sniegopilys.lt
Dabar Мarinai (vardas pakeistas – red.) 38 metai. Vaikystėje ji patyrė baisią traumą: prie jos seksualiai priekabiavo tėvas. Mergaitė norėjo nusižudyti. Bet vis dėlto jai pavyko ištrūkti iš košmaro, kuriame atsidūrė artimo žmogaus „dėka“. „Galų gale aš sulaukiau tos valandos, kad galėčiau „padėkoti“ tėvui už padarytą man skriaudą“, – sakė jauna moteris.
Iš visų jėgų stengėsi užsitarnauto tėvo meilę
Anot pašnekovės, tėvas pradėjo seksualiai priekabiauti prie jos, kai jai buvo 12 metų. Tai truko metus ar pusmetį, gerai ir nebeprisimena. „Užtat labai gerai prisimenu, ką būtent darė su manimi tėvas. Nors ir labai norėčiau tai pamiršti, visam laikui išbraukti iš atminties, bet negaliu. Kadangi tai, ką išgyvenau paauglystėje, niekur nedingo. Taip pat ir jo glitūs, prakaituotų rankų prisilietimai. Ir tai, kaip jis gašliai stverdavo man už krūtinės, kišo rankas po kelnaitėmis, dirgino lyties organus. Ir išeidavo. O paskui aš girdėdavau už kambario sienos, kaip jis santykiaudavo su motina ir stengdavausi negirdėti įjungusi grotuvą ir užsidėjusi ausines. Ir prisimenu svarbiausią dalyką: labai norėjau mylėti tėvą, norėjau jo dėmesio ir iš visų jėgų stengiausi tai užsitarnauti“, – dalijasi karčiais prisiminimais jauna moteris.
Sakė, iki šiol negalinti suvokti, kodėl niekas taip ir nesuprato, kas su ja vyksta. O gal nenorėjo suprasti? Motina labai mylėjo savo vyrą, be to buvo labiau užsiėmusi Marinos jaunesniuoju broliu. „Aš taip jai ir nepasakiau. Juk tada buvau dar vaikas. Daug ko nesupratau. Kaip ir dauguma tokio amžiaus vaikų buvau užsidariusi savyje, kaip ir dauguma nelaiminga, agresyvi ir labai pažeidžiama mergaitė“, – sakė ji.
Pirmą kartą apie tai, ką su ja daro tėvas, Marina papasakojo savo klasės draugei. Mat prieš tai ir ji skundėsi savo prastais santykiais su tėvu, todėl galvojo, kad turėtų suprasti ir ją. Draugė ramino kaip įmanydama: „Na ne iš pykčio jis taip, tikriausiai… Štai mano tėvas į mane ir taburetę ne kartą buvo paleidęs, bet vis tiek žinau, kad jis mane myli“. Marina suprato, kad norint ką nors pakeisti, reikia pasiskųsti tam tikroms įstaigoms. Bet tada jautė didelę gėdą ir baimę.
„Po to kelerius metus tylėjau ir niekam nepasakojau. Paprasčiausiai nežinojau, kaip ir kam apie tai papasakoti. Dabar suprantu, kad tai buvo mano klaida. O tada man labiausiai norėjosi, kad neduok ,Dieve, kas nors sužinos, norėjau įtikinti save, kad viso to nebuvo. Paprasčiausiai norėjau jaustis normaliu žmogumi. Kaip visi. Todėl apsimečiau, kad viskas tvarkoje. Dabar galvoju, kad ir elgiausi ne taip ir bet kuris atidžiau pažiūrėjęs į mane žmogus būtų supratęs, kad su manimi kažkas ne taip. Peržiūrėjau to meto savo paauglystės nuotraukas ir pamačiau iš padilbų žiūrinčia paauglę, nepasitikinčią, nuskriaustą, nelaimingą ir pasiryžusią atkeršyti savo skriaudėjui“, – pasakojo Marina.
Visas broliui patikėtas paslaptis, jis išklodavo tėvui
Anot jos, būdama 16–17 metų, vis dažniau sulaukdavo vaikinų dėmesio, bet ir tėvas ėmė itin jais domėtis: norėdavo susipažinti iš arčiau, tyrinėdavo, o paskui kritikuodavo juos. Ir, žinoma, po to santykiai labai greitai baigdavosi. „Man buvo labai sunku ( ir iki šiol sunku) patirti kokius nors jausmus vyrams. Bet vis dėlto besimokydama institute aš pradėjau draugauti su bendrakursiu. Žinoma, tėvas viską žinojo ir mano draugas buvo jo išvadintas „akiniuotu ir kuprotu kaimo bernu“. Supykau ir nevažiavau švęsti kartu su tėvais pas giminaičius gegužės 1-iosios šventės. O mano brolis važiavo ir visi pateko į avariją. Tiesa, bet jis atsipirko lengvais sužalojimais. Tačiau motinai labiau nepasisekė, nes po operacijos ji taip ir nepasveiko“.
Marina sako ir dabar nepalaikanti su broliu jokių ryšių, nes ji patikėdavo jam visas savo paslaptis, o jis išklodavo viską tėvui. Galvojo, kad brolis išgyvena dėl jos, rūpinasi ja, nes mylėjo, kaip ir ji jį, bet iš tikrųjų išdavė ją.
„Po kelerių metų susipažinau su 20 metų vyresniu vyru. Tėvas ne juokais įsiuto, net nebekalbėjo su manimi. Tai buvo jo mėgstamas „pedagoginis“ metodas: nubausti nekalbėjimu ir laukti, kol aš paprašysiu jo atleidimo. Ir aš tą darydavau kiekvieną kartą. Bet tik ne tada. Aišku, kai greta manęs atsirado brandaus amžiaus vyras, man tėvo globa buvo nebereikalinga“, – teigė jauna moteris.
Anot jos, draugas apie tai, kaip elgiasi tėvas su ja, žinoma, net neįtarė. Marina norėjo pasekti tuo pačiu keliu, kuriuo nueina ne viena mergina. Ištekėti už gerokai vyresnio vyro, kuris ją saugotų ir gintų nuo visų negandų ir pavojų. „Tada galvojau, kad visos protingos moterys taip susitvarko savo asmeninį gyvenimą. Kam apskritai reikalingi tie „žali“ bendraamžiai? Ir aš ištekėjau už gerokai vyresnio vyro. Stengiausi užsitarnauti jo dėmesį, būti gera jam. Pro pirštus žiūrėjau ir į tai, kaip jis manipuliuoja manimi. Aš paprasčiausiai nežinojau, kad santykiai tarp vyro ir moters gali būti kitokie“, – prisimena Marina.
Supratusi, neprivalanti palaikyti ryšius su tuo žmogumi
O paskui susiklostė taip, kad mergina pateko į naujų draugių aplinką. „Iš jų kalbų supratau, kad mano karti patirtis su biologiniu tėvu nėra unikali. Toks pats siaubas ir košmaras, deja, nutiko ir su kai kuriomis mano naujomis pažįstamomis. Aš ir pati ėmiau dažniau kalbėti apie savo praeitį ir apie tai, kaip blogai ir neužtikrintai jaučiuosi dabar. Kol galų gale mane įtikino kreiptis į psichoterapeutą, nes pastebėjo, kad mane ištinka nemotyvuoti pykčio proveržiai“, – pasakojo jauna moteris.
Ji neslepia, kad kartais paprasčiausiai nežino, kur dėtis nuo besiliejančios per kraštus pykčio. Pradeda be jokio reikalo rėkti ir nekęsti visiškai nieko dėtų žmonių. Marina mėgino aiškintis su naujomis savo draugėmis, kodėl nei iš šio, nei iš to kyla tas pyktis, kad nežmoniškai pyksta ant savo tėvo dėl to, ką jis su ja padarė…
„Bet tai dar ne viskas. Aš niekada ir nieko nesakiau jam tiesiai į akis. Mes pykdavomės, ilgai nekalbėdavome, bet aš jam nė karto nepasakiau, kad nekenčiu jo dėl to, ką jis su manimi padarė. Man prireikė beveik daugiau kaip 20 metų, kad galų gale atsakyčiau tam žmogui, kuris mane tvirkino ir prievartavo“, – atviravo Marina.
Ji sako supratusi, neprivalanti palaikyti ryšius su tuo žmogumi. Priešingai – turėjo gintis nu jo. Vis dėlto nusprendė paskambinti jam. „Pasakiau, kad daugiau nebevadinsiu jo tėveliu, kad mano išgyvenimai buvo nepakeliami, kad jis sugriovė mano gyvenimą, kad jis pedofilas, kurį reikia pasodinti už grotų. O jis man atsakė: „Tau dar labai pasisekė“. Ir aš vėl netikėtai pasijutau maža ir bejėgė mergaitė. Aš negalėjau daugiau su juo kalbėti ir numečiau telefono ragelį. Po to labai ilgai raudojau. Bet kartu su ašaromis tarsi kažkas iš manęs išėjo. Tikiuosi, kad visam laikui. Aš supratau, kad neprivalau palaikyti santykius su tuo žmogumi, kad aš turiu teisę gintis nuo jo, kad jis padarė nusikaltimą, kad jis ligonis ir jį reikia gydyti“, – sakė seksualinės prievartos auka.
Šalinasi ir vengia vyrų iki šiol
„Dabar aš tarsi iš naujo mokausi vaikščioti. Santykius, kuriuos užmegzdavau su vyrais, gana greitai nutrūkdavo. Bet kaip kitaip su jais palaikyti santykius, aš kol kas nesuprantu. Žinoma, kai vyras svajoja su manimi turėti intymių santykių, jam mažiausiai rūpi, ką aš išgyvenau paauglystėje ir nėra pasiruošęs santykiams su mano kūnu iš lėto ir labai atsargiai. Bet galų gale man nusispjauti. Man nusibodo nuolat meluoti ir apsimetinėti. Taip, aš vis dar šalinuosi vyrų ir vengiu jų. Dabar suprantu, kodėl heteroseksualios merginos tampa lesbietėmis. Bet juk taip neturėtų būti“, – svarstė Marina.
Anot psichologų, paaugliai, kurie išgyvena seksualinę prievartą šeimoje, patiria prieštaringus jausmus. Iš vienos pusės , kad tėvas – artimas ir mylimas žmogus ir jis nieko blogo negali padaryti. Kita vertus, atsiranda pojūtis, kad tai, kas vyksta, yra nenatūralu. Protas priešinasi, o kūnas reaguoja į stimuliavimą maloniais pojūčiais. Juk tuo metu valios kontrolės valdymo mechanizmai dar nėra suformuoti. Todėl iškyla gilus vidinis konfliktas. Vėliau, jau gyvendamas suaugusiųjų gyvenimą, žmogus nesąmoningai atsiduria panašioje situacijoje, norėdamas rasti būdą, kaip baigti šį vidinį konfliktą. Bet tai, kas buvo santykiuose su vienu asmeniu, negali būti ištaisyta santykiuose su kitu. O tiems, kurie išgyveno seksualinę prievartą, pirmiausiai reikalinga psichologo, psichoterapeuto, galų gale seksologo pagalba. Tik jie gali padėti atsikratyti aukos pojūčio ir padėti sėkmingai užmegzti ir palaikyti normalius vyro ir moters tarpusavio santykius.
parengta pagal mk.ru
