sniegopilys.lt
Kasdienėje aplinkoje sklando mintis, kad paaugliams, skirtingai nei vaikams, nebereikia šeimos palaikymo. Manoma, kad paaugliai labiau vertina bendravimą su draugais. Gimnazistams, žinoma, svarbu autoritetas tarp bendraamžių ir draugystė. Tačiau santykiai su tėvais taip pat labai reikšmingi. Paauglys yra laimingesnis, jei jaučia šeimos šilumą, dėmesį ir pagalbą. Tyrimas atliktas apklausus 397 žmones – 274 gimnazistus ir 123 tėvus, rašo parents.com.
Paaugliui labai reikia bendravimo su šeima
Augdami vaikai pamažu atsiriboja nuo tėvų. Viena vertus, paauglys pradeda dažniau šlietis prie bendraamžių (draugų, klasiokų), ieškodamas jų palaikymo. Bendravimas už šeimos ribų tampa vis dažnesnis. Kita vertus, paauglys labiau užsisklendžia savyje ir stengiasi išlaikyti artimuosius per atstumą, įnirtingai gindamas „savo“ teritoriją ir laisvę. Tačiau, jei tėvai mėgina kontroliuoti, jie dažniausiai susiduria su savo vaiko priešiškumu. Taip nutinka ne tik „sunkiems“ paaugliams, bet ir daugumai paauglių.
Nepaisant to, paaugliams gana dažnai prireikia tėvų skubios pagalbos ar paramos. Jam reikia savo svarbos artimiesiems jausmo, jų dėmesio. Tai gali išgelbėti paauglį nuo dalyvavimo abejotinose internetinėse bendruomenėse.
Viename iš paauglių interneto forumų 13–16 metų paaugliai rašo: „Mano klasiokas turi abu tėvus, bet jaučiasi vienišas. Ir mano tėvai visiškai nesijaudina, kad esu toks atskirtas nuo jų“.
„Mano tėtis yra geras, bet jis man nerūpi. Klausia kaip sekasi ir atsisveikina. O kartais tiesiog norisi pasikalbėti“.
„Aš labai myliu savo šeimą, noriu tik nuoširdžių pokalbių. Pasiilgau jų dėmesio“.
„Mama mane gerai auklėjo, bet kažkas nutiko. Apgaudinėju ir tada kenčiu. Žiūriu į savo klasės draugus – jie visi laimingi, yra mylimi šeimoje ir myli savo tėvus… Mama su manimi elgiasi labai šaltai, bet anksčiau taip nebuvo“.
„Aš viską rašau į dienoraštį, jis vienintelis man padeda išsikalbėti. Viską pasakodavau mamai, bet ji manęs nebeklauso. Ji turi darbą, šį, tą ir aš jai mažiausiai rūpiu“.
„Dėl savo išvaizdos, žinoma, aš nerimauju. Aš nesu viršelio modelis. Mamai visa tai vienodai šviečia, nes ji yra labai užimtas žmogus“.
„Mama klausia, kaip sekasi. Pradedu atsakinėti – bet ji blaškosi, neklauso, užsiima kažkuo kitu. O kaip pasakyti, kad jai būtų įdomu?“.
„Noriu bent kiek palaikyti savo tėvus – bent pusvalandį per dieną su manimi pasėdėtų ir tiesiog pasikalbėtų. Pavargau laukti“ ir taip toliau.
Paaugliai ieško atviro bendravimo, atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Todėl tėvai turėtų dalintis vaikų nuomonėmis ir jų pomėgiais. Pasitikėjimas ir meilė neturėtų priklausyti nuo to. Be to, jų buvimas paauglio gyvenime turi įtakos jo savijautai – tai yra laimės lygiui.
Anot psichologų, žmogaus socialinis kapitalas – jo kontaktai su kitais žmonėmis – turi įtakos pasitenkinimui gyvenimu. Žmonės, kurie palaiko gerus santykius su kitais, dažniau jaučiasi laimingi nei tie, kurie santykių neplėtoja.
Jiems reikia dėmesio kaip oro
Šiuolaikiniai tėvai stengiasi ugdyti vaiko „socialinį intelektą“ – gebėjimą bendrauti. Tai didina pasitikėjimą savimi, gelbsti sunkiais laikais, prisideda prie sėkmės. Tie, kurie randa bendrą kalbą su žmonėmis, dažnai už tai sulaukia palaikymo. O pati mintis, kad žmogus turi kuo pasikliauti, daro jį laimingesnį.
Ypač vertinga „vidinio rato“ – vaikų ir tėvų – parama. Psichologų teigimu, toks „šeimos socialinis kapitalas“ apima: meilę ir švelnumą, emocinį tėvų ir vaikų artumą, šeimoje priimtas vertybes ir nuostatas, savitarpio pagalbą, dėmesį vienas kitam.
Tyrėjas paprašė paauglių įvertinti savo sutikimą su teiginiais apie atmosferą šeimoje. Pateikiame teiginių pavyzdžius: „Visiškai pasitikiu savo tėvų nuomone“, „Santykiuose su tėvais dažniausiai jaučiu šilumą“, „Mano tėvai daug laiko skiria bendravimui su manimi“, „Visada jaučiu savo tėvų palaikymą“.
Tada respondentų buvo paprašyta įvertinti savo sutikimą su teiginiais apie pasitenkinimą gyvenimu. Pavyzdžiui: „Apskritai mano gyvenimas artimas idealui“. Tada mokslininkas ištyrė ryšį tarp santykių šeimoje ir aukštųjų mokyklų studentų laimės lygio.
Paaiškėjo, kad teigiamas vidinis socialinis kapitalas yra vienas iš raktų į gerą paauglių psichinę savijautą.
Daugeliui žmonių taip pat reikia tam tikro finansinio stabilumo, pajamų, kad galėtų išlaikyti savo šeimą, kad jaustųsi laimingi. Pajamų lygis paprastai turi įtakos savigarbai, kuri, savo ruožtu, yra laimės komponentas.
Tyrėjas pridėjo „pajamų lygio“ kintamąjį prie lygties, jungiančios šeimos aplinką ir laimės lygį. Paaiškėjo, kad jis kartu su šeimos socialiniu kapitalu yra labai reikšmingas tėvų gerovei.
Daugybė tyrimų parodė, kad didžiausias ryšys tarp materialinės gerovės lygio ir laimės lygio pastebimas mažas pajamas gaunančiose šalyse. Tyrimo apimtyje tėvų pajamos buvo kiek mažesnės už vidutines. Apskritai tyrimas patvirtino, kad artimose šeimose, meilės ir palaikymo atmosferoje, paaugliai jaučiasi laimingesni. Tai padeda jiems lengviau išgyventi augimo ir brendimo sunkumus.
