sniegopilys.lt
Atsitiktinis dviejų vaikystės draugų susitikimas padėjo vienam iš jų pradėti kelionę atgal nuo narkotikų priklausomybės po daugelio metų gyvenimo gatvėje, rašo bbc.com.
Susipažino pradinėje mokykloje
Buvo spalio pradžia, kai 32 metų Wanja Mwaura ėjo į turgų Žemutiniame Kabaete, netoli Nairobio, kai išgirdo, kad kažkas šaukia jos vardą.
Ji pakėlė akis ir nustebo pamačiusi aukštą vyrą išsprogusiomis akimis, išsekusio kūno, apsivilkęs purviną juodą kombinezoną ir užsimaukšlinęs ant kaktos tokia pat dėmėtą storą vilnonę kepurę, sėdintį pakelėje. Ji jo neatpažino.
Tačiau, kai 34 metų Patrickas „Hinga“ Wanjiru prisistatė, Wanja sakė, kad ją ištiko šokas. Priešais ją stovėjo vyras, kurį ji pažinojo nuo septynerių metų.
„Su Patricku, arba Hinga, kaip mes jį vadinome, susipažinome pradinėje mokykloje 1992 metais, – sako Wanja, slaugytoja iš Kiambu apygardos, esančios netoli Kenijos sostinės. – Hinga visą mokyklą buvo puikus futbolininkas. Mes jį pravardžiavome Pele.“
Hinga buvo atitolęs nuo tėvų ir gyveno su močiute bendrabutyje. Kai ji nebegalėjo sumokėti už savo anūko mokslą, jis buvo priverstas praleidinėti pamokas. Galiausiai jie buvo iškeldinti net iš bendrabučio. Tačiau nepaisant visų sunkumų, Hinga gerai išlaikė egzaminus. Tada mirė jo močiutė ir vaikinas metė mokyklą. Ir jo gyvenimas pradėjo ristis žemyn…
Hinga pradėjo vartoti narkotikus – pirmiausia marihuaną, o vėliau heroiną. Jis valandų valandas rūšiavo šiukšles, ieškodamas daiktų, kuriuos galėtų parduoti gatvėse. Po to
Hinga ir Wanja prarado ryšį.
Vietinėje kavinėje užsisakė jo mėgstamiausią patiekalą
Kai jie vėl susitiko po daugiau nei 15 metų, Hinga jau daugiau nei dešimtmetį buvo benamis. Jis visiškai nebebuvo panašus į jos vaikystės draugą, kuris kadaise buvo žinomas kaip „Pele“.
Pajutęs Wanjos nusivylimą, Hinga ją patikino, kad jis tik norėjo pasisveikinti. Ji paklausė, ar galėtų nupirkti jam pietus. Vietinėje kavinėje ji užsisakė patiekalą, kuris, jos prisiminimu, buvo jo mėgstamiausias prieš daugelį metų – kiaulienos šonkauliukus ir bulvių košę. Ji sakė, kad jis atrodė išsiblaškęs, negalėdamas užbaigti sakinių.
„Daviau jam savo mobiliojo telefono numerį ir liepiau man paskambinti, jei jam ko nors prireiktų“, – sakė Wanja.
Per kitas kelias dienas Hinga skolinosi telefonus ir reguliariai skambindavo savo vaikystės draugei, dažnai tik tam, kad išgirstų jos balsą kalbantis. Jis jai pasakė, kad yra pasiryžęs atsikratyti narkotikų.
„Tada nusprendžiau, kad reikia kažką daryti, kad jam padėčiau“, – sakė Wanja.
Socialiniuose tinkluose Wanja kreipėsi į savo draugus, prašydama padėti surinkti lėšų narkomano reabilitacijai.
