Tyrimų duomenimis, laimingiausi planetos vaikai auga Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje. Kodėl? Tikriausiai ir dėl to, kad Skandinavijos motinos ir tėvai laikosi „sušvelnintos tėvystės“ strategijos ir per daug nesivargina dėl vaikų tobulėjimo ir pasiruošimo gyvenimui. Gimdytojų šūkis: „Pirmiausia žaidimai, o paskui mokykla“.

 

Niekas nepanikuoja, jei vaikas pakėlė ir suvalgė ką tiktai netyčia iškritusią iš rankų bandelę

Skandinavai tėvai laikosi paprasto principo: vaikai turi žaisti laisvai ir nevaržomai. Pageidautina – gamtoje, laipiojant medžiais, purve, ieškant sliekų, kasant griovius, vandenyje, sniege ir bet kokiu oru. Gimdytojų įsitikinimu, tai veikla, kuri daro nepaprastai teigiamą įtaką Skandinavijos vaikų auklėjimui. O jei vaikas grįžta namo švarus ir tvarkingas, vadinasi jo diena, pasak skandinavų motinų ir tėvų, buvo iššvaistyta.

Mat pamačius purvu persisunkus vaiko batus ir dar purvinesnes rankas, leidžia manyti, kad jo diena buvo kupina nuotykių, tyrimų ir naujų atradimų. Tai daug svarbiau nei abėcėlės ir aritmetikos taisyklių „kalimas“.

Skandinavijos tėvai nesuka galvos dėl sterilios švaros: niekas nesinešioja su savimi antibakterinio gelio ar servetėlių ir kas penkias minutes nevalo vaikams rankų. Niekas nepanikuoja, jei vaikas pakėlė ir suvalgė ką tiktai netyčia iškritusią iš rankų bandelę. Be to, Skandinavijos vaikai retai kenčia nuo astmos ar alergijos, nes jų imuninė sistema nuo mažens  susipažįsta su įvairiais mikroorganizmais.

Skandinavijos šalyse, kaip ir Lietuvoje, vaikai  pradeda eiti į mokyklą nuo šešerių ar septynerių metų. Darželyje vaikai daugiausiai žaidžia, o ne rengiami mokyklai, kaip dabar įprasta daugelyje darželių.

Be to, per visus mokslo metus vaikai daugiau laiko praleidžia gatvėje, laisvai žaisdami ir sportuodami, o ne mokyklos klasėse. Paprastai mokytojai jiems neužduoda namų darbų, o jei kartais ir užduoda, tėvai niekada nedaro pamokų su vaikais ir nebaugina jų už prastus pažymius. Mat gimdytojai yra įsitikinę, kad vaikai turėtų kuo ilgiau išlikti vaikais ir džiaugtis vaikyste.

 

Būsimieji tėvai nenori iš anksto sužinoti būsimo vaiko lyties

Skandinavijos vaikai dažnai bėga pusnuogiai ne tik namuose, bet ir kieme. Bet kokiu oru. Užuot pasakoję vaikams, kad vaikščioti nuogiems yra gėdinga, Skandinavijos tėvai priešingai – skatina vaikus tyrinėti  ir pažinti savo kūną.  Gimdytojai įsitikinę, kad tokiu būdu jie užaugs  žmonės, neturintys kompleksų.

Jokių fizinių bausmių. Dar 1979 metais Švedija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kurioje buvo oficialiai uždraustos visos fizinės vaikų bausmės. Netrukus prie jos prisijungė ir Norvegija bei Danija.

Lyčių neutralumas taip pat būdingas Skandinavijos šalims. Pas mus priimta, kad rožinė  spalva yra skirta mergaitėms, o mėlyna – berniukams. Vargu, ar rasite Skandinavijos šalyse tokį spalvų atskyrimą. Mamos ir tėčiai  rengia berniukus ne tik rožine, bet ir geltona, žydra, oranžine ar raudonos spalvos drabužiais. Taip pat ir mergaites. Suaugusieji yra įpratę, kad nepriklausomai nuo lyties, vaikai gali dėvėti bet kurios spalvos drabužius. Ir toks liberalus požiūris į lytį galioja ne tik drabužiams.

Dar vienas įdomus dalykas, būdingas Skandinavijos šalių tėvams. Tiksliau, būsimiems tėvams, kurių dauguma nenori iš anksto sužinoti būsimo vaiko lyties. Jie stengiasi berniukus ir mergaites auklėti vienodai, perka jiems tuos pačius žaislus ir nekiša per prievartą stereotipinių lyčių vaidmenų. Kai kuriose Skandinavijos šalyse yra darželių, kuriuose „nėra lyties“. Tai yra, kur vaikai nėra vadinami „berniukais“ ar „mergaitėmis“, o tiesiog vadinami vaikais arba vardais.

parengta pagal scarymommy.com

5 KOMENTARAI

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą