sniegopilys.lt
Narkomanijos problema pasaulyje šiandien išlieka labai opi ir aktuali. Tai ne tik medicininė, bet ir sudėtinga socialinė problema. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2009 metų pradžioje pasaulyje oficialiai registruotų narkotikų vartotojų buvo apie 30 mln. Tačiau tikrasis skaičius yra daug didesnis. Devyni iš dešimties narkomanų yra praktiškai nepagydomi. Daugelis jų neišgyvena iki 40 metų. Didžioji dauguma narkotikų vartotojų (virš 80 proc.) yra 18-30 metų jaunimas. Tačiau, deja, vis dažniau vaikai ir paaugliai pradeda vartoti narkotikus.
Kas yra priklausomybė nuo narkotikų ir kaip ji atsiranda?
Priklausomybė nuo narkotikų yra rimta psichinė liga, kuri atsiranda sistemingai vartojant narkotikus.
Daugybė narkomanų tyrimų, įvairių kategorijų gyventojų, pirmiausia jaunimo, apklausos rodo, kad yra daug veiksnių ir priežasčių, lemiančių, kad įvairių amžiaus grupių jaunuoliai tampa priklausomi nuo narkotikų.
10-12 metų amžiaus. Šio amžiaus vaikai retai vartoja narkotikus. Jiems kol kas „užtenka“ rūkomojo tabako. Tai jau kelia jų įvertinimą tarp klasės draugų mokykloje ir kieme. Šiame amžiuje būdingas pigių toksiškų medžiagų (benzino, tirpiklių, klijų) naudojimo grupių formavimas.
13-14 metų amžiaus. Juos domina galimas vadinamųjų „lengvųjų“ narkotikų vartojimas. Šios grupės paaugliai iš smalsumo jau retkarčiais išbandė kai kurių rūšių stimuliatorius. Informaciją gauna vieni iš kitų. Tačiau jie nesupranta, kad priklausomybė nuo narkotikų yra rimta liga. Jie nemano, kad narkotikai yra pavojingi. Jie nemato fizinės, psichinės priklausomybės grėsmės. Jie tiki, kad bet kada gali nustoti vartoti narkotikus.
15-17 metų. Šio amžiaus jaunuoliai apie narkotikus žino daug daugiau nei ankstesnės grupės paaugliai. Gana dažnai jų teorinės žinios yra paremtos jų pačių patirtimi. Šiame amžiuje atsiranda naujos bendravimo, laisvalaikio, meilės formos. Kalbant apie narkotikus, šio amžiaus jaunuolius galima suskirstyti į: šalininkus, priešininkus ir svyruojančius.
Tarp priežasčių, dėl kurių kai kurie nepilnamečiai jaunuoliai vartoja narkotikus, yra šios:
Socialinė darna – jei tam tikro narkotiko vartojimas yra priimtas toje grupėje, kuriai asmuo priklauso arba kuriai jis tapatinasi, jis jaus poreikį vartoti šį narkotiką, kad parodytų savo priklausymą šiai grupei. Tai taikoma visiems narkotikams – nuo nikotino ir alkoholio iki heroino.
Malonumas – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės vartoja narkotikus. Bei jį lydintys ir malonūs pojūčiai – nuo geros savijautos iki mistinės euforijos.
Prieinamumas – nelegalių narkotikų vartojimas yra didžiausias ten, kur jie lengviau prieinami, pavyzdžiui, dideliuose miestuose. Didėjant prieinamumui, didėja ir legalių narkotikų vartojimas.
Dėl smalsumo narkotikams kai kurie žmonės pradeda vartoti narkotikus savo valia.
Priešiškumas – narkotikų vartojimas gali būti laikomas prieštaravimo visuomenės vertybėms simboliu. Kai žmogus atmeta visas alternatyvas, įskaitant save, savo viltis ir tikslus, atsirandantis gyvenimo beprasmiškumo, izoliacijos ir netinkamumo jausmas daro poveikį jo priklausomybei nuo narkotikų.
