Daugiavaikėje šeimoje augęs 15 metų Arslanas, verslo įgūdžių semiasi iš tėvo

Arslanas – vyriausias iš septynių daugiavaikės šeimos vaikų.  Kažkada berniukas smalsiai stebėdamas, kaip tėvas pardavinėjo medieną, sulaukęs 15 metų, už susitaupytus kišenpinigius, nusipirko medienos apdirbimo įrangą ir pradėjo kurti dekoratyvines gatvių pavadinimų lenteles, pritvirtinamas prie namų sienų.

15 metų paauglys energingai ir su entuziazmu ėmėsi darbo. Tiesa, lentelės su gatvių pavadinimais buvo parduodamos prastai. Tada Arslanas pradėjo gaminti medinius žaislus. Jis dabar ir nebeprisimena, kiek kartų  buvo susipjaustęs pirštus, kiek sugadinta medžiagų, kalnai „prarytos“ literatūros dekoratyvinės medienos apdirbimo klausimais, peržiūrėta vaizdo įrašų. Ir tik po to atėjo sėkmė!

Ekologiškus ir originalius Arslano gaminamus žaisliukus pamėgo ne tik jo broliai ir seserys, bet ir kiti žmonės, net iš užsienio juos noriai perka per „Instagram“ socialinį tinklą.

Tačiau po kiek laiko vaikinas jau nebepajėgė vienas įvykdyti visų užsakymų, todėl pakvietė prisijungti prie gaminamų žaisliukų verslo savo artimą draugą. Anot paauglio, 10-15 tūkst. rublių  pelnas per mėnesį – visai neblogas uždarbis moksleiviui.

Bet po kiek laiko Arslanas vis dėlto perleido savo verslą draugui, nes nusprendė užsiimti rimtesniais dalykais.  Vaikinas kartu su tėvu ėmėsi kotedžų vidaus apdailos verslo.

Dabar Arslanui 18 metų ir jis ruošiasi stoti į Kazanės valstybinį statybos-architektūros universitetą.

„Dabar vaikai visai kitokie“,-  sakė Arslano mokytoja. – Prisimenu, kaip kažkada siūliau savo broliui padirbėti, kai jis dar studijavo aukštesnėje mokykloje. Juk jam tada buvo jau 21 metai!  Bet tėvai užprotestavo: „Nėra ko skubėti, pirmiausiai reikia gauti diplomą, o paskui apie darbą galvoti“. Patys slopino  sūnaus savarankiškumą! O dabartiniai berniukai ir mergaitės jau mokykloje besimokydami pradeda dirbti ir pamėgink juos sulaikyti!“. Anot jos, dabar labai pasikeitė ir visuomenė, ir žmonių mentalitetas. Naujoji karta sėkmingai keičia senąją, neiniciatyvią kartą. Nors  ir dabar netrūksta vangių, neskubančių prie darbo žmonių, bet nemažai ir aktyvių moksleivių. „Nenustoju stebėtis“, – sakė ji.

parengta ir nuotr. segodnya.ua