Paaugliai mano, kad sekstingas yra saugesnis nei tikrasis seksas ir yra laikomas lygiaverčiu bandymu užmegzti intymų ryšį. Taip pat ir bandymas įsitvirtinti bei įgyti pritarimą, jei to nėra kasdieniame gyvenime. Archyvo nuotrauka

Padedant skaitmeninėms technologijoms, mūsų gyvenimą  tapo patogesnis, tačiau  jos padarė įtaką  paauglių sekstingo atsiradimui. Taip paaugliams tapo daug lengviau rasti bendrą kalbą su bendraamžiais ir ne tik internete, įveikti nepasitikėjimą savimi ir gėdą, rašo parents.com.

Įvairių tyrimų duomenimis, seksualinių nusikaltimų prieš vaikus skaičius internetinėje erdvėje sparčiai auga. Savo ruožtu paauglių tėvai prašomi pasikalbėti su vaikais apie riziką dalintis savo intymiomis nuotraukomis. Taigi, kodėl bendraudami internete paaugliai  neretai atsiduria ant savižudybės slenksčio ir ką apie sekstingą turi žinoti jų tėvai?

 

Paaugliai mano, kad sekstingas yra saugesnis nei tikrasis seksas

Sekstingas – tai keitimasis intymaus turinio nuotraukomis ar vaizdo įrašais naudojant kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Šis terminas atsirado 2005 metais, kai viena moksleivė pažinčių svetainėje paskelbė savo nuogo kūno nuotrauką. Ilgainiui šis žodis prigijo tarp jaunimo, o tada jis netgi atsidūrė kai kuriuose žodynuose.

Didžiosios Britanijos ekspertų teigimu, neištikimybės lygis poroje padidėja kelis kartus, jei partneriai nevengia sekstingo.  O „Jama Pediatrics“ leidinyje paskelbtoje medžiagoje mokslininkai teigė, kad sekstingas turėtų būti priskirtas normaliam šiuolaikinio jaunimo seksualinio vystymosi komponentui. Ir viskas būtų gerai, jei toks susirašinėjimas neįžeistų vienos iš šalių. Tyrimas parodė apgailėtiną statistiką – 12 proc. paauglių be siuntėjo sutikimo dalijosi intymiomis nuotraukomis su trečiosiomis šalimis. O 8 proc. prisipažino, kad erotinio pobūdžio nuotraukų sulaukė visai to  nenorėdami. Iš viso šioje apklausoje savanoriškai dalyvavo 110 380 respondentų nuo 12 iki 18 metų. Anot ekspertų, tokie veiksmai paaugliams gali turėti tikrai neigiamų pasekmių.

„Yra keli šio reikalo vystymo variantai. Pirmuoju atveju intymios nuotraukos ar vaizdo įrašai patenka į internetą. Antrasis rezultatas yra geriausias iš blogiausių – juos turi tik gavėjas. Tačiau fotografavęs ir jas paskelbęs vaikas tampa priklausomas nuo kitų. Auka supranta, kad bet koks neteisingas žodis ar veiksmas gali paskatinti šios medžiagos paviešinimą ir išplatinimą“, – sakė vienas tyrimo autorių.

Psichologų teigimu, yra keletas priežasčių, kodėl paaugliai keičiasi intymiomis nuotraukomis. Mėgdžiojimas ir noras prilygti blizgaus viršelio modeliui ar erotinio žurnalo merginai yra viena pagrindinių priežasčių. Mat plačiai eskaluojama tema, kad moteriškoji galia slypi žavesyje ir sekso malonumuose. Tuo pačiu atsiranda  galimybė pasijusti suaugusiu ir patirti pirmąją seksualinę patirtį. Be to, paaugliai mano, kad sekstingas yra saugesnis nei tikrasis seksas ir yra laikomas lygiaverčiu bandymu užmegzti intymų ryšį. Taip pat  ir bandymas įsitvirtinti bei įgyti pritarimą, jei to nėra kasdieniame gyvenime. Galų gale merginos dažnai neranda kitos išeities ir siunčia nuotraukas, jei antroji pusė to reikalauja.

Kokios gali būti sekstingo pasekmės tarp paauglių? Spaudžiami stiprių emocijų nepilnamečiai elgiasi taip, dėl kurių vėliau gėdijasi. Vaikas supranta, kad nuoširdžiai dalijosi savo emocijomis, ir dabar gali juo pasinaudoti. Dažnai gavėjas pradeda šantažuoti vaiką šiomis medžiagomis. Daugeliu atvejų intymios nuotraukos ar vaizdo įrašai patenka į netikrus socialinių tinklų puslapius arba populiarių „Viber“ / „WhatsApp“ pokalbius tarp klasės draugų. Iš paauglio pradedama tyčiotis internetinėje erdvėje. Pasipila kibernetiniai užgauliojimai, pašaipos, o netrukus  mokykloje ir bendraamžių patyčios.

„Tai tikra problema, nes labai sunku visam laikui pašalinti tokią medžiagą iš interneto. Tačiau dabar žmonės atpažįstami naudojant „Google“ paiešką. Anksčiau ar vėliau auka norės gauti gerą darbą, mokytis ar tobulintis, tačiau internete aptikus jo erotinių nuotraukų, kažin, ar pavyks įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus“, – sakė vienas tyrėjų.

Anot jo, ateityje aukai gali būti sunku užmegzti pasitikėjimo kupinus romantiškus santykius poroje ir apskritai pasitikėti žmonėmis. Nelinksma situacija pakerta vaiko savigarbą ir sustiprina nerimo jausmą.

