Tyrimas: smegenys neišsijungia iš karto – koks paskutinis jausmas išnyksta mirštant ir ką žmonės jaučia prieš mirtį?

Mokslininkai mirtį nagrinėja kaip laipsnišką procesą. Atsisveikinimas su artimaisiais visada yra labai skausmingas ir sunkus. Paliatyviosios medicinos gydytojai pataria paskutinėmis žmogaus gyvenimo dienomis kuo daugiau su juo kalbėtis, kalbėti paguodos ir meilės žodžius – jis girdi, nors atsakyti negali. Ir tai patvirtina šiuolaikinio mokslo duomenys, rašo „Scence News“.

Klausa yra paskutinis organas, kurį smegenys išjungia

Paskutinių žmogaus jausmų ir pojūčių tema buvo atlikta daug tyrimų. Taigi, Kanados mokslininkai įrodė, kad net jei organizmas į nieką nebereaguoja, smegenys kurį laiką ir toliau įrašinėja garsus. Tai reiškia, kad žmogus, peržengdamas ribą tarp gyvenimo ir mirties, gali išgirsti, kas jam sakoma.  Klausa yra paskutinis organas, kurį smegenys išjungia.

Jie tai įrodė lygindami sveikų žmonių ir ligoninės pacientų smegenų veiklą, kai kurie iš jų reagavo į gydymą, o kai kurie buvo ant mirties slenksčio. Kiekvienam buvo duota pasiklausyti dviejų tipų penkių natų melodijų. Be to, vienoje muzikinių kompozicijų versijoje natos buvo tiesiog kartojamos, kitoje pasikeitė tonacija.

Tada žmonių buvo paprašyta suskaičiuoti dainų, kurios kažką pakeitė. Mirštančių žmonių smegenų veiklos modeliai buvo panašūs į sveikų žmonių. Tai yra, net esant kritinei būsenai, kūnas davė nervinį atsaką į klausos dirgiklių seką.

Skirtingais laikais padarė panašią išvadą

Mokslininkai pripažįsta, kad nėra pasirengę tvirtinti, jog mirštantis žmogus supranta, kas jam sakoma. Tai yra, ar veikia tam tikri pažinimo procesai. Tačiau tai, kad net ir būdamas kritinės būklės jis girdi – tai yra įrodyta.

Beje, Niujorko universiteto Langone‘o medicinos centro  mokslininkai ir Vakarų Ontarijo universiteto mokslininkai skirtingais laikais padarė panašią išvadą. Tiesa, jie sutelkė dėmesį ne tiek į klausą, kiek į visų pojūčių darbą sustojus širdžiai. Jų teigimu, smegenys gyvena dar apie 10 minučių. Ir šiuo metu žmogus girdi, kas vyksta aplinkui, bet nebegali į tai reaguoti.

Taip pat išsiaiškinta, kad smegenys išjungia žmogaus uoslę. Be to, sprendžiant iš tyrimų rezultatų, nosis „žino“, kad žmogus mirs, likus penkeriems metams iki mirties.

Mirštantis žmogus pasineria į savo prisiminimus

Mokslininkai taip pat išsiaiškino, ką žmonės jaučia prieš mirtį. Niujorko universiteto Langone‘o specialistams pavyko išsiaiškinti, kokius jausmus žmogus patiria būdamas mirštančioje būsenoje. Jie nustatė, kad mirties valandą žmogaus smegenys išnaudoja visas savo galimybes. Ir tai nėra nesąmonė ar iliuzija. Mirštantis žmogus pasineria į savo prisiminimus ir analizuoja savo gyvenimą.

Tuo metu, kai žmogus gyvena paskutines minutes, smegenų veikla žymiai padidėja. Taip pat daugėja sąmonės aiškumo žymenų. Egzistuoja prielaida, kad kartu su mirtimi kurį laiką nesustoja ir savęs pažinimo jausmas.

Mokslininkai apklausė žmones, kuriems buvo diagnozuotas laikinas širdies sustojimas. Pasirodo, kas penktas apklaustųjų galėjo detaliai papasakoti apie savo išgyvenimus tą akimirką. Nors aplinkiniams šis žmogus buvo be sąmonės.

Šiame tyrime dalyvavo 567 skirtingų lyčių žmonės. Žmonės, patyrę „klinikinę mirtį“, kalbėjo apie tokias sąmoningas patirtis kaip įvykių stebėjimas iš šalies, jausmas „išeiti iš savo kūno“, savo gyvenimo apmastymas ir panašiai.