Atsiribojimas nuo fizinio streso – daugumai žmonių pavyksta susidoroti su labiausiai įtemptomis gyvenimo situacijomis, tačiau kai kurie bando rasti nusiraminimą priklausomybės nuo narkotikų forma.
Neretai akstinas paaugliui žengti į pavojingą narkotikų kelią yra neigiamas tėvų pavyzdys, grubus elgesys.
Yra dvi pagrindinės narkotikų vartojimo požymių grupės
Atlikta 250 narkomanų apklausa parodė, kad 9 proc. atvejų tėvai grubiai elgėsi su savo vaikais, 14 proc. šeimoje dažni kivirčai, 11 proc. tėvai vartojo alkoholį, o 13 proc. nesirūpino vaikais ir nekreipė dėmesio į jų auklėjimą. Vyravo vidutines pajamas gaunančios šeimos (66 proc.). 6,9 proc. atvejų narkotikus vartojo vienas iš tėvų, 5 proc. – brolis ar sesuo, 11,1 proc. ir kiti artimieji, 69 proc. narkotikų nevartojo šeimoje. Narkotikų vartojimo pradžios amžius: 12-14 metų – 6 proc., 15-18 metų – 37,3 proc. 19-25 metų – 47,8 proc. Pirmą kartą išmėgino narkotikus: 18 proc. – narkomano draugo bute, 17,3 proc. – draugo bute, 13,9 proc. – rūsyje, 12,1 proc. – vakarėlyje.
Labai svarbu, kad tėvai, pedagogai, gydytojai kuo anksčiau nustatytų, ar vaikas, paauglys tapo priklausomas nuo narkotikų.
Yra dvi pagrindinės narkotikų vartojimo požymių grupės: elgesio ir fiziologiniai.
Elgesio požymiai:
Didėjantis vaiko slaptumas (galbūt nepabloginant santykių su tėvais). Dažnai tai lydi „švenčių“ skaičiaus ir trukmės padidėjimas, kai vaikas išeina iš namų tuo metu, kai tėvai yra.
Labai vėlai eina miegoti. Vaikas dažnai būna mieguistas arba, atvirkščiai, jį kamuoja nemiga.
Susidomėjimo mokslais ar pomėgiais praradimas. Praleidžia pamokas ar visai nelanko mokyklos.
Pablogėja atmintis ir dėmesys. Sunku susikoncentruoti į ką nors konkretaus. Rezultatas yra neišvengiamas produktyvumo sumažėjimas.
Vis didesniais kiekiais prašoma pinigų ( arba ima dingti pinigai iš tėvų piniginės ar vertybės iš namų, tai labai nerimą keliantis ženklas).
Naujų abejotinų draugų atsiradimas, senų draugų elgesys tampa įtartinas. Pokalbiai su jais vyksta pašnibždomis, nesuprantamomis frazėmis arba vienumoje.
Netvarkinga išvaizda, polinkis klausytis konkrečios muzikos.
Neprotinga nuotaikų kaita, labai dažnai netinkama situacijai: dirglumas ramioje situacijoje, skausminga reakcija į kritiką.
Išradingumo, apgaulės, atsakymų į tiesioginius klausimus vengimas.
Injekcijų pėdsakai išilgai rankų venų. Įspėti gali ir tai, kad vaikas pradėjo nešioti drabužius ilgomis rankovėmis, nepaisant oro sąlygų ir situacijos.
Fiziologiniai požymiai: odos blyškumas arba paraudimas; išsiplėtę arba susiaurėję vyzdžiai; paraudusios ar drumstos akys; nerišli, lėta ar pagreitinta kalba; apetito praradimas, svorio kritimas ir kartais per didelis valgymas; lėtinis kosulys; bloga judesių koordinacija (svirduliavimas ar suklupimas); staigūs kraujospūdžio šuoliai; virškinimo trakto sutrikimai.
