„Gerasis“ dėdė mėgino suvilioti 11 metų mergaitę šokoladiniais saldainiais ir mandarinais

Nerimą keliančią istoriją apie dukrą neseniai  savo paskyroje „Facebook“ parašė Kijevo gyventoja Julija Lamaš. Įrašais pavadinimais  „Apie gerus dėdules“ ir jų „meilę“ vaikams arba saugokite vaikus!“ buvo pasidalinta daugiau nei 30 tūkstančių kartų. Norime, kad daugiau žmonių sužinotų Julijos papasakotą istoriją.

 

Klausė, ar mama susirgo, jei į mokyklą eina viena

Rašau dėl to, nes noriu papasakoti, kas neseniai įvyko su mano dukterimi. Iki šiol drebu. Rudens pradžioje mano dukrai suėjo 11 metų. Dar vaikas, bet ir ne visai.

Praėjusį ketvirtadienį, dienos metu vaikščiojant gatve, vedančia į mūsų namus, praeidamas pro šalį vyras išmetė dukrai tokią frazę: „Aš atsimenu tave iš praėjusių metų“. Aš neakcentavau nei pačios frazės, nei to, kas ją pasakė. Dukra tik nusijuokė: kaip niekada nematytas ir nepažįstamas vyras gali ją atsiminti. Prasilenkėme, nuėjo ir pamiršome.

Vakar duktė grįžo namo iš mokyklos po pietų (ji man nuolat skambina, kur buvo, kur ėjo ir išeidavo), o aš jos  striukės kišenėje radau šokolado batonėlį. Mūsų santykiai yra puikūs ir  tai, kad ji man iš karto nepasakė, iš kur jis, o tik „paskui pasakysiu“, privertė sunerimti. Ji išėmė šokolado plytelę ir rado prie jos priklijuotą čekį. Atkreipkite dėmesį, pirktą 6.50 val. ryte!

Tuomet dukra pasakė, kad ryte, eidama nuo namo metro link (tai yra 5–6 minutės pėsčiomis), beveik prie įėjimo į metro ją pasitiko vyras, kuris stovėjo taip, kad neįmanoma buvo apeiti pro šalį. Jis laukė būtent jos. Tas pats, kuris praėjusią savaitę  prasilenkdamas su mumis išmetė frazę. Jis pasakė jai, kad „aš tavęs taip laukiau, taip laukiu!“. Ir pasiūlė šokoladą. Bet jis pasiūlė pirmiau įsidėti saldėsį į kišenę ir tęsti pokalbį. Buvo 7.40 val. ryto. Tarp jų įvyko maždaug toks pokalbis:

— Mama tikriausiai susirgo, jei  dabar tu viena eini?

— Ne, mama namuose.

— Mama tikriausiai vėliau važiuos į darbą?

— Ne, ji namuose dirba.

— O tėtis?

— Tėtis darbe.

— O tu tikriausiai (X) mokykloje mokaisi? (metro)

— Ne, aš išlipu… (pasakė stotelės pavadinimą)

— Tai tikriausiai ten pat ir yra tavo mokykla?

— Ne, ji… (pasakė kur).

— O tu tikriausiai mokaisi … klasėje?

— Ne, aš mokausi… klasėje.

— Gerai, aš su tavimi važiuosiu, palydėsiu tave.

Ir važiavo su ja metro iki stotelės, kur mergaitei reikėjo išlipti.

 

Išsiuntė policijai atsitiktinai prilipusio prie šokolado čekio nuotrauką

Išėjus ant platformos, jis pasilenkė ir greitai kalbėjo, kad ji atvažiuotų pas jį į darbą „Y“ parduotuvėje (tai yra pakeliui į mūsų namus, visai netoli). Mano dukra nepasakojo, kas nutiko tol, kol aš neišklausinėjau. Milijoną ir tūkstantį kartų aš kalbėjau  ir aiškinau, kad ji nekalbėtų su nepažįstamais žmonėmis. Parodžiau jai vaizdo įrašus, kaip saugotis ir elgtis, užkalbinus nepažįstamam dėdei. Rodžiau ir pasakojau daug visokių kitų dalykų. Nepaisant to, kad turiu paklusnų ir protingą vaiką, jis net sekundei neįtarė nieko blogo.

Į mano klausimą: „Kaip tu galėjai?“, atsakymas buvo toks: „Aš maniau, kad jei bus blogai, tai tada  viskas vyksta kitaip“. Vėliau, po kelių pokalbių su dukra, paaiškėjo visos jos „paklusnumo“ nepažįstamajam priežastys:

1. Atrodė normalus ir malonus dėdė.
2. Jis jau buvo pažįstamas, kadangi praėjusią savaitę jis užkalbino ją, vadinasi, nereikia bijoti.
3. Jis moka teisingai užduoti klausimus ir švelniai kalbėti. Bet dukra visiškai neprisiminė jo išvaizdos, išskyrus amžių ir balsą. Balsas, pasak jo, buvo malonus …
4. Jai buvo nepatogu neatsakyti į suaugusiojo klausimus. Juk tai nemandagu!
5. Dukros manymu, jis irgi negalėjo eiti su ja ir tylėti. Juk tai taip pat nemandagu!
6. Juk jis davė jai šokolado batonėlį? Jos nuomone, tikriausiai jis yra vienišas ir labai malonus!

Štai taip. Nutiko tas, kas nutiko, nepaisant visų mano pokalbių ir aiškinimų, kaip elgtis. Aš paskambinau į policiją. Jų prašymu išsiunčiau atsitiktinai prilipusio prie šokolado čekio nuotrauką. Buvo  aišku, kad vyras anksti ryte nusipirko šokoladą ir mėgino prisikalbinti vaiką. Ir labai aišku, kad jei jau ryte stovi gatvėje, tai reiškia, kad jau anksčiau pastebėjo, jog ji viena eina į metro.

 

Dukros draugiškumas ir išsiauklėjimas suvaidino žiaurų pokštą

Šiandien ryte dukrą suruošiau į mokyklą. Aš pasakiau, kad eisiu jai iš paskos, per atstumą ir pasiėmiau telefoną. Tiksliai toje pačioje vietoje – prie perėjimo prie metro, ant šaligatvio stovėjo tas pats vaikų mylėtojas. Rankoje laikė maišelį su ryškiais mandarinais ir šokoladiniais saldainiais.

Laukė būtent jos. Jai priėjus, jis ėmė kalbinti ir taip meiliai, kad vos susilaikė nepaėmusi tai, ką jis pasiūlė. Dukra teigė, kad pati nesuprato, kaip tai atsitiko, tačiau ji tikrai buvo pasirengusi tai priimti, kai jis su ja kalbėjosi. Bet ji vis dėlto suėmė save į rankas ir tik tylėjo. Tik tada ji suprato ir iš tikrųjų išsigando.

— Labas, aš nupirkau tau mandarinų ir saldainių, paimk!

— ….

— А-а, tikriausiai neimi, nes mama tau neleidžia?

— ….

— Ką gi, padarykime taip – tu ateik pas mane  į „Y“  darbą iš karto pamokoms pasibaigus, aš pats sudėsiu šiuos skanėstus tau į kuprinę.

Tuo metu aš priėjau ir greitai nufotografavau jį, stvėriau dukterį už rankos ir mes greitai nuskubėjome namo.

Ir tik po to mano vaikui tapo baisu, nes iki tol nesuprato visko, ką šis „geras dėdė“, mėgėjas susipažinti su mažametėmis mergaitėmis galėjo padaryti su ja.

Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Paaiškėjo, kad tas vyras dirba darbininku „Y“ parduotuvėje. Po to man paskambino iš policijos ir pažadėjo, kad jis daugiau niekada neprieis prie mano vaiko.

Saugokite savo vaikus! Net ir kalbėdamiesi su jais, gali ištikti tos pačios bėdos. Tai vaikai. Jie vis dar ne viską supranta, o dukros draugiškumas ir išsiauklėjimas mūsų atveju suvaidino žiaurų pokštą. Ji man taip ir pasakė: „Mama, aš nė minutės negalvojau, kad tai blogas žmogus“.

Na, ji nesupranta, kad jokiu būdu negalima 11 metų mergaitei užmegzti keistą draugystę ir atsiliepti į kvietimą apsilankyti pas  40 metų vyrą. Savo vaikus reikia būtinai kontroliuoti ir prižiūrėti! Iki kokio amžiaus? Nežinau, sunku pasakyti…

O juk dauguma paauglių galvoja, kad vidurinė mokykla jau yra nepriklausomybė. Nors jie visada turi su savimi telefonus ir mano vaikas visada skambindavo man vos  ne kiekviename žingsnyje pakeliui ir atgal į namus, bet galėjo įvykti baisi nelaimė…

Saugokite savo vaikus! Ir ačiū Dievui, kad viskas baigėsi gerai! Vis dėlto ne veltui sakoma, kad kiekvienas mūsų išėjimas iš namų yra malda Angelui Sargui ir ne tik tai … Policijos pareigūnų  leidimu, pridedu šio „draugiško vaikų mylėtojo“ nuotrauką tuo metu, kai jis siūlo vaikui saldainių ir mandarinų.

„Facebook“ tekstas ir nuotr.