„Neretai paauglys atsiduria ant savižudybės slenksčio. Dėl to, kad tai labai asmeniška, dažniausiai vaikas negali apie tai pasakyti  tėvams, artimiesiems, draugams. Jis atsiduria bejėgiškoje būklėje, neturi kuo pasitikėti ir paprašyti pagalbos“, –  pridūrė tyrėjas.

 

Daugiau apie sekstingą vaikai galėtų sužinoti lytiškumo ugdymo pamokose

Vaikų psichologų manymu, tėvai turėtų kalbėtis  su vaiku apie jo asmeninį saugumą internete. Turi suprasti, kad kartais vaikams daug lengviau dalintis intymiais dalykais virtualiame pasaulyje, o ne tikrame. Tačiau išvien tai kelia daug didesnį psichologinį pavojų vaikui.  Todėl tėvai jiems turi  paaiškinti, kokia medžiaga galima dalytis internete, kokie spąstai tyko paauglių internete ir kokios gali būti sekstingo pasekmės.

Tėvai turėtų atsiminti, kad paaiškinus visą sąveikos schemą, vaikui bus lengviau išvengti tokios situacijos ateityje. Patartina pasitelkti visuomenėje egzistuojančius pavyzdžius.

„Pirmiausiai tėvai turi žinoti, kad yra tokių problemų. Deja, kol vaikai su tuo susiduria, tėvai apie tai neturi nė menkiausio supratimo. Kita vertus, reikia pasikalbėti su savo vaikais apie seksą, įskaitant sekstingą. Svarbiausia būti vaiko pusėje – jį išklausyti ir palaikyti. Juk per pusryčius galite sužinoti daug daugiau apie savo vaikus nei eidami kartu su jais į teatrą “, – sakė  vienas tyrimo autorių.

Specialistai taip pat rekomenduoja konkrečias paauglių sekstingo prevencijos priemones, skirtas šviesti vaikus. Tarp jų yra ir „reklaminių lentų testas“ – vaikas gali siųsti tik tas nuotraukas, vaizdo įrašus ar net tekstą, kurį yra pasirengęs matyti ant savo mokyklos sienų.

„Daugiau apie sekstingą vaikai galėtų sužinoti lytiškumo ugdymo pamokose, kurioje  būtų teikiama  pagrindinė informacija apie problemą ir nuoseklios rekomendacijos, kaip tokią pamoką vesti mokytojams. Šiais klausimais galima diskutuoti su vaikais nuo septintos klasės“, – įsitikinę psichologai.

Tėvai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas pradeda elgtis neįprastai. Pagrindiniai požymiai, kad vaikas tapo sekstingo auka, yra šie: staigus nuotaikos pokytis, bendras susirūpinimas ir atsitraukimas, paauglys daug laiko praleidžia, ieškodamas intymių dalykėlių socialinių tinklų puslapiuose ir slėpdamas juos nuo tėvų arba jie užklupo vaiką „nusikaltimo“ vietoje.

Svarbu kalbėtis su vaiku, norint užkirsti kelią asmeninės informacijos apie paauglį nutekėjimui internete. Vaikas tėvams papasakos apie tai, kas atsitiko, tik tuo atveju, jei su jais bus artimi ir pasitikintys santykiai. Ekspertai siūlo tokį veiksmų algoritmą, jei vaikas prisipažino nukentėjęs nuo sekstingo: svarbu nepykti ant vaiko dėl to, kad jis  siuntė savo intymias nuotraukas / vaizdo įrašus. Priešingai, reikia jį palaikyti ir ramiai paklausti, kodėl taip atsitiko. Prisiminkite, kad paaugliui jau buvo gėda vien tai jums prisipažinti. Padarykite susirašinėjimo ekraną kaip įrodymą policijai.

Išsiaiškinkite, kodėl vaikas padarė tokią nuotrauką ir kodėl ją siuntė? Kam?  Be to, norėdami paklausti, kam jis jas siuntė, turite išsiaiškinti, kas matė šias nuotraukas. Jei  į šią istoriją yra įsivėlęs ir suaugęs asmuo, nedelsdami praneškite policijai.

Jei gavėjas yra nepilnametis, kreipkitės į jo tėvus. Paprašykite pašalinti nuotraukas iš socialinių tinklų ir visose įmanomose žiniasklaidos priemonėse.

Pasitaiko, kad patiriantys stresą tėvai gali imtis neteisingų veiksmų ir dar labiau išgąsdinti vaiką. Užuot sulaukęs pagalbos iš artimiausių žmonių, paauglys yra kalamas prie sienos, todėl jis dar labiau užsisklendžia savyje. Tokie veiksmai gali sukelti labiausiai nepageidaujamų pasekmių.

Anot psichologų, gėdinti ar barti vaikus tokioje situacijoje jokiu būdu negalima. Jei tėvai supranta, kad yra nerimo priežasčių, su vaiku reikia kreiptis į psichologą. Specialistas galės padėti ir suaugusiems, kurie dažnai gėdijasi, kad netinkamai auklėjo vaiką.

Norint išvengti sekstingo atvejų, tėvai pirmiausiai turėtų užsiimti lytiniu vaiko švietimu. Nebijokite kalbėtis su vaiku apie seksą, pasikalbėkite apie elgesio internete taisykles ir išmokykite naudotis privatumo nustatymais. Jei  tėvai to nepadarys, internetas „pasirūpins“ vaiku. Ir svarbiausia nepamiršti, kad net  ir geriausi, pavyzdingiausi vaikai nėra apsaugoti nuo sekstingo.

“YouTube” vaizdo įrašas

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą