Ką kiekvienas turi žinoti apie Lietuvos vėliavą

Šiandien – Vasario 16-oji  – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, kuri neatsiejama nuo savo tautinės vėliavos.  Dabartinė Lietuvos valstybės vėliava – tai trispalvė, sudaryta iš geltonos, žalios ir raudonos horizontalių juostų. Lietuvos vėliavos istorija siekia viduramžius.

Liko tik istoriniu Lietuvos simboliu

Ankstyviausias žinomas Lietuvos vėliavos paminėjimas yra 1410 m. vykusiame Žalgirio mūšyje, kur Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė naudojo raudoną vėliavą su baltu raiteliu – Vyčiu. Ši vėliava simbolizavo Lietuvos valstybingumą ir buvo naudojama iki XVIII a. pabaigos, kai Lietuva prarado nepriklausomybę, rašo 77.lt.

Dabar, nepaisant to, jog raudoname fone esantis Vytis yra seniausia Lietuvos vėliava, ji liko tik istoriniu Lietuvos simboliu, nes vėliau buvo pasirinkta visai kitokia valstybinė vėliava.

XIX a. pab. – XX a. pr. tautinio atgimimo laikotarpiu kilo diskusijos dėl naujos nacionalinės vėliavos. 1917 m. Vilniaus konferencijoje buvo svarstomi įvairūs vėliavos variantai. Taip pat buvo net kelis sykius siūlyta naudoti Vyčio vėliavą, kadangi ji yra seniausia Lietuvos vėliava. Tačiau susirinkę ekspertai aiškino, esą ji pernelyg sudėtinga, nelengvai pasiuvama ir todėl nėra tinkama būti tautine vėliava.

Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius pasiūlė žalią ir raudoną spalvas, tačiau toks derinys buvo laikomas pernelyg tamsiu. Tuomet Tadas Daugirdas pasiūlė pridėti geltoną juostą tarp žalių ir raudonų spalvų, simbolizuojančią saulės šviesą. Galiausiai buvo sugalvota, jog geriausias variantas – mums dabar jau puikiai pažįstama trispalvė: geltona viršuje, žalia viduryje ir raudona apačioje.

Naudojo trispalvę kaip pasipriešinimo simbolį

1922 metais priimtoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje buvo įtvirtinta trispalvė kaip valstybinė vėliava. Joje buvo nurodyta: „Valstybės spalvos: geltona – žalia – raudona.“ Ši nuostata buvo pakartota ir 1928 metų Konstitucijoje.

Dėl Lietuvos vėliavos vyko daug diskusijų. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, trispalvės naudojimas buvo uždraustas. Vietoje jos buvo įvesta raudona vėliava su auksiniu pjautuvu ir kūju. Tačiau lietuviai slapta saugojo ir naudojo trispalvę kaip pasipriešinimo simbolį. Ji buvo iškeliama per slaptas ceremonijas, saugoma namuose ir naudojama rezistencijos judėjimuose. Lietuvos diplomatijos atstovybės užsienyje taip pat tęsė trispalvės naudojimą, primindamos pasauliui apie okupuotos Lietuvos siekį atgauti nepriklausomybę.

1988 metais, prasidėjus Atgimimui, trispalvė vėl sugrįžo į viešąjį gyvenimą. 1988 m. spalio 7 d. ji buvo iškelta Gedimino pilies bokšte Vilniuje, simbolizuodama tautos siekį atkurti nepriklausomybę. 1990 metais kovo 11 d., paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, trispalvė oficialiai tapo valstybės vėliava. 1992 metais referendumu priimtoje Konstitucijoje buvo įtvirtinta, kad valstybinės vėliavos spalvos – geltona, žalia, raudona.

Kiekviena spalva turi savo simbolinę reikšmę

Jau daugiau kaip šimtmetį galime didžiuotis vienu pagrindinių valstybės simbolių – tautine Lietuvos vėliava. Daugelis iš mūsų lengvai galėtų įvardinti visas tris jos spalvas: geltoną, žalią ir raudoną, tačiau toli gražu ne visi žino šių atspalvių reikšmes.

Tad ką gi reiškia šios spalvos? Kiekviena Lietuvos vėliavos spalva turi savo simbolinę reikšmę. Geltona spalva siejama su saule, šviesa ir gerove. Ji simbolizuoja šviesią ateitį ir optimizmą. Žalia spalva atspindi Lietuvos gamtos grožį, laisvę ir viltį. Ji primena apie mūsų miškus, laukus ir natūralų kraštovaizdį. Raudona spalva reiškia žemę, drąsą ir už tėvynę pralietą kraują. Tai pagarba tiems, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Šių spalvų derinys ne tik buvo estetiškai patrauklus jį pasirinkusiems specialistams, bet ir yra giliai įsišaknijęs tautos sąmonėje. Trys spalvos atspindi pagrindines vertybes ir idealus, kuriuos lietuviai brangino per amžius. Be to, šios spalvos dažnai sutinkamos tautiniuose drabužiuose ir liaudies mene, kas dar labiau sustiprina jų simboliką.

Taigi, matome, kad vėliavoje labiausiai norėta matyti Lietuvos gamtos atspindį ir ilgą istorinę patirtį. Tiesa, tautinės vėliavos kūrėjai aistringai ginčijosi, kokia eilės tvarka šios spalvos turėtų būti išrikiuotos ir ką jos reikštų. Anot kai kurių kūrėjų, raudona turėjo būti pačiame viršuje ir įkūnyti tekančią saulę, tuomet geltonai būtų tekę atsidurti viduryje…