„Reabilitacija čia labai brangi, ir aš neturėjau jokių galimybių skirti tiek lėšų, – sakė slaugytoja.-Sukūrėme sutelktinio finansavimo puslapį, bet iš pradžių mums pavyko surinkti tik apie 41 000 Kenijos šilingų (300 svarų sterlingų). Tačiau devynių dienų reabilitacija Chiromo Lane medicinos centre Nairobyje kainavo daugiau nei 100 000 Kenijos šilingų. Nebuvau tikra, kaip galėsime tai padengti.“
Džiaugėsi dėl draugo transformacijos per tokį trumpą laiką
Tačiau Wanja buvo pažadėjusi padėti Hingai, todėl vis tiek nuvežė jį į centrą, nežinodama, kaip jie padengs išlaidas. Reabilitacijos programos atstovės teigimu, Hinga buvo stropus pacientas, visiškai atsidavęs devynių dienų detoksikacijai.
Per kelias dienas Hinga priaugo svorio ir pagerėjo jo koncentracija. Wanja „Facebook“ tinkle pasidalijo savo džiaugsmu dėl draugo transformacijos per tokį trumpą laiką.
„Prieš savaitę mes su Hinga negalėjome net normaliai pasikalbėti, man nebandant pakelti jo galvos ranka, kad jis susikauptų. Šiandien galime normaliai pasikalbėti, jam užtikrintai žiūrint į man į akis“, – rašė ji.
Mombasos verslininkas Fauzas Khalidas pastebėjo Wanjos viešą įrašą „Facebook“ tinkle ir pasakė, kad nori pasidalyti istorija platesnėje platformoje. Jis paskelbė nuotraukas „Twitter“ tinkle, o jo įrašas dabar buvo pasidalintas daugiau nei 50 000 kartų.
Po to Kenijos žiniasklaida pradėjo nušviesti šią istoriją, o Chiromo Lane medicinos centras sutiko, kad būtų sumokėta tik dalis mokesčio už Hingos gydymą.
Wanja sakė, kad tai buvo „palaiminimas“, tačiau ji norėjo, kad jos draugas sveiktų ilgiau, ir rinko lėšas, kad jis galėtų dalyvauti 90 dienų programoje „The Retreat Rehabilitation Centre“.
Anot šio centro atstovo, manoma, kad nuo 20 000 iki 55 000 kenijiečių švirkščiasi heroiną, tačiau Kenija neturi vyriausybės finansuojamos reabilitacijos įstaigos.
Reabilitacija nepasiekiama daugeliui žmonių
Pasak Tarptautinio narkotikų politikos konsorciumo, heroinas pirmiausia buvo vartojamas miestuose, kurie buvo tranzito punktai (pavyzdžiui, Mombasa), o vėliau išplito į Nairobį ir kitas šalies dalis.
Nacionalinė kampanija prieš piktnaudžiavimą narkotikais, Kenijos vyriausybės tyrimų įstaiga, teigia, kad stebi 25 000 intraveninių narkotikų vartotojų visoje šalyje. Nors žmonių, uostančių heroiną, skaičius gali būti dar didesnis, teigia Kovos su narkotikais padalinio pareigūnai.
Didžioji dalis pasaulyje pagaminamo heroino yra pagaminama Afganistane ir pasiekia Europos bei Šiaurės Amerikos rinkas per Centrinę Aziją ir Balkanus, tačiau per pastaruosius aštuonerius metus prie Kenijos ir kaimyninės Tanzanijos krantų konfiskuoto heroino kiekis eksponentiškai išaugo, todėl JT daro išvadą, kad „Pietinis kelias“ tampa vis svarbesnis.
„Deja, Kenijoje vis dar gajus didelis stigmos ratas dėl narkotikų vartojimo“, – sako Wanja. T
Anot jos, tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl vyriausybė neteikia nemokamo reabilitacijos gydymo nuo narkotikų.
„Reabilitacija yra brangi ir nepasiekiama daugeliui žmonių, ne tik Kenijoje, bet ir didžiojoje Afrikos dalyje“, – pridūrė Wanja.
„Wanja yra Dievo siųstas angelas. Esu jai skolinga savo gyvenimą. Ji buvo man artimesnis žmogus nei mano brolis ar sesuo“, – BBC sakė Hinga.
„Žmonės sako, kad pakeičiau Hingos gyvenimą, bet jis pakeitė ir mano, – sakė Wanja. – Dabar suprantu, kad mažas poelgis gali pakeisti žmogaus gyvenimą.“
Socialinių tinklų nuotraukos
