sniegopilys.lt
„Norint, kad jūsų dukters ar sūnaus psichoseksualumas vystytųsi normaliai ir ateityje neturėtų sekso problemų, nesudarinėkite jiems kliūčių. Nes daug problemų vaikams gyvenime atsiranda būtent dėl tėvų kaltės“, – įsitikinusi amerikiečių rašytoja ir režisierė Nikol Hasler.
Paauglystėje trauka priešingos lyties atstovams – natūralus reiškinys
Anot rašytojos, jei kurio nors jūsų sūnus paauglys eina apsikabinęs su mergina ir bučiuojasi su ja – tai normalus elgesys, būdingas formuojantis lytiniam potraukiui. Tai yra šiuo atveju realizuojama jo erotinė trauka priešingos lyties atstovei, būdinga to amžiaus paaugliams. Tuo pačiu liudija, kad teisingai vystosi jo psichoseksualumas. „Daugumai paauglių visiškai pakanka tokio kūniško kontakto: apsikabinti, pasibučiuoti, susiglaudus šokti ir panašiai. Ir dažnas iš jų, ypač mergaitės, net negalvoja apie lytinį suartėjimą“,- rašoma Nikol Hasler knygoje „Sex A Book for Teens: An Uncensored Guide to Your Body, Sex, and Safety“. („Sekso knyga paaugliams“)
Bet kai kurias tetas, pamačiusias gatvėje besiglėbesčiuojančius ar besibučiuojančius paauglius, apima siaubas ir pradeda gėdinti juos. O paaugliai, kurie jau turi lytinių santykių, praėjo šį erotinį etapą, todėl jiems jau nebepakanka vien apsikabinti ir bučiuotis. Jei suaugusiesiems – apsikabinimai, glamonės ir bučiniai – tai erotiniai žaidimai ir preliudija, reikalinga prieš intymų suartėjimą, tai paaugliams norisi kuo greičiau vien lytinio kontakto. Ir paaugliai tai padaro daugiaaukščio namo palėpėje, rūsyje, kavinės tualete ir panašiai. Tačiau tokie jau niekada nestovi sukišę nosis ir nesibučiuoja gatvėje, kadangi jiems tai jau nebeįdomu. Praeitas etapas.
„Todėl tik reikia džiaugtis, jei pamatysite savo sūnų ar dukterį meiliai susikabinusius gatvėje su savo bendraamžiais. Be to, paauglystėje trauka priešingos lyties atstovams – visiškai natūralus reiškinys. Ir noras prisiglausti prie patinkančio žmogaus – taip pat. Daug svarbu, kad neatsirastų per anksti noras lytiškai suartėti, kai libido dar nėra galutinai susiformavęs. Kadangi nei fiziškai, nei psichologiškai, nei socialiai paauglys dar nėra pasiruošęs pilnavertiškam lytiniam gyvenimui“, – teigė knygos autorė.
Tiesa, rašytoja neslepia, kad dažnai meiliai apsikabinant ir bučiuojantis, gali baigtis paviršutinišku petingu, kai per drabužius stimuliuojamos erogeninės zonos. Tarp jų ir lyties organai. Tačiau tokiais atvejais ejakuliaciją ir orgazmą gali patirti paauglys berniukas ar vaikinas. Tuo tarpu mergaitės ir merginos dažniausiai tik susijaudina. Tuo viskas ir baigiasi.
„Anksti pradėti lytinį gyvenimą dažniau skatina ne besiformuojantis lytinis potraukis, kadangi paauglio jis yra dar pakankamai silpnas, o neteisingas supratimas, tiksliau visiškas neišmanymas lytinio gyvenimo klausimais. Taip pat ir neigiamas suaugusiųjų pavyzdys arba jei vaikas buvo tvirkinamas ir lytiškai išnaudojamas. Galų gale ir noras neatsilikti nuo bendraamžių, kurie giriasi sekso pasiekimais“, – sakė Nikol Hasler.
Jei paauglio gana intensyvi seksualinė įtampa, jokios kalbos ir įtikinėjimai nepadės
Rašytoja turi ką pasakyti tėvams, jei jų paauglys vaikas pradėjo masturbuotis. Drausti ar apsimesti, kad nepastebi? „Tikrai nepavyks jo nei perkalbėti, nei įtikinti. Ir daryti tai beprasmiška. O ką įsakysite daryti paaugliui, kuris sapnuoja erotinius sapnus, patiria psichologinę ir seksualinę įtampą, tačiau negali ar nenori realizuoti ir atsikratyti lytinės įtampos seksu?! Negi geriau, jei jis pradės paauglystėje ieškoti lytinių kontaktų su kuo papuolė, norėdamas vien patenkinti savo lytinius poreikius!?“ – retoriškai klausė knygos autorė
Todėl tėvų užduotis paaiškinti sūnui, kad paauglystėje vyksta lytinis brendimas, kaupiasi lytiniai hormonai, gaminasi sperma ir atsiranda seksualinė įtampa, kurios atsikratoma per nakties poliucijas ar sapnuojant erotinius sapnus.
Jos manymu, dauguma berniukų ar vaikinų pradeda masturbuotis tik todėl, kad tą patį daro ir jų bendraamžiai. Nors iš tikrųjų masturbuotis ir nėra reikalo, nes organizmas pats reguliuoja seksualinę įtampą.
„Žinoma, galite pasakyti sūnui, kad vien dėl to, jog jis nenori atsilikti nuo savo draugų ir bendraamžių neverta masturbuotis. Juo labiau, jei jis pats nejaučia poreikio. Tačiau, jei paauglio gana intensyvi seksualinė įtampa, tai tikrai jokios kalbos ir įtikinėjimai nepadės. Todėl reikia žiūrėti į tą reikalą protingai ir objektyviai. Taip pat nereikia jo gąsdinti ir įvairiomis baisiomis pasekmėmis. Kad jis prapliks, apkurs, apaks arba taps impotentu. Pirmiausiai tai neteisybė. Kita vertus, jūs pasielgsite daug blogiau, nes jam atsiras kompleksai ir kaltės jausmas“, – teigė knygos autorė.
Anot rašytojos, prieš rašydama šią knygą, ji daug bendravo su paauglių tėvais, kurie labai išgyveno dėl besimasturbuojančių savo vaikų. Bet netrukus išsiaiškino, kad ir tėvai tą patį darė paauglystėje. „Sutrikę ir rausdami jie prisipažino, kad kažkada taip pat masturbavosi, bet iš karto ėmė teisintis. Tai kodėl teisindamiesi jie kaltina ir smerkia savo atžalas? Be to, kai kurie tėvai ir dabar nespjauna į savipasitenkinimą. Bet kažkodėl galvoja, kad suaugusiems vyrams „kai kada galima“, o sūnui jokiu būdu ne“, – samprotavo Nikol Hasler.
Anot jos, mat ne vienas suaugęs vyras galvoja, kad atsiradus nenumatytoms aplinkybėms lytiniame gyvenime, susirgus žmonai ar dėl kitų priežasčių, jie būna priversti susilaikyti nuo intymių santykių, tai nieko kito nelieka, kaip pasitenkinti pačiam. „Žinoma, tai daug geriau, nei ieškoti atsitiktinių lytinių santykių ir rizikuoti užsikrėsti venerine liga. O ką jis galėtų pasiūlyti sūnui, pradedančiam lytiškai bręsti ir kurio organizme kaupiasi lytiniai hormonai? Gal toks tėtušis gali pasiūlyti savo sūnui kitą lytinės iškrovos būdą?“, – retoriškai klausė rašytoja.
Supras, kad ir be lytinio akto yra kitų bendravimo būdų
Ko gero visi tėvai žino, kad per anksti prasidėjęs paauglių lytinis gyvenimas gali baigtis nepageidautinomis pasekmėmis. Pirmiausiai tai atsiliepia paaugliui psichologiškai. Perorientuojami visi paauglio interesai, o turimi lytiniai santykiai gali tik pakenkti jo mokymuisi ir socialiniam vystymuisi. „Nesugebant teisingai užmegzti ir palaikyti santykius su sekso partnere, taip pat tinkamai elgtis lytinės sueities metu, gali susilpninti jo lytinį potraukį. Ir jis, jau tapęs suaugusiu, žiūrės į seksą kaip į reiškinį tik grynai fiziologiškai, o ne emociniai. Ir be jausmų. Tai reiškia, kažin, ar jis bus švelnus, mielas ir seksualus meilužis bei geras vyras. Ar sugebės būti dėmesingas savo partnerei? Ar sugebės suteikti jai malonumą? Vargu… O prie ko priveda atsitiktiniai ir netvarkingi lytiniai santykiai, suaugusiems nereikia ir aiškinti“, – teigė knygos autorė.
Nikol Hasler taip pat pataria tėvams, kad nereikia pykti ir skaityti pamokslus paaugliui, jei jis daugiau laiko praleidžia ne prie knygų, o su mergaite ar mergina, siuntinėja vienas kitam SMS, palydi į mokyklą. „ O jei tėvai draus palaikyti ryšius su priešingos lyties atstovais, argumentuodami, kad dar per anksti, tuo tik sukels neigiamas emocijas ir pasekmes: gali nukentėti ne tik mokslai, bet, greičiau tikėtina, kad gimdytojai sukels tik priešingą reakciją. Juk draudžiami dalykai visada labiau traukia ir vilioja. Be to, vaikai protestuodami paprastai pasielgia tyčia priešingai. Tėvams vertėtų įsidėmėti, kad teisingai lytiškai ugdant vaikus – nuo traukos priešingos lyties atstovui atsiradimo iki intymaus kontakto, gali praeiti ne vieneri metai“, – teigė rašytoja.
Anot jos, kūniškas kontaktas su priešingos lyties atstovais įvyksta ne tik norint pašalinti lytinę įtampą, bet ir patenkinti paauglio natūralų smalsumą. Tuo pačiu paauglys berniukas mokosi jausti savo mylimąją (kaip jam tada atrodo), taip pat sužinoti ne tik savo, bet ir merginos reakciją artimo kontakto metu. Po to, tikėtina, supras, kad ir be lytinio akto yra kitų bendravimo būdų, suteikiančių nemažai malonių akimirkų ir daug mažiau nusivylimų, nei priešlaikinis lytinis gyvenimas.
Tėvai turi paaiškinti sūnui lytinio akto fiziologiją, papasakoti, kas laukia sūnaus, intymiai suartėjus ir kuo gali baigtis pirmas lytinis aktas. Paaiškinti, kad toks lytinis aktas suteiks jam vien nusivylimą, o pirmoji seksualinė nesėkmė gali neigiamai atsiliepti apskritai jo seksualumui ateityje.
Jei mėginsime sugriauti nustatytą tvarką, tai sulauksime ankstyvos brandos vaisių
„Pastebėjus paauglio psichoseksualumo vystymosi sutrikimų, geriausiai būtų kreiptis į psichiatrą. Net jei tėvai ir pažiūrėtų pro pirštus į savo vaiko lyties problemas, greičiausiai jis pats atras būdą, kaip realizuoti savo lytinę įtampą, peržiūrėjęs pornografijos filmą ar tokio pat turinio paveikslėlius, – teigė knygos autorė. – Taip jau sutvarkyta gamtos, o jei mėginsime sugriauti nustatytą tvarką, tai sulauksime ankstyvos brandos vaisių, kurie būna nesunokę, rūgštaus skonio ar beskoniai“.
Daugelį procesų organizme reguliuoja hormonai, kuriuos gamina endokrininė sistema. Hormonai kontroliuoja seksualinį elgesį ir lytinį potraukį.
Lytinio brendimo periodą vadina pubertiniu periodu (lot. „pubertas“ – lytinis brendimas). Jis taip pat apibūdinamas ir lytinio potraukio (libido) atsiradimu. Tai įvyksta vidutiniškai 12-14 metų paaugliams. Šiame procese dalyvauja atitinkamos smegenų sritys, o paskui ir kitos hormonų reguliavimo sritys. Lytiškai bręstant, pradeda sparčiai augti kūnas, paauglys keičiasi fiziškai ir psichologiškai.
Vyriški lytiniai hormonai vadinami androgenais, moteriški – estrogenais.
Vyriškame kūne svarbiausias yra vadinamasis sekso hormonas – testosteronas. Lytinio brendimo metu sėklidės gamina daug testosterono. Jo lygis pakyla 10-20 kartų. Tikriausiai ne veltui vadina „hormonų sukilimu“. Tai būdinga tik paaugliams berniukams, kadangi mergaičių hormonai „nemaištauja“.
Be to, hormonai keičia berniuko išvaizdą ir elgesį. Atsiranda pirmosios nakties erekcijos, poliucijos, sapnuoja erotinius sapnus. Paaugliai pradeda fantazuoti erotinėmis temomis, atsiranda pirmoji meilės, ypač pradeda dominti santykiai su priešingos lyties atstovėmis.
„Hormonų sukilimas“ baigiasi visiška testosterono pergale.
Nuotr. en.wikipedia.org
