Ką tėvai turi žinoti, norėdami geriau suprasti savo paauglius vaikus

Šeimos santykių specialistė Sue Schellenbarger  yra „The Wall Street Journal“ žurnalistė. Nuo 1991 metų ji vadovauja „Work & Family“,( „Darbas ir šeima“) rubrikai. Ji dviejų vaikų mama.

„Paauglystė yra sunkiausias gyvenimo laikotarpis. Tuo metu vaikams kaip niekada reikalingas tėvų palaikymas ir, svarbiausia, supratimas“, –  sako žurnalistė, paaiškindama su kokiais iššūkiais susiduria paaugliai ir kaip tėvai gali jiems padėti.

Anot jos, paaugliai  neretai išveda tėvus iš kantrybės arba visą laiką paklusnūs buvę jų sūnūs ir dukrelės, staiga tampa nemandagūs, „šoka į akis“ ir neklauso, kas jiems sakoma ar ko prašoma.

Šiuos pokyčius galima paaiškinti naujais mokslininkų atliktais tyrimais, susijusiais su paauglių raida bėgant metams.

Nauji tyrimai taip pat parodė, koks vaidmuo tenka tėvams jų paauglių vaikų gyvenime.

Jei anksčiau paauglystė buvo suvokiama kaip savarankiškas etapas, dabar tai vis dažniau traktuojama kaip didelės emocinės vaikų priklausomybės nuo tėvų laikas.

Naujausių tyrimų duomenimis, galima išskirti keturis paauglio asmenybės intelektualinių, socialinių ir emocinių komponentų raidos etapus. Kiekvienas etapas atitinka tam tikrą amžių.

11–12 metų

Lytinio brendimo metu pagrindiniai vaiko įgūdžiai regresuoja. Tuo metu sulėtėja imlumas mokymuisi ir kai kurie mąstymo tipai. Kitaip tariant, smegenų sritys, atsakingos už ateities atmintį (tai yra prisimename, ką daryti ateityje), dar nėra visiškai susiformavusios. Todėl vaikas gali pamiršti atlikti užduotį arba neįsiminti mokytojo išdėstytos pamokos.

Todėl pirmiausiai reikia padėti vaikui išsiugdyti organizacinius įgūdžius. Išmokykite vaiką priimti teisingus sprendimus, atsižvelgus į visus privalumus ir trūkumus bei apsvarsčius skirtingus požiūrius. Vaikai, kurie išmoksta priimti gana sudėtingus sprendimus iki 10–11 metų, rečiau būna įsitempę, nerimauja, įsitraukia į muštynes ​​ir turi mažiau problemų su draugais. Šią informaciją  tyrimo autoriai  paskelbė žurnale „Journal of Behavioral Decision Making“ ( „Elgesio sprendimų priėmimas“).

Be to, jei tėvai linkę būti nuolaidūs ir užjaučiantys, jie gali teigiamai paveikti vaikų smegenų formavimąsi. Prie tokios išvados priėjo Melburno universiteto (Australija) mokslininkai. Anot jų,   tokiu būdu tėvai formuoja teigiamą paauglių smegenų struktūros vystymąsi, bet kurį lemia du skirtingi požiūriai į tėvystę. Per tyrimą buvo išsiaiškinta, kad šeimos konfliktų metu viena dalis stebimų motinų elgėsi kantriai ir geranoriškai, o kita – neslėpė susierzinimo ir noro ginčytis bei konfliktuoti.

Mokslininkai padarė išvadą, kad tokiu būdu kantrių motinų vaikai iki 16 metų įgyja padidintą atsparumą nerimo ir depresijos nuotaikoms, taip pat ir didelę savikontrolės galimybę.

13–14 metų

Tai nepaprastai emocinis paauglystės etapas ir tėvai turi būti tam pasirengę. Paaugliai tampa jautrūs ir bendraamžių nuomonei, todėl labai aštriai reaguoja. Be to, stengiasi išsiaiškinti, ką kiti galvoja  apie juos iš tikrųjų. Tai paauglystės  ir vienas sunkiausių etapų, nes silpnėja atsparumas nervinei įtampai, dėl ko atsiranda daugiau ašarų ir neigiamų emocijų.

O streso lygis, kurį sukelia santykiai su  bendraamžiais ir kitais žmonėmis, pasiekia aukščiausią tašką. Atliktų tyrimų duomenimis, tarp paauglių – 50 proc. turinčių su stresu susijusių psichinių sutrikimų. Hormonų audros daro įtaką paauglių nerimui, blaškymuisi, nežinojimui, ko nori ir nesusikalbėjimui su kitais. Tai tipinė 13-14 metų paauglių „diagnozė“.

Be to, anot mokslininkų, socialinių grupių atskirtis ir kiti socialiniai veiksniai labiausiai paveikia  11–15 metų amžiaus paauglių psichiką. Vyresniame amžiuje poveikis silpnėja.

Taip pat 13-14 metų paaugliams vis dar formuojasi smegenų sritys, jautriausios nerviniams sukrėtimams.  Naujausiais tyrėjų duomenimis, tipiniai ir netipiniai emociniai procesai paauglystėje,  gali įsitvirtinti kaip gynybos mechanizmas visą likusį gyvenimą.

Psichologai pataria tėvams paauglius mokyti tokių savęs nuraminimo metodų kaip meditacija,  dažniau mankštintis ar muzikuoti, klausyti muzikos.

Taip pat tėvai turėtų padėti vaikams rasti bendrą kalbą su bendraamžiais, mokydami suprasti kitų  žmonių emocijas ir kūno kalbą. Skatinti rinktis draugus ne pagal statusą, populiarumą, o pagal pomėgius. Aiškinti savo atžaloms, kaip pagerinti santykius susipykus su draugais, kaip jų atsiprašyti, ištaisyti klaidas ir ieškoti kompromisų.

Neseniai  mokslininkų Golano Shaharo ir Christopherio C. Henricho atliktas tyrimas parodė, kaip suvokiama šeimos socialinė parama, paauglių depresijos, agresijos ir smurto atvejais. Tai yra draugiškas tėvų požiūris, supratingumas, užuojauta, palaikymas ir pagalba, sprendžiant problemas, padeda vaikams atsigauti po stiprių nervinių sukrėtimų.

15-16 metų

Leideno universiteto (Nyderlandai) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad paauglių smegenų „atlygio“ sritis sustiprėja, didėjant reakcijai į dopaminą, atsakingą už malonumo ir pasitenkinimo jausmus. Dėl tos pačios priežasties sustiprėja ir paauglio jaudulys. Bet baimės jausmas laikinai sumažėja. Mokslininkai mano, kad tokiu būdu skatina paauglius „palikti“ tėvų namus ir susikurti savo. Tai yra, tapti labiau savarankiškais. Bėda ta, kad to amžiaus paaugliai nepakankamai įvertina riziką, net jei yra įspėjami apie padidėjusį pavojų. Todėl tėvams šiame etape  ypač svarbu susidraugauti ir palaikyti gerus santykius su  savo atžalomis. Anot tyrėjų, tik supratingi tėvai  turi galimybę paveikti situaciją. Kitaip tariant, paauglių, artimai bendravusių su savo gimdytojais ir kitais šeimos nariais, smegenų sritys, atsakingos už potraukį rizikuoti, iki 15 metų liko beveik nepakitusios. Tokia pati situacija išliko ir po 18 mėnesių.

„Norėdami užmegzti artimą ryšį su savo vaiku, parodykite jam pagarbą, aktyviai dalyvaukite sprendžiant jo problemas ir venkite šaukti bei ginčytis“, – pataria mokslininkai.

17-18 metų

Tuo metu paauglių intelektualumo lygis sparčiai auga. Pensilvanijos valstijos universiteto ir Kolorado universiteto Bouldere (JAV) mokslininkų grupės atliktas bendras tyrimas parodė, kad to amžiaus paauglių prefrontalinės galvos smegenų žievės sritys, atsakingos už sprendimų priėmimą ir vertinimus, paprastai būna pakankamai subrendusios, kad galėtų kontroliuoti emocijas ir norą rizikuoti.

Tuo tarpu Šefildo Hallamo universiteto (Anglija) mokslininkų teigimu, tokių vykdomųjų funkcijų, kaip problemų sprendimo ir strateginio planavimo plėtra trunka iki 20 metų.

Pasak Londono universiteto koledžo (Anglija) tyrėjų, vis dėlto 17-18 metų paauglių socialiniai įgūdžiai ir atitinkamos smegenų sritys dar nebūna galutinai susiformavę.

Nepaisant to, paaugliai pradeda geriau suprasti, kaip jaučiasi kiti ir kada yra empatiški. Tačiau požiūriai į skirtingas gyvenimo situacijas vis dar nėra visiškai aiškūs.

Patarimas tėvams: pasakykite savo vaikui, kad visada esate pasirengę padėti jam suprasti ir išsiaiškinti, kilus sudėtingai ir sunkiai situacijai.

Šaltinis: „What Teens Need Most From Their Parents“