Dažnai tokie tėvai yra nepatenkinti savo vaiko išvaizda ar elgesiu. Jie patys tai pažymi kaip „per lėtą“ arba „per aktyvų“, patys naikindami tas savybes, kurias suteikia prigimtis. Archyvo nuotrauka

Klinikinis psichologas Sethas Meyersas ir profesorius Prestonas Ni savo straipsniuose kalba apie tėvų auklėjimą, kurie griauna vaikų gyvenimus. Tačiau auklėjimas yra sunkus darbas, todėl priekaištauti tėvams, kad jie yra netobuli, yra šventvagiška. Riba tarp tėvų klaidų ir atviro sabotažo gali būti plona. Tačiau yra nemažai tokių, kurie moraliai žaloja savo vaikus. Toksiški tėvai vaikui kelia prieštaringus jausmus. Jie labiau meta iššūkį logikai, nei prašo užčiaupti burną ir suvalgyti sriubą, rašo „Bright Side“.

 

  1. Pliaukšteli per užpakalį

Daugumoje civilizuotų šalių įstatymų leidybos lygmeniu draudžiamas bet koks smurtas prieš vaikus (net ir pliaukštelėjimas per sėdmenis).  Žinoma, bet kuri mama ar tėtis nori, kad jų vaikas iš karto  paklustų ir bėgtų daryti tai, kas jam liepta. Tačiau muštravimas nėra kariuomenė, ir jūs turite suprasti, kad vaikas taip pat turi savų norų.

Gerų tėvų užduotis – kurti tokius santykius, kad sūnus ar dukra įsiklausytų į jų nuomonę, o ne tik bijotų fizinio smurto. Juk baimė ir pagarba yra visiškai skirtingi dalykai. O gąsdinimas veikia tik suspaustos spyruoklės principu, kuri kada nors iššaus taip, kad mažai neatrodys.

  1. Veja vaiką gulti tada, kai jis dar nenori

Vaikus, kurie po devintos vakaro rėkdami bėgioja po žaidimų aikštelę, protingos mamos juokais vadina „kortizolistais“. Taip yra todėl, kad išsiskiria streso hormonas kortizolis, kai tėvai liepia viską mesti, grįžti namo, nusiprausti ir eiti miegoti. Kuo daugiau tėvai šaukia ir įsakinėja,  tuo labiau per daug įsitempia vaiko nervų sistema ir jis niekaip negali nusiraminti. Net ir užmigus, susijaudinimo procesai nesiliauja, vaikas pabunda kaprizingas ir nepailsėjęs. Tačiau to nežino mamos ir tėčiai, kurie labai nori vakare pasėdėti vienu du ar su draugais ir jokiu būdu nėra pasirengę skirtis su savo gyvenimo būdu vardan savo mylimo vaiko ramybės.

  1. Kontroliuoja kiekvieną žingsnį

Šie tėvai stengiasi būti geri ir net tobuli. Jie pažįsta visus savo vaiko draugus pagal vardą ir adresą, o mokyklos susirinkime  atstovauja kaip tėvų komiteto vadovai. Dažniausiai tokios mamos ir tėčiai slapta peržvelgia savo vaiko paskyrą „Instagram‘o“ socialiniame tinkle,  nes slaptažodį ir prisijungimą pasiėmė iš jo išmaniojo telefono.

Taip, jie labai myli savo sūnų ar dukrą. Tačiau jų rūpinimasis peržengia visas ribas, įskaitant asmenines. Ir jei tam tikru momentu tokia kontrolė tiesiog vargina, tai po metų ji gali virsti didžiuliu nepasitenkinimu ir neapykanta.

  1. Jie primeta nuomonę, kad vaikas jiems skolingas

Tokie tėvai mano, kad kadangi jie pagimdė vaiką, vadinasi, jis bus jiems skolingas iki gyvenimo pabaigos. Ir visaip stengiasi apie tai priminti. Kitas variantas. Mama ir tėtis išsiskyrė, o dabar galvoja, kad  viena augindama vaiką, jis „sugadino visą gyvenimą“. Tačiau po metų jų vaikas vargu ar pasakys „ačiū“ už tai. Greičiau, kaip ir ankstesniame pavyzdyje, jie nekęs nelaimingos vaikystės, kai dėl visko kaltas buvo tik jis.

  1. Lygina savo vaiką su kitais vaikais

Dažnai iš tokių tėvų galite išgirsti frazes: „Bet kaimynų berniukas mokosi geriau“, „Bet tavo draugė tai padovanojo mamai gėlių, o tu ne“. Tokia kad ir nesąmoninga manipuliacija gali paveikti bet kokią vaiko motyvaciją ką nors daryti. Psichologai įsitikinę: niekada neturėtumėte vesti paralelės tarp savo vaikų ir kitų –  jo draugų, kaimynų vaikų ir panašiai. Juk visada atsiras kas nors sėkmingesnis, turtingesnis ir gražesnis.

  1. Neleidžia išreikšti savęs

Dažnai tokie tėvai yra nepatenkinti savo vaiko išvaizda ar elgesiu. Jie patys tai pažymi kaip „per lėtą“ arba „per aktyvų“, savarankiškai naikindami tas savybes, kurias suteikia prigimtis. Juk jokia treniruotė nepadarys sportininko čempiono, o mokslininką išradėju. Tai  prigimtinės savybės, kurios ir  padeda atrasti savo tikrąjį gyvenimo pašaukimą bei tikslą.

  1. Draudžia išsakyti savo nuomonę

Tėvams dažnai patogu, kai vaikų nuomonė sutampa su jų pačių nuomone. Tiesiog todėl, kad mama ar tėtis taip pasakė. Tačiau kritinio mąstymo ugdymas yra svarbiausias ugdymo uždavinys, nes būtent jis gali formuoti vaiko kultūrą ir padėti priimti pagrįstus sprendimus tolimesniame gyvenime.

Tik pagalvokite: didžiausius pasaulio atradimus padarė žmonės, kurie netikėjo nusistovėjusiais stereotipais ir buvo pasirengę juos laužyti. Štai kodėl geriausia, ką galite padaryti savo vaikui – išmokyti jį mąstyti ir reikšti savo nuomonę.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą