Tyrimas: moksleiviai per daug ar per mažai sportuoja?

Daug judėti – vadinasi, sveikai gyventi. Todėl bet koks fizinis aktyvumas  naudingas bet kurio amžiaus organizmui. Vis dėlto medikai ne šiaip sau išskyrė moksliškai pagrįstas fizinio aktyvumo normas. O tyrimai įtikinamai rodo, kad hipodinamija (nuo nejudrumo sumažėjusi raumenų jėga)  kenkia. Tačiau ir peržengus amžiaus grupėms skirtas fizinio krūvio normas, taip pat nėra naudinga sveikatai.

Prie hipodinamijos pasekmių prisijungė  ir suprastėję mokymosi rezultatai

Paaugliai, kurie per dienas būna sukišę nosis ne tik į vadovėlius, bet ir kompiuterinius žaidimus ar leidžia laiką socialiniuose tinkluose, neretai pamiršta, kad jų organizmas dar nėra galutinai susiformavęs, todėl nejudrumas ne tik ne tik kenkia jų sveikatai, bet ir prasčiau ar net sunkiai įkandama matematika, fizika, biologija ir kiti tikslieji mokslai. Prie tokios išvados priėjo britų mokslininkai, kurie paskelbė savo tyrimo rezultatus žurnale „British Journal of Sports Medicine“.

Dabar paauglių hipodinamijos problemoms spręsti skiriama daugybė tyrimų. Mokslininkai išsiaiškino, kad trūkstant fizinio aktyvumo, daro neigiamą įtaką visam jaunam organizmui. Labiausiai išsiskiria iš jų dvi problemos – vaikų ir paauglių nutukimas bei ištvermingumo mažėjimas.

Tyrinėję šiuos rodiklius per 46 metų laikotarpį, Pietų Australijos mokslininkai neseniai vėl atliko tyrimą ir paaiškėjo, kad kas dešimt metų 9-17 metų vaikų ir paauglių ištvermingumas vidutiniškai pasaulyje sumažėjo 5 proc.  Negana to, prie hipodinamijos pasekmių prisijungė  ir suprastėję mokymosi rezultatai.

Tuo tarpu jungtinė mokslininkų grupė iš Didžiosios Britanijos Bristolio, Glazgo ir Dandžio universitetų bei dalyvaujant kolegai iš JAV, Džordžijos valstijos universiteto atliko bendrą tyrimą Pietvakarių Anglijos Bristolio universitete, kur  apklausė beveik 5tūkst. 11,13 ir 16 metų moksleivius, o tyrimo išvadas paskelbė organizacija „Avon Longitudinal Study of Parents and Children (ALSPAC) .

Aptiktas glaudus ryšys tarp fizinio aktyvumo ir gebėjimo įsisavinti mokymo medžiagą

Moksleiviams buvo pasiūlyta savaitę nešioti ir nenusiimti apyrankės, matuojančios fizinį aktyvumą, priklausomai nuo judėjimo greitumo. Mokslininkai išsiaiškino, kad pagal JAV ir Didžiojoje Britanijoje rekomenduojamą fizinį krūvį to amžiaus grupės vaikams  ir paaugliams – valandą per dieną vidutiniškai berniukai buvo aktyvūs 29 minutes per dieną, o mergaitės – 18 minučių. Tai gerokai mažiau nei mokslininkų nustatyti rodikliai. Iš tikrųjų padėtis yra gerokai rimtesnė, turint omeny neseniai atliktą tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad nepakanka valandos per dieną aktyviai judėti, norint, jog jaunas organizmas normaliai funkcionuotų. Mokslininkai priėjo išvadą, kad reikia padidinti fizinį krūvį kasdien bent 10-20 minučių ar net dar vieną valandą.

Gautus duomenis mokslininkai  palygino su pažangumo rodikliais matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų disciplinomis. Pagal visus tris amžiaus grupes buvo aptiktas glaudus ryšys tarp fizinio aktyvumo ir gebėjimo įsisavinti mokymo medžiagą.  Ypač akivaizdus buvo ryšys tarp  15–16  metų paauglių, kai moksleiviai, baigiantis mokslo metams, laiko egzaminus. Paaiškėjo, kad

papildomas 17 minučių fizinis aktyvumas berniukams ir 12 minučių mergaitėms, prisidėjo prie egzamino įvertinimo vienu balu.

Ypač stiprus ryšys tarp pažangumo ir fizinio aktyvumo buvo pastebėtas tarp mergaičių ir merginų.  Mokslininkų manymu, mergaičių smegenys stipriau reaguoja į padidėjusį fizinį krūvį. Bet norint suprasti šios reakcijos mechanizmą, reikia atlikti naujus tyrimus.

Didelio aktyvumo moksleivių savijauta prasta, kaip ir mažo aktyvumo

Be to, Šveicarijos ir Kanados mokslininkų grupė išsiaiškino, kad per didelis fizinis aktyvumas taip pat nėra gerai. Tai yra atlikę tyrimą jie nustatė tikslias ribas, kurių nereikia peržengti, jei žmogus nėra profesionalus sportininkas ir be sporto jis daugiau neturi jokio kito užsiėmimo.  Šio tyrimo rezultatai buvo publikuoti žurnale  „ Archives of Disease in Childhood“.

Taigi, norėdami nustatyti tą ribą, mokslininkai atliko apklausą tarp 16-20 metų 1245  šveicarų, kuriems buvo išdalintos anketos, kur buvo prašoma pateikti savo fizinius duomenis, socialekonominį statusą, sportavimo intensyvumą, taip pat nusakyti sveikatos ir savijautos būsenas.  Analizuojant atsakymus, mokslininkai pasinaudojo savijautos indeksavimo koeficientais, kuriuos yra nustačiusi Pasaulio sveikatos organizacija pagal  25 balų skalę. O rodiklis, žemesnis nei 13 balų, nurodo, kad žmogaus prasta savijauta.

Mokslininkai išsiaiškino, kad jaunų žmonių savijautos koeficientas vidutiniškai sudarė 17 balų. Po to jaunuoliai buvo padalinti į tris grupes pagal sportavimo intensyvumą. Paaiškėjo, kad 35 proc. moksleivių – mažas sportinis aktyvumas (nuo 0 iki 4 valandų per savaitę); 41,5 proc. priklausė vidutinio sportinio aktyvumo grupei (3,6–10,5 valandų per savaitę); 18,5 proc. –  aukšto sportinio aktyvumo grupei  (10,6–17,5 valandų per savaitę) ir  5 proc. – labai aukšto sportinio aktyvumo grupei  (daugiau kaip 17,5 valandų per savaitę).

Tuo pačiu paaiškėjo, kad žemo aktyvumo moksleiviai jautėsi nekaip ir pagal PSO nustatytą koeficientą, nes jie surinko gerokai mažiau kaip 13 balų. O štai moksleivių su labai aukštu sportinio aktyvumo koeficientu (daugiau kaip 17,5 valandų per savaitę) savijauta tokia pat buvo ne kokia, kaip ir žemo sportinio aktyvumo moksleivių.

Tyrėjai išsiaiškino, kad geriausia savijauta pasižymėjo tie moksleiviai, kurie sportavo per savaitę 14 valandų. Tai viršutinė normos riba, kurią rekomenduoja Amerikos sveikatos apsaugos departamentas (US Department of Health and Human Services) moksleiviams – nuo 7 iki 14 valandų per savaitę.