Paauglio elgesys taip pat gali rodyti apsvaigimą nuo narkotikų:
Apsinuodijimo narkotikais būsena primena alkoholį, tačiau be būdingo alkoholio kvapo iš burnos. Dažnas šio apsinuodijimo simptomas – euforija, t.y. pakili nuotaika, rami palaima, kartu su mąstymo sulėtėjimu. Dažnai atsiranda seksualinis susijaudinimas. Tačiau ši nuotaika yra nestabili ir gali staiga užleisti vietą nepasitenkinimui.
Ką daryti vaiko, kuris vartoja narkotikus, tėvams?
Jeigu jūsų vaiko elgesyje atsiranda išvardintų požymių, visų pirma nereikėtų panikuoti, nerodykite vaikui per didelio susijaudinimo. Tačiau ryžtingo pokalbio negalima atidėti ilgam, nes jį vilkdami savo noru ar nevalingai prisidedate prie tolesnio vaiko panirimo į narkotikų liūną.
Prieš pradėdami rimtą pokalbį su vaiku, gerai pasiruoškite. Pradėkite pokalbį tik tada, kai vaikas nėra apsvaigęs nuo narkotikų, o jūs esate ramus, susivaldantis ir galite kontroliuoti savo emocijas.
Pirmiausia pabandykite suprasti vaiko įsitraukimo į narkotikų vartojimą priežastį ir mastą. Išsiaiškinkite, kaip pats jūsų vaikas susijęs su šia problema, ar jis supranta, ką daro ir kokios pasekmės jo laukia. Bet nepradėkite nuo moralų skaitymo, jokiu būdu negrasinkite ir nebauskite vaiko. Pasiruoškite klausytis tipiškų teiginių. Jūsų vaikas bandys žaisti jūsų jausmais.
Neįžeidinėkite jo, o išreikškite jam besąlygišką meilę, tikėjimą jo jėgomis.
Pabandykite jį įtikinti, kad tai baisi liga, vedanti į asmenybės degradaciją ir neišvengiamą mirtį, jei jis neatsisakys narkotikų.
Jei esate įsitikinę, kad jūsų pastangos nedavė norimų rezultatų, o vaikas ir toliau vartoja narkotikus, nedvejodami kreipkitės pagalbos į specialistus. Nemanykite, kad eidami pas gydytoją galite sugadinti savo vaiko gyvenimą.
Atminkite – kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo didesnė tikimybė, kad pagalba bus veiksminga.
Narkotikų priklausomybės gydymas yra vienas iš sunkiausių užduočių, ir viskas priklauso nuo paties paciento, nuo jo tvirto noro ir ketinimo ateityje visiškai susilaikyti nuo bet kokių psichoaktyvių ir narkotinių medžiagų vartojimo. Tik šiuo atveju galima sukurti stabilią remisiją visą gyvenimą.
Kovojant su narkomanija, veiksmingiausios yra prevencinės priemonės. Daug kas pirmiausia priklauso nuo tėvų, mokytojų, medicinos darbuotojų.
Turite dažniau kalbėtis su savo vaikais. Rodykite jiems teigiamą pavyzdį. Skatinkite jų savarankiškumą, stiprinkite pasitikėjimą savimi. Reikia mokyti vaiką atsispirti neigiamoms pagundoms, susidoroti su nesėkmėmis.
Įtraukite vaikus ir paauglius į kūno kultūrą ir sportą, aktyvų kultūrinį poilsį laisvalaikiu.
Skleiskite informaciją apie narkotikų vartojimo priežastis, formas ir realias pasekmes.
Formuokite paaugliui gebėjimus analizuoti ir kritiškai vertinti gautą informaciją apie narkotikus, gebėjimą priimti teisingus sprendimus.
Bendraukite su organizacijomis ir struktūromis, kurios vykdo prevencinį darbą siekdamos pažaboti narkotikų plitimą ir vartojimą.
Suaugusiųjų pareiga – apsaugoti mūsų jaunimą nuo narkotikų maro ir nukreipti jo energiją kūrybai.
“YouTube” vaizdo įrašas
