Tyrimas: kodėl mergaitėms naudinga žaisti su lėlėmis?

 Kardifo (Jungtinė Karalystė) universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad žaidžiant su lėlėmis padeda vaikams ugdyti empatiją ir socialinius įgūdžius, rašo thegeniusofplay.org.

Suaktyvėja smegenų sritys, susijusios su socialinės informacijos apdorojimu ir empatija

Visuotinai pripažįstama, kad žaidimai teigiamai veikia vaikų socialinius įgūdžius ir kūrybiškumą. Tačiau oficialaus šio ryšio patvirtinimo smegenų funkcijų tyrimo lygmeniu nebuvo – tiksliai iki to, kol vienas pirmaujančių žaislų gamintojų „Mattel“ ir visame pasaulyje žinomas prekės ženklas „Barbie“ kreipėsi į Kardifo universiteto (JK) mokslininkus. Tai paskatino dr. Sarah Gerson atlikti lėlių žaidimo privalumų tyrimą, naudojant neurologinius tyrimus – pirmąjį mokslinį tyrimą apie lėlių žaidimo poveikį vaiko vystymuisi.

Ištyrus smegenų darbą įprasto žaidimo su lėlėmis metu be jokio iš anksto paruošto scenarijaus, paaiškėjo, kad šio proceso metu suaktyvėja smegenų sritys, susijusios su socialinės informacijos apdorojimu ir empatija. Taigi, mokslininkai padarė išvadą, kad žaidimas su lėlėmis leidžia vaikams ugdyti empatiją ir socialinio apdorojimo įgūdžius, net jei vaikas žaidžia vienas. Tyrimas atskleidė, kad vien žaisti tiesiogiai su tokiomis lėlėmis kaip Barbė yra daug veiksmingiau nei žaisti   kompiuteryje su jomis, turint omenyje pažintinių funkcijų ir svarbiausių socialinių įgūdžių ugdymą.

Tyrimui buvo panaudota palyginti nauja neurovaizdavimo technika – vadinamoji funkcinė artimųjų infraraudonųjų spindulių spektroskopija (fNIRS), matuojanti smegenų kraujotakos pokyčius. Naujausia šios technologijos forma yra ta, kad vaikams ant galvos tiesiog reikia uždėti mažą kepurėlę, kuri atrodytų kaip plaukimo kepuraitė ir netrukdytų laisvai judėti bei žaisti natūraliai.

Vienas iš pagrindinių atradimų buvo tai, kad šis žaidimas suaktyvina sritį, vadinamą užpakaline viršutine smilkinine vagele (pSTS).

Įkvepia vaikus įsivaizduoti skirtingus pasaulius, situacijas ir santykius

„Šią smegenų sritį naudojame galvodami apie kitus žmones, ypač jei galvojame apie kito žmogaus mintis ar jausmus. Pagrindinė pSTS funkcija yra socialinės informacijos apdorojimas ir empatija. Kaip paaiškėjo, lėlės skatina vaikus žaisti žaidimą, kuriame jie įsivaizduoja kelis personažus ir kaip šie veikėjai bendrauja tarpusavyje, – sakė dr. Gerson. – Lėlės įkvepia vaikus įsivaizduoti skirtingus pasaulius, situacijas ir santykius, nesvarbu, ar tai būtų personažai, kuriuos jie matė per televiziją, ar skirtingi pavyzdžiai, apie kuriuos jie sužinojo, ar tiesiog imitacija, kad jie kažkam rūpi“.

Mokslininkės tvirtinimu, Barbės misija yra suteikti vaikams galimybę išnaudoti savo beribį potencialą, padedant jiems išsiugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius, kurių jiems reikia, kad jie labiau pasitikėtų, reaguotų ir dalyvautų nuolat besikeičiančiame pasaulyje.

Tai ir paskatino prekės ženklą „Barbie“ ir visą „Mattel“ įmonę susisiekti su mokslininkais, norėdami sužinoti daugiau apie lėlių žaidimo vertę bei palyginti su kitų kategorijų žaislais ir žaidimais.

Kaip bebūtų keista, bet daugelis tėvų nemano, kad šis įgūdis yra reikšmingas mokyklai, nes tai ne matematika, ne kalba, ne mokslas. Tačiau gebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis ir kurti su jais santykius yra itin svarbus sėkmingam žmogaus savęs realizavimui visą gyvenimą. Visa tai būtina ugdyti dar prieš išleidžiant vaiką į mokyklą.

Vaikai, kurių empatijos lygis yra aukštesnis, gali geriau mokytis, ilgiau išbūti mokykloje ir apskritai geriau priimti geresnius sprendimus (pavyzdžiui, jie rečiau rūko). Kita vertus, jie taip pat labiau bendradarbiauja, labiau linkę tapti lyderiais ir mažiau gali patirti patyčias mokykloje. Be to, aukštą emocinį intelektą vertina darbdaviai, ieškantys darbuotojų, galinčių efektyviai bendradarbiauti ir bendrauti su žmonėmis bendroje darbo vietoje.

Taigi, akivaizdu, kad lavinant socialinius įgūdžius, žaidimas su tokiomis lėlėmis kaip Barbė duoda teigiamų rezultatų ruošiant vaikus tolesniam gyvenimui.