas rūko, kas nors garuoja. Ne kartą net mačiau, kaip jie užsiima seksu“.

Dainius, 16 metų

„Man visada sekėsi piešti, todėl mokykloje nuolat tekdavo kurti plakatus, taip pat ir apie rūkymo žalą. Į problemą žiūrėjome gana rimtai: rengėme specialias sveikatingumo dienas. Buvo atvykę specialistai – atrodo, juos vadina narkologais – kalbėjo apie rūkymo, o ne tik tabako, pavojų. Paskaitos buvo neįtikėtinai nuobodžios ir jose nebuvo jokios prasmės – juk rūkyti bandė kas antras. Kova su rūkymu taip, kaip tai daroma dabar, yra neveiksminga.

Man rūkymas yra mano gyvenimo būdo dalis. Iš pradžių su klasės draugais manėme, kad jei suaugusieji rūko, tai normalu. Tada, 8 ar 9 klasėje, susidėjau su bloga kompanija ir vėl pradėjau rūkyti: vaikinai sakė, kad jei visi rūko, tai turėčiau ir aš. Dabar su jais nebendrauju, bet įprotis išliko. Turbūt mesčiau, bet visada atsiranda žmogus, su kuriuo galima parūkyti dėl kompanijos“.

“YouTube” vaizdo įrašas