Tėčiai, kurie žavisi šiuo vaizduotės žaidimu ir patys noriai žaidžia su vaiku, padeda jam ugdyti kūrybiškumą ir kryptingumą. Archyvo nuotrauka

Net ir labai sąmoningiems vyrams vaiko gimimas gali būti išbandymas. Žinoma, nėra universalių nurodymų, kaip auklėti, susieti ar puoselėti meilę. Fiziologinis ryšys tarp mamos ir kūdikio suteikia moterims pranašumą. Tačiau aplink mus yra daug puikios tėvystės pavyzdžių. Žinojimas vaiko raidos etapus ir poreikius įvairiuose amžiaus tarpsniuose – puiki kelrodė žvaigždė  pradedantiesiems, rašo parients.com

 

Retai atkreipiame dėmesį į puikius tėčius

Dažnai girdime apie blogus tėvus. Jie skriaudžia vaikus, palieka likimo valiai, netinkamai jais rūpinasi, o kartais net žudo. Sensacingos bulvarinių leidinių antraštės gali sudaryti įspūdį, kad visi tėvai yra blogi. Žinoma, taip nėra.

Deja, mes retai atkreipiame dėmesį į puikius tėčius, o kartais net užrašome juos kaip blogus tėčius dėl vieno nedidelio nusižengimo. Tačiau yra ir daug gerų tėčių, kurie yra jautrūs ir dėmesingi vaikams bei supranta, kokius vystymosi etapus išgyvena jų vaikai.

Jie visada palaiko vaiką perėjimo į naują gyvenimo etapą tiek liūdnomis, tiek džiaugsmingomis akimirkomis. Ir, svarbiausia, jie žino, kaip juo rūpintis, neatimdami nepriklausomybės. Čia svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą.

Psichoterapeutė Kristin Hammond mano, kad tėčiai turėtų atidžiai paanalizuoti aštuonis psichosocialinio vystymosi etapus, kuriuos atrado psichologas Ericas Eriksonas.

1.Pasitikėjimas ar nepasitikėjimas (nuo gimimo iki metų)

Šiuo laikotarpiu mama dar žindo kūdikį, todėl tėčiui sunkiau užmegzti ryšį su juo. Nors vis tiek gali užmegzti pasitikėjimo ryšį – kalbėtis su kūdikiu, slaugyti ir keisti sauskelnes. Tada susiformuoja stiprus teigiamas prieraišumas, kai vaikas gali jaustis saugus, žinodamas, kad yra patenkinti visi jo fiziniai, psichologiniai ir emociniai poreikiai. Kadangi kūdikis dar nemoka savimi pasirūpinti, jo poreikius ir reikalavimus tenkina tėvai (ar juos pakeičiantys). Sėkmingas šio vystymosi etapo užbaigimas suteikia vilčių ateičiai.

2.Savarankiškumas arba gėda ir abejonės (1–3 metai)

Šiuo laikotarpiu vaikas turi norą eksperimentuoti ir išbandyti ką nors naujo. Jis išmoksta vaikščioti, kalbėti, naudotis tualetu, valgyti kietą maistą. Tėvas, leidžiantis vaikui vystytis be per didelės apsaugos, padeda vaikui tapti drąsiam ir ryžtingam.

Antrasis etapas gerokai skiriasi nuo pirmojo, nes tėvai nebetenkina visų vaiko poreikių, o leidžia jam pradėti tai daryti pačiam. Sėkmingas šio vystymosi etapo užbaigimas suteikia vaikui galimybę pasijusti savarankišku žmogumi.

3.Iniciatyva arba kaltė (nuo 3 iki 5 metų)

Per šiuos metus sparčiai vystosi motorika – vaikas išmoksta važiuoti triratuku, savarankiškai rengtis, mesti kamuolį. Jis nuolat žaidžia, pasitelkdamas fantaziją, kuria žaidimo taisykles ir tikslą. Tėčiai, kurie žavisi šiuo vaizduotės žaidimu ir patys noriai žaidžia su vaiku, padeda jam ugdyti kūrybiškumą ir kryptingumą. Per didelis rūpinimasis, kuris buvo tinkamas anksčiau, dabar vaikui nepatinka.

4.Darbštumas arba nepilnavertiškumo jausmas (nuo 5 iki 12 metų)

Tai pats produktyviausias laikas mokytis, nes tokio amžiaus vaiko smegenys žinias įsisavina kaip kempinė. Vaikai įsisavina didžiulį informacijos kiekį ir lengvai ją atkuria. Tėvai, skatinantys vaikus mokytis, jie užauga žinantys savo sugebėjimų vertę. Taip, atsakinėti į begalę „kodėl“ gali varginti, tačiau geri tėčiai supranta, kokios svarbios žinios vaikui, kad jis jaustųsi kompetentingas.

5.Nuosava tapatybė arba nepasitikėjimas savimi (12–18 metų)

Šio laikotarpio pradžioje lavinami kritinio mąstymo įgūdžiai. Tėvui gali būti sunku priprasti prie to, kad jis nebėra pats svarbiausias žmogus vaiko gyvenime (paauglys gali net laikyti tėvus kvailiais).

Tačiau geriausi tėčiai sugeba be sprendimo ir spaudimo suteikti vaikui galimybę persvarstyti savo požiūrį į gyvenimą, taip padėdami jam suprasti, kas jis yra, susiformuoti savo tapatybę. Tai labai sunki užduotis, kuriai ne visi tėvai yra pasirengę, todėl daugelyje šeimų kyla tokių sunkumų auginant paauglius.

Christine Hammond mano, kad dabartinėje kartoje ši fazė trunka ilgiau – ne iki 18, o iki 21 metų. Tik tada šiuolaikinis jaunas žmogus  galutinai suformuoja savo tapatybę.

6.Intymumas su kitais arba izoliacija (nuo 18 iki 30 metų)

Neįmanoma pasiekti tikro intymumo su kitu žmogumi neišsiugdžius savo tapatybės. Vaikai augdami natūraliai vis labiau tolsta nuo savo tėvų. Deja, šiuolaikiniame pasaulyje tai dažnai neįvyksta, o ankstesnė fazė užsitęsia per ilgai.

Tėvai, kuriems rūpi savalaikė vaiko raida, sugeba švelniai, be smurto padėti jam „išskristi iš lizdo“ ir atsidurti visuomenėje.

7.Kūrybiškumas arba sąstingis (30–60 metų)

Šiuo gyvenimo tarpsniu tėvas nebegali mokyti savo sūnaus ar dukters, o tik savo pavyzdžiu gali jiems ką nors parodyti. Geri tėčiai nuolat tobulėja, pasiekia profesinės sėkmės ir aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Jie yra darbštūs ir domisi savo vaikų karjera.

Jie nelygina vaikų tarpusavyje, pripažindami kiekvieno teisę į savo unikalų gyvenimo kelią.

8.Sąžiningumas ir orumas arba neviltis (nuo 60 metų iki gyvenimo pabaigos)

Išmintis ateina su amžiumi, o geri tėčiai noriai dalijasi savo patirtimi ir pastebėjimais. Jie nėra įkyrūs ir duoda patarimų tik tada, kai jų tiesiogiai to paprašo. Jie nesmerkia savo suaugusių vaikų už klaidas ir didžiuojasi jų pasiekimais.

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą