Tampere universiteto (Suomija) mokslininkai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad gyvuoja labai glaudus ryšys tarp paauglių psichikos sveikatos bei alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo. Tyrimo rezultatus publikavo žurnale „Alcohol and Alcoholism“.

 

Vartojant alkoholį, labai greitai susiduriama su psichikos problemomis

Suomių mokslininkai, vadovaujant Sari Fröjd,  atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad paaugliai, taip pat, kaip ir suaugusieji, dažnai griebiasi taurelės norėdami nuraminti nervus. Be to, mokslininkai  išsiaiškino, kad  labai didelė tikimybė, jog tokie paaugliai gali dar daugiau vartoti alkoholį po dviejų metų.

Tyrimo vadovės Sari Fröjd tvirtinimu,  65 proc. moksleivių pranešė,  kad norėdami numalšinti nerimą ir įtampą, vartoja alkoholį kas savaitę, o paskui dar du metus išgėrinėjo kas savaitę. Tuo tarpu 55 proc. paauglių ir toliau vartojo alkoholį be jokio pagrindo. Tai yra nekankinant nerimui, jauduliui ar stresui.

„Tyrimas parodė, kad bendra nerimo būsena atitinkamai priveda prie dažno alkoholio vartojimo“, – sakė Sari Fröjd.

Be to, tyrėjai norėjo išsiaiškinti, kaip apskritai psichikos būsena daro įtaką alkoholio vartojimui: mažina ar didina trauką jam?

Pirmame tyrime dalyvavo 15-16 metų  903 vaikinų ir 1167 merginų. Paskui mokslininkai atliko pakartotinį tyrimą po dviejų metų. „Mes pasirinkome būtent tą periodą dėl to, kadangi  per tą laiką labai greitai vystosi ir įvyksta paauglių psichikos pokyčiai. Tai yra vartojant alkoholį, labai greitai susiduriama su psichikos problemomis“, – sakė tyrimui vadovavusi mokslininkė.

Atlikus apklausą, tyrėjai išsiaiškino, kad dažniausiai paaugliai vartoja svaigalus ir marihuaną. Į apklausą buvo įtraukti kai kurie klausimai, norint išsiaiškinti, ar paaugliai  dažnai susiduria su nerimo ir  socialinės fobijos būsena. (Socialinė fobija – tai nemotyvuota baimė arba jausmas būti suvaržytam atlikti bet kokius veiksmus kitų žmonių akivaizdoje. Kitaip tariant, tai yra baimė būti matomam).

Tyrimo pradžioje 10 proc. paauglių pranešė, kad kas savaitę išgeria alkoholio, 3 proc. prisipažino, kad bent vieną kartą per savaitę būna apsvaigę ir dar 3 proc. kas savaitę rūko marihuaną.

 

Buvo nustatytas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir nerimo bei socialinės fobijos

Remdamiesi apklausos duomenimis, tyrėjo priėjo išvadą, kad 4 proc. paauglių kenčia nuo bendro nerimo ir 9 proc. –  susiduria su socialinės fobijos problemomis. Mokslininkai taip pat atsižvelgė į tokius veiksnius kaip lytis, šeimos sudėtis, tėvų išsilavinimas ir tėvų depresijos sutrikimai. Tokiu būdu buvo nustatytas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir nerimo bei socialinės fobijos.

Taip pat buvo išsiaiškinta, kad nerimo būsena padidėja 3 kartus, jei žmogus 2 metus iš eilės vartoja alkoholį. Tiesa, mokslininkus nustebino, kad socialinė fobija turi priešingą poveikį.

„Mes galvojome, kad paaugliai geria alkoholį, norėdami jaustis užtikrinčiau visuomenėje, tačiau tie, kurie kenčia dėl socialinės fobijos paauglystėje, dažniau pasirodo viešose vietose ir jiems nereikia alkoholio, – sakė Sari Fröjd. –  Bet situacija gali pasikeisti šiems paaugliams sulaukus pilnametystės“. Jos tvirtinimu, ne mažiau  svarbus  ir šeimos poveikis bei genetinis polinkis.

Mokslininkė sako, kad yra žinoma, jog nerimo būsena daro įtaką narkotikų ir alkoholio vartojimui, tačiau nėra visiškai aišku, ar tai yra toks svarbus veiksnys, kaip genetika ar socialiniai ir kultūriniai veiksniai.

2008 metais žurnale „Child Development“ Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai nustatė socialinių veiksnių įtaką alkoholio vartojimui. Naudodamiesi 6 tūkst. vaikų duomenimis, mokslininkai nustatė, kad tokie veiksniai kaip šeimos aplinka ir santykiai su bendraamžiais gali padaryti įtaką  paauglių  požiūriui į alkoholio vartojimą ir ar jie apskritai vartos jį. Šiuo atveju nemažas vaidmuo tenka ir genetikai.

 

Tikisi, kad gauta informacija pasinaudos medicinos personalas mokyklose

2009 metais žurnale „Addiction“ buvo publikuojama informacija, kad genetinis veiksnys lemia ne tik alkoholizmo vystymąsi, bet ir tokias būsenas kaip depresija ir nerimas, kurie paprastai neatsiejami vienas nuo kito. Pavyzdžiui, genai, kontroliuojantys  vadinamuosius gero nuotaikos hormonus dopaminą ir serotoniną, daro įtaką priklausomybės vystymuisi bei nerimo pojūčio atsiradimui. „Be jokios abejonės, tėvų alkoholizmas, labiau nei susirūpinimą keliantis veiksnys, daro įtaką vaikų alkoholio priklausomybės atsiradimui“, – sakė tyrimo vadovė.

Mokslininkė ir jos kolegos planuoja atlikti ilgalaikį, dešimt metų truksiantį tyrimą ir stebėti paauglių būklę, norėdami išsiaiškinti, kaip psichinė būsena paauglystėje turi įtakos narkotikų ir alkoholio vartojimui ateityje. Anot jos, dabar mokslininkai tikisi, kad medicinos personalas ir pediatrai mokyklose naudos gautą informaciją, norėdami padėti paaugliams išvengti problemų ateityje.

„Jei atsiranda nerimo simptomų, naudinga būtų paklausti paauglių, ar jie mano, kad alkoholis yra priešnuodis, – sakė Sari Fröjd Freddas. – Tai  ir puiki proga bei galimybė aptarti alkoholio žalą prieš pradedant jį vartoti“.

 

 

2 KOMENTARAI

  1. Hi! I know this is sort of off-topic but I needed to ask. Does managing a well-established website
    such as yours require a massive amount work? I’m brand new to writing a blog but I do write in my diary everyday.
    I’d like to start a blog so I can easily share my own experience and views online.
    Please let me know if you have any ideas or tips for brand new aspiring bloggers.
    Thankyou!

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą