Apie seksą galima kalbėti jau tada, kai iš principo pradedi kalbėtis su vaiku. Nuo šešerių metų jis turėtų turėti prieigą prie interneto, kad galėtų naršyti. Jis turi suprasti, kokias kūno dalis turi. Taip pat turi žinoti teisingus jų pavadinimus. Jame neturėtų būti „kranų“ ar „skylių“. Archyvo nuotrauka

Įvairių apklausų duomenimis, tėvai, turintys žemą savigarbą, pikti ir pavydūs, besijaučiantys nelaimingi, dažniau pasako vaikams įžeidžiančius ir skaudinančius juos žodžius. O vaikas, vadovaudamasis imitacijos mechanizmu ir vadinamojo „sugeriančios kempinės“ principu, savo „aš“ lipdys pagal tėvų modelį. Kodėl negalime pasakyti: „Tu esi protingas“, „Tu esi gražus“? Iš egoizmo ar valdžios troškimo konteksto? – rašo parents.com.

 

Galite papuošti savo ir vaiko gyvenimą šiomis frazėmis

Ir kodėl mes to nepasakome apie savo vaiką? Vėl ir vėl kartojame, kad tai galima pasakyti apie visus vaikus. Jūs turite taip galvoti visą laiką. Net tada, kai vaikas netinkamai elgiasi, prakaituoja ir išsipurvina, „daro klaidų“, gauna „blogus“ pažymius. Kai suaugęs jis nenori daryti to, ko jūs norite iš jo, kai jam iš karto kažkas nepasiseka, kai jis pyksta, kai nemiega, kai atsisako valgyti. Priešingu atveju, vaikas visada jaus šią dichotomiją: ar pritarsite tam, ką jis padarė, ar ne, norite jam ko nors gero, ar kažko tikitės iš jo, ar ne (tai labai sunku… mes žinome.. .). Bet jei pavyksta visada gerai galvoti apie vaiką, galite papuošti savo ir vaiko gyvenimą šiomis frazėmis:

  1. „Tu esi mano lobis“.

 

  1. „Aš tave dievinu“.

 

  1. „Aš tave myliu“.

 

  1. „Tu esi ypatingas“.

 

  1. „Tu esi graži“.

 

  1. „Aš esu čia, kad tau padėčiau“.

 

  1. „Aš čia, kad tave apsaugočiau“.

 

  1. „Aš esu čia, kad tave palaikyčiau“.

 

  1. „Aš esu čia, kad suteikčiau tau pasitikėjimo“.

Reikia stengtis kuo geriau leisti laiką su vaikais

Kokia būtų jūsų vaikystė, jei jus saugotų šie devyni riteriai? Šiuos žodžius vaikams sakome retai, o jei sakome, tai su daug mažesniu entuziazmu nei tada, kai ant jų šaukiame, priekaištaujame ar barame. Dėl to mes turime mažiau galios vaikams, o jie turi liūdnų prisiminimų apie mus. Paplūdimiuose, prekybos centruose ir gatvėje sutinkame labai daug neemocingų, nemandagių, nesišypsančių tėvų, kurie vaiko nejaučia, jo neklauso. Dažnai atrodo, kad viskas, ko vaikas klausia, mums kelia nepatogumų ir susierzinimo. Kad viską, ką jis daro, yra per daug, kad viskas, ką jis sako, neturi prasmės ir nenusipelno mūsų dėmesio. Kiek šiuolaikinių tėvų bendrauja su vaikais nuolat tarpininkaujant naujausios kartos telefonu? Kiek vaikų karčiai suvokia, kad norint sulaukti mamos ir tėčio meilės ir dėmesio, reikia pasidaryti asmenukę, nufilmuoti ar paskelbti nuotrauką feisbuke?

Ir žinoma, negalima pasislėpti po tokiomis frazėmis kaip: „Mes dabar parduotuvėje, aš turiu apsipirkti, negaliu visur paskui jį sekti…“, „Negaliu klausytis visko, ką jis ten kalba!a“ – ir taip toliau. Mūsų žinioje 24 valandas per parą ir nuolat kažką darome. Kažkokiu būdu žvaigždės susidėliojo taip, kad turime leisti laiką su vaikais, nors nė vienas iš mūsų netui amžinų atostogų. Todėl reikėtų stengtis kuo geriau leisti laiką su vaikais. Beje, nesitikėkite, nes nesuveiks, jei bandysite teisintis: „Su manimi niekas nebuvo švelnus…“, „Aš nežinau, kas yra tėvų meilė“ ir taip toliau. Vargu ar nuo gimimo mokėjote važiuoti dviračiu, bet laikui bėgant, greičiausiai, išmokote. Vargu ar mokėjote rašyti nuo gimimo, bet laikui bėgant išmokote. Taigi, net jei jūsų tėvai nebuvo jums per daug meilūs, jūs vis tiek galite mylėti ir sustiprinti savo savigarbą. Be to, pradėję skirti daugiau dėmesio sau ir savo vaikui, galite išsiugdyti įgūdžius, kurių tikriausiai trūksta, ir užpildyti tas tuštumas, kurios trukdo gyventi.

 

Pora patarimų, kurie padės užmezgant artimesnį kontaktą su vaiku

Šioje rimtoje ir nesuprantamoje situacijoje daugelis bijo žengti neteisingą žingsnį. Mums neduota sumažinti klaidų riziką iki nulio, tačiau patį norą jų išvengti galima išmokti panaudoti savo labui ir to dėka kompetentingiau priimti sprendimus. Štai pora patarimų, kurie padės užmezgant artimesnį emocinį kontaktą su savo vaikais.

1.Nebijokite ir nesigėdykite savo baimės

Mūsų kultūra švenčia bebaimiškumą. Tipiškas lyderio įvaizdis – protingas, bekompromisis ir bebaimis žmogus. Tačiau baimė, kaip ir bet kuri kita emocija, yra evoliuciškai reikšminga ir naudinga. Baimė suklysti primena, kad susiduriame su sunkiomis aplinkybėmis. Diskretiškumas yra vertinga lyderio savybė. Tai ypač aktualu tokiais laikais kaip dabar. Todėl nereikia sau be galo priekaištauti: „Aš neturėčiau taip bijoti“.

Baimė suklysti nėra kažkas, ko reikia gėdytis ar bijoti. Kad jūs tai patiriate, jums neturėtų reikšti, kad esate neryžtingas, abejojantis ar trumparegis. Jei esate linkę mąstyti kaip „perdraudikas“, tegul tai padeda elgtis tvirtai ir apdairiai! (Jei jums sunku tai įsivaizduoti, ieškokite lyderių, kurie tai padarė ir ieško būdų, kaip išvengti nelaimės, pavyzdžių.)

2.Parodykite emocinį lankstumą

Baimė suklysti paralyžiuoja valią. Gebėjimas parodyti emocinį lankstumą padeda atsikratyti įsitempimo. Pirmas žingsnis – nustatyti savo mintis ir jausmus, pavyzdžiui, „Aš nerimauju, kad negaliu pakankamai kontroliuoti savo vaiką, kad galėčiau apsaugoti jį nuo blogio“. Artikuliuodami savo baimes jas išsklaidote. Tai tas pats, kas įjungti šviesą tamsiame kambaryje.

Kitas žingsnis – priimti realybę. Pavyzdžiui: „Suprantu, kad vaikas ne visada daro viską, ką gali“. Išvardykite visas tiesas, kurias turėsite pripažinti. Po to elkitės pagal savo deklaruojamas vertybes. Pavyzdžiui, vienas iš svarbiausių jums principų yra sąžiningumas. Žodžiu, išsiaiškinkite savo penkias pagrindines vertybes, kurios padeda priimti sprendimus. Tada paklauskite savęs, kaip kiekvienas susijęs su svarbiais klausimais, iš kurių turite pasirinkti.

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą