Atmintinė tėvams ir pedagogams: 20 pamokančių posakių apie vaikų auklėjimą

Januszas  Korczakas  (tikrasis vardas Henrykas Goldszmitas) – gydytojas, pedagogas, rašytojas, publicistas, visuomenės veikėjas, Lenkijos kariuomenės karininkas. Dar žinomas kaip Senasis daktaras arba Ponas daktaras. Pedagogas novatorius, publikacijų apie ugdymo teoriją ir praktiką autorius. Vienas pirmųjų, ėmęsis  ginti vaikų teises bei įgyvendinti visišką vaikų lygiateisiškumą.

Dirbdamas vaikų prieglaudos direktoriumi, įkūrė vaikų draugiškąjį teismą, kuriame vaikai patys sprendė savo problemas ir į kurį taip pat galėjo patraukti  dėl netinkamo elgesio ir savo auklėtojus. Januszas Korczakas buvo įsitikinęs, kad suaugusiojo ir vaiko santykiai turi būti grindžiami tik meilės ir pasitikėjimo principais. Jūsų dėmesiui pateikiame įkvepiančias, šiek tiek modifikuotas  XX a. Didžiojo pedagogo ir humanisto citatas apie vaikų auklėjimą.

1. Kiekviena jūsų vaiko ląstelė – tai lietaus lašas, snaigės, migla, rasa, vanduo. Tai reiškia, kad jūs turite sudėti į savo vaiką tai, be ko mes negalėtume išgyventi.
2. Vaikas – tai baltas popieriaus lapas, ant kurio pirmąsias raides ir žodžius pradeda rašyti ne jie, o tėvai ir mokytojai.
3. Po 15 metų vaikas žvelgs į ateitį plačiomis akimis, o jūs žiūrėsite į praeitį. Jumyse – prisiminimai ir patirtis, jame – nenuoseklumas ir drąsi viltis. Jūs dvejojate – jis laukia ir tiki, jūs bijote – jam jūra iki kelių.
4. Jaunystė – tai tas periodas, kai visada galima ateityje ištaisyti savo praeities klaidas.
5. Meilė nėra mokama paslauga. Nesvarbu, ar atiduosite vaikui tai, ką patys gavote iš savo tėvų, ar kuriam laikui „paskolinsite“ šį jausmą jam, kruopščiai apskaičiuodami palūkanas, bet niekada nesakykite vaikui, kad jis yra nedėkingas.
6. Jausmų srityje vaikas yra pranašesnis už suaugusiuosius, kadangi nėra sukurtas jausmo slopinimo mechanizmas. O intelektualumo srityje, mažų mažiausiai – lygiavertis suaugusiems, nes trūksta tik patirties.
7. Įprastas bučinys ramina skausmą, suminkština atšiaurius priminimo žodžius, pažadina gailestingumą, atlygį už pastangas. Bučinys yra meilės simbolis, kaip kryžius yra tikėjimo simbolis ir veikia abu taip pat.
8. Laimė žmonijai, kad negalime priversti vaikų pasiduoti tėvų klaidingo auklėjimo poveikiui ir moralams bei pamokslavimams, nes vaikams pakanka sveiko proto ir valios atsispirti.
9. Pirmoji neginčijama vaiko teisė yra teisė reikšti savo mintis, aktyviai dalyvauti – pritarti arba paneigti, suaugusiems samprotaujant apie juos ir priimant atitinkamas išvadas bei sprendimus. Jei auklėsime vaikus pagarbiai ir su pasitikėjimu, tada jie patikės suaugusiais ir pasakys, kokių teisių jiems labiau reikia. Bus mažiau paslapčių ir klaidų.
10. Jei norite apsaugoti savo vaiką nuo nemalonių įvykių ar net nusikaltimų, ugdykite jo valią ir stenkitės, kad jam nebūtų nuobodu.
11. Saugodami vaikus nuo mirties, mes dažnai trukdome jiems gyventi. Bet jei vaikas patikės, kad jis yra paklusnus, pasyvus, patikliai pasiduos reikalavimams vengti bet kokių mėginimų, bandymų, pastangų, bet kokios valios pasireiškimo – tai, ką jis galėtų padaryti, tada savo dvasinės esybės gelmėse pajaus, kad kažkas jį labai spaudžia ir nori sužeisti ar net sunaikinti kaip asmenybę.
12. Tie, kurie neapgalvotai ir netinkamai kuria draudimų ir įsakymų sistemas, skirtas vaikams, jie pasimeta ir nebesupranta, kada elgiasi teisingai, o kada ne.
13. Tiesiog pačiam atidaryti duris – vaikui yra maža pergalė ir šventė. Tada jis jau svajoja apie tolimas šalis, o svajonėse jis įsivaizduoja esantis Robinsonas negyvenamoje saloje. Vaikas yra laimingas, kai jam leidžiama pačiam kurti savo ateitį.
14. Vaikas nuo kūdikystės stengiasi pažinti save, jį supantį gyvūnų ir augalų pasaulį, nes su tuo susijęs jo mąstymas. Todėl klausdamas „kas tai?“, jis laukia ne pavadinimų, o vertinimų ir paaiškinimų.
15. Mokykla reikalauja, o tėvai duoda nenoriai. Tėvai pritaria ne visada teisingiems savo vaikų kaltinimams mokykloje, norėdami išvengti atsakomybės ir pareigos.
16. Vaikas nėra kvailas. Kvailių tarp jų ne daugiau, nei tarp suaugusiųjų. Bet dažnai norime permesti vaikams savo beprasmiškus, nepraktiškus ir neįvykdomus paliepimus!

Stebėtina, bet protingas vaikas sustoja prieš agresyvų, primityvų ir buką kvailumą.

17. Vaikas nėra užsienietis, „nesuprantantis“ gimtosios kalbos, „nežinantis“ gatvių pavadinimų, įstatymų ir papročių. Todėl niekada nesistenkite būti „gidais“ ir nurodinėti jiems, ką privalo daryti, o ko ne. Geriau paprašykite patarimo, kaip judviem atrasti bendrą kalbą.
18. Gerbkite vaiko nežinojimą! Gerbkite jo žinių bagažą! Gerbkite jo nesėkmes ir ašaras! Gerbkite kiekvieną jo mokymosi dieną ir valandą! Kaip vaikas sugebės gyventi rytoj, jei neleisime jam gyventi sąmoningai, atsakingai, savarankiškai šiandien?
19. Kodėl vaikas yra blogas vienam mokytojui, o geras kitam? Mes reikalaujame iš vaikų dorybės ir elgesio standarto, bet pagal savo sukurptą modelį. Ar sugebėtumėte atrasti tokį tironijos pavyzdį kada nors istorijoje? Be sveikatos, būna ir negalavimų, be nuopelnų ir teigiamų savybių – trūkumų ir ydų. Atsisakykite veidmainišką troškimą, norėdami, kad jūsų vaikas būtų tobulas.
20. Gerbkite tyrą, skaidrią, nepriekaištingą ir šventą vaikystę!

parengta pagal cyc-net.org