sniegopilys.lt
Mūsų visuomenė vis dar priešiškai nusiteikusi ir vengia kalbėti tos pačios lyties žmonių santykių temomis. Dar aršiau pasisako apie jų galimybę sukurti šeimas ir net įsivaikinti vaikus. Tačiau jei norime vaikus mokyti būti tolerantiškais ir žiūrėti į vienalyčius santykius taip pat kaip ir į tradicinius, pirmiausiai mes, suaugusieji, turėtume keisti savo požiūrį. Iš tikrųjų vaikams ne taip ir sudėtinga suprasti, kaip kad suaugusieji galėtų įsivaizduoti.
Homoseksualai tokie pat žmonės, kaip ir tradicinės seksualinės orientacijos
„Ar tavo draugas gėjus turi žmoną“, – klausia mamos septynerių metų duktė . „Ne, ir neturės, kadangi jis jau turi partnerį vyrą“, – atsako mama. „A, supratau“, – atsako nė kiek nenustebusi mergaitė. Ir viskas, pokalbis baigtas. Aišku, kaip šią temą reikia pateikti ir aptarti su vaikais, priklauso nuo jų amžiaus. Bet nesvarbu kiek jiems bebūtų metų, reikia paaiškinti labai paprastai, aiškiai ir suprantamai. Be jokios pagiežos, priešiškumo ir filosofinių išvedžiojimų. Juo labiau, kad vaikai gerokai tolerantiškesni nei suaugusieji. Vaikai priima realybę tokią, kokią jie mato. Jų visai nestebina nei kita žmogaus odos spalva, nei žmogus, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, nei du tos pačios lyties atstovai, einantys susikibę už rankų. Tiksliau, jų tas netrikdo tol, kol išgirsta suaugusius kalbant, kad gėjai ir lesbietės yra išsigimėliai ir juos reikia šaudyti.
Žinoma, jei tėvai turi homoseksualių draugų, vaikas gali betarpiškai susipažinti ir suprasti, kad jie tokie pat žmonės, kaip ir tradicinės seksualinė orientacijos: mandagūs, kultūringi, draugiški. Kaip ir tie, kurie gyvena kartu kaip vyras ir moteris.
Tačiau ką daryti, jei tėvai negali parodyti savo vaikui vienalyčių porų buities kasdienybę? Tada galima tai paaiškinti vaikus per žaidimus. Taip, kaip seniai mokomi vaikai lankantys dar vaikų darželius Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Suomijoje ir panašiai. Pavyzdžiui, kad dvi lėlės mamos gali būti šeima, kaip ir du pliušiniai meškučiai tėtės gali būti šeima. Vaikas turi žinoti, kad dvi moterys arba du vyrai taip pat gali būti kartu ir mylėti vienas kitą, kaip ir jo mamytė ir tėvelis.
Reikia kalbėti ir aiškinti vaikams, kad homoseksualūs žmonės taip pat turi teisę gyventi su mylimu žmogumi, kaip ir bet kurie kiti. Bet tikrai tai neturi būti netradicinės seksualinės orientacijos žmonių menkinimas, niekinimas ar moralizavimas, bet draugiškas ir atviras bei nuoširdus pokalbis su vaiku, pateikiant jam aiškius ir suprantamus pavyzdžius. Žinoma, kalbantis ta tema, gali vaikui atsirasti ir daugiau klausimų, į kuriuos tėvams gali būti ir keblu atsakyti.
„Neseniai ištekėjo kaimynų duktė už vyro. Žinoma, tai nieko ypatingo. Bet stebint jų triukšmingą palydą į santuokų rūmus, vaikas paklausė: „O kaip išteka vyras už vyro arba moteris už moters? Kaip galima atsakyti į šį klausimą vaikui, jei pas mus nėra įteisinta vienalyčių porų santuoka? Taip ir pasakiau jam. „Kodėl nėra įteisinta? – nustembo vaikas. – Tai yra nesąžininga! Kodėl jiems neleidžiama?“, – rašo savo tinklaraštyje „Mum Against the Tide“ („Mama prieš srovę“) įkūrėja Elzbieta Fernandes. Ji sako iš tikrųjų nežinanti ir negalinti paaiškinti savo vaikui, kodėl tos pačios lyties atstovai negali gyventi kartu oficialiai įforminę santykius.
Reikia vaikams parodyti ir organizuojamas homoseksualių žmonių eitynes
Tačiau nereikia užbėgti įvykiams už akių. Tegul vaikas pats paklausia, kodėl du tos pačios lyties žmonės myli vienas kitą ir gyvena kartu. Bet jei jūs nepaaiškinsite, tai homofobiniai pasisakymai, kuriuos vaikas gali išgirsti iš aplinkinių arba per televizorių, gerokai apsunkins jums uždavinį užauginti tolerantišką žmogų. Ir negali būti jokio „per daug anksti“. Apie vienalyčius santykius jau galima kalbėtis su 4-5 metų vaikais ir jie viską supras. O jei aiškinant parinksite jausmingus ir jautrius žodžius apie meilę ir rūpinimąsi kitu žmogumi, nepriklausomai nuo jo lyties, vaikas nuoširdžiai tai priims, pritariamai linktelėjęs galvele: „Aha, supratau“. Ir tai reiškia, kad jūsų pasakyti žodžiai nenuskrido pavėjui, o paklojote tvirtą pamatą vaiko sąmonėje – tolerantiškai ir atvirai žvelgti į tuos dalykus.
Tačiau su vaikais nepakanka vien kalbėtis. Reikia vaikams parodyti ir organizuojamas homoseksualių žmonių eitynes bei paaiškinti, kad visi žmonės yra lygiateisiai, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos. Kad homoseksualai yra normalūs žmonės, nepriklausomai nuo to, kad myli tos pačios lyties atstovus. Kalbėti apie tai su vaikais – niekada nebūna vėlu. Ir tada, kai jie tampa paaugliai, ir dar vėliau. Bet tada jau nebereikia laukti, kol atžala kažko paklaus, o patiems pasidomėti ir paklausti, ką žino ar girdėjo apie homoseksualių žmonių gyvenimą. Kas žino, gal tuo metu vaikas jau bus prisigraibęs paviršutiniškų žinių ir smerkiamo požiūrio apie homoseksualus mokykloje ar per televizorių. Tada pats laikas įsitikinti, ar jūsų vaikas teisingai supranta, kas tokie gėjai ir lesbietės, o gal kartos kažkur girdėtus homofobinius pasisakymus.
Būkite kantrūs ir nuoseklūs: jei išmokysime savo vaikus priimti „kitokius“ kaip lygiaverčius žmones, tikėtina, jie užaugs tolerantiški žmonės, gerbiantys kitus žmones bei jų teises. Svarbiausia, vaikas supras, kad ir jo tėveliai tolerantiški „kitokiems“ žmonėms.
