Žmogus nustoja džiaugtis gyvenimu ir be jokios aiškios priežasties gali liūdėti, verkti. Jis patiria aštrius pykčio priepuolius, reaguodamas į išorinius dirgiklius, o vėliau – kaltės jausmą dėl savo būklės. Archyvo nuotrauka

Dažnai mes patys nustatome diagnozę ir perdedame savo būklės sunkumą. Ar mes teisūs, kai sakome frazę „mane ištinka nervų priepuolis“? O ką daryti, jei tai iš tikrųjų atsitiko?

Tokia sąvoka netaikoma medicinos psichiatrijos terminams. Tai, ką vadiname nerviniu protrūkiu,  gali būti siejama su ūmaus streso būsena.

  1. Nerimas, emocinis įsitempimas

Žmogus nustoja džiaugtis gyvenimu ir be jokios aiškios priežasties gali liūdėti, verkti. Jis patiria aštrius pykčio priepuolius, reaguodamas į išorinius dirgiklius, o vėliau – kaltės jausmą dėl savo būklės. Tokie simptomai rodo, kad užsitęsęs stresas lėmė nervinį išsekimą.

  1. Miego problemos

Ir tai ne tik nemiga, bet ir būsena, kai žmogus negali pakankamai išsimiegoti ir jaučiasi priblokštas. Įspėjamieji ženklai yra košmarai, staigūs pabudimai ir reakcija į bet kokį nedidelį triukšmą.

  1. Nuovargis

Jau ryte, išmiegojęs reikiamas 7-9 valandas, žmogus jaučiasi pavargęs, kaip po darbo dienos. Jam sunku daryti įprastus dalykus, nepakeliamai sunku apie juos net pagalvoti. Nuovargis taip pat turi įtakos  ir seksualiniam potraukiui. Noras mylėtis smarkiai sumažėja, kol gali visiškai išnykti.

  1. Apetito problemos

Čia yra du būdai. Arba depresinė būsena, kai visai nesinori valgyti ir joks maistas neskanus. Arba kai stresas slopinamas didžiuliu maisto kiekiu. Dažniau kortizolio gamyba – streso hormonas provokuoja potraukį riebiems ir saldiems, lengviems angliavandeniams. Dėl ko nervinio protrūkio metu taip norisi saldaus ir krakmolingo maisto, greito maisto.

  1. Fizinės kančios

Reaguojant į psichinę įtampą, pasireiškia galvos skausmai, pilvo ar raumenų skausmas.

  1. „Pakabinta“ būsena

Esant tokioje būsenoje  būna sunku susikaupti. Susilpnėja atmintis, reakcijos greitis, intelektiniai gebėjimai. Žmogus gali „kabėti“ kelias minutes, iškrisdamas iš supančios realybės.

  1. Kvėpavimo problemos

Stresas taip pat veikia kvėpavimo sistemą. Žmogus jaučia dusulį ir stengiasi kvėpuoti dažniau, tačiau tai tik sukelia galvos svaigimą ir silpnumą. Svarbu susikaupti ir stengtis kvėpuoti lėtai ir giliai. Ką daryti? Į šią būseną reikia žiūrėti rimtai, nes patiriamas stresas sukelia daugelio širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemų ir viso organizmo ligų atsiradimą, provokuoja piktybinių ir gerybinių navikų augimą, sukelia rimtesnius psichoemocinius sutrikimus – depresiją, neurozę, panikos priepuolius. Todėl geriau pasitikėti specialistu – psichoterapeutu.

Prieš apsilankydami pas gydytoją, turėtumėte pakoreguoti savo režimą, eiti miegoti tinkamu laiku, ir keltis tuo pačiu grafiku.

1 KOMENTARAS

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą