Kodėl duktė kartoja motinos nelaimingą likimą ir kaip išeiti iš to užburto rato?

Ne kartą tenka girdėti, kad motinai sunku bendrauti su dukterimi, kad jos nesupranta viena kitos ar nenori suprasti. Duktė skundžiasi, kad motina augino ją vieną ir visą laiką palaikė santykius tik su vedusiais vyrais. Ji savo biologinio tėvo niekada ir nematė.

 

Duktė net nesusimąsto, kad santykių sunkumus ji „paveldėjo“ iš savo motinos

Dabar merginai –  27 metai ir ji niekada nebuvo užmezgusi ilgalaikių ir rimtų santykių su vyrais. Tik trumpai ir nesėkmingai. Tiksliau, ji pati nutraukdavo santykius. Neslepia, kad greičiausiai dėl to, jog ji pati neįsivaizduoja, kaip palaikomi normalūs santykiai tarp vyro ir moters šeimoje. Mat  niekada nemačiusi tokio pavyzdžio savo akyse.  Mergina neslepia nesąmoningai jaučianti   nuoskaudą ir nepasitenkinimą bei priešiškumą motinai, nes per ją niekada neturėjo normalių santykių ir nesukūrė šeimos. Galų gale ji negali palaikyti normalių santykių su vyrais dabar. Dėl to merginai neduoda ramybės baimė, kad ji, panašu, kartoja motinos nenusisekusį gyvenmą. Kad ir ji gali tapti vieniša motina, ko mažiausiai norėtų. Sakė, geriau apskritai nekursianti šeimos. Kas žino, o gal jos motinai toks variantas tenkino: patiko gyventi vienai ir būti laisvai, nevaržomai visą gyvenimą?..  Iš tikrųjų ir dukteriai gerai taip, kaip mama gyveno ilgus metus, bet nenori to pripažinti? Nori bet kaip, kad tik kitaip. Tai yra nekartoti motinos likimo.

Bet kol kas jai neduoda ramybės  tik du klausimai: kaip atsikratyti priešiškumo motinai?

Kaip išmokti kurti ilgalaikius santykius su žmonėmis?

Duktė galvoja, kad motina visą laiką palaikė santykius tik su vedusiais vyrais norėdama užsitikrinti sau laisvę ir bet kada galėtų nutraukti santykius, jei kas nors nepatiktų ir tuo pačiu išvengti bet kokios atsakomybės.  Duktė galvoja, kad motina paprasčiausiai nesugeba palaikyti santykių su vyrais. Tačiau net nesusimąsto, kad tuos sunkumus ji „paveldėjo“ iš savo motinos.  „Žinoma, gerai, kad duktė nenori taip pat gyventi, kaip motina. Bet norint sukurti harmoningus santykius su priešingos lyties atstovais, pirmiausiai reikia tą padaryti savyje.  Tai yra  pakelti savo savivertę, labiau pasitikėti savo jėgomis, atsikratyti turimų kompleksų, labiau vertinti ir gerbti save. Norint, kad tą patį darytų ir vyras“, – sakė žinoma Nyderlandų psichiatrė Hendrika Marinus Ruitenbeek.

Vis dėlto neretai nutinka, kad motinos nelaimingą ar nesėkmingą gyvenimą pakartoja duktė. Ir kaip ji besistengų to išvengti, bet vis tiek tarsi prieš savo valią atsiduria toje pačioje situacijoje, kaip ir motina. Kodėl taip įvyksta? Kaip dukteriai išvengti motinos likimo?

Motina savo pavyzdžiu gali „užprogramuoti“ savo dukters ateitį

Augdama duktė mato vienintelį prieinamą motinos elgesio modelį. Tai yra ji stebi ir mato, kaip motina elgiasi, kaip ji bendrauja su priešingos lyties atstovais, kaip pasireiškia jos meilė ir jausmai.  Juk kol vaikas mažas, visas jo pasaulis – tėvai, mama.  Todėl ji nesąmoningai kopijuoja savo mamos elgesį. Visa tai  duktė sugeria savyje kaip lakmuso popierėlis ir įsitvirtina jos asmenybėje.

Nepaisant to, kad ji stengiasi išvengti ar nekartoti motinos padarytų  klaidų!

Bet tie elgesio mechanizmai iš tikrųjų palieka gilų pėdsaką asmenybėje, kad žmogus ir nepastebi to,  ir ne visada gali ką nors pakeisti. Tai yra motina savo pavyzdžiu „užprogramuoja“ savo dukters ateitį, kurį po to būna sunku ar net neįmanoma „perprogramuoti“.  Pavyzdžiui, motina mėgo linksmas kompanijas, kur netrūko ir svaigalų, nieko neįpareigojančius santykius su vyrais, šėlti, pramogauti.

Kaip dukteriai to išvengti ir neiti motinos pramintu taku? „Pradžioje pamėginkite atlikti tokį pratimą: ant vienos popieriaus lapo pusės surašykite visas gerąsias savo mamos savybes, kurios patinka jums. Ant kitos – visas jos savybes, kurios nepatinka.  Tą patį reikia padaryti ir su savo savybėmis. O paskui palyginti abu užrašytus lapus. Greičiausiai pamatysite, kad mažai kuo skiriatės viena nuo kitos, kad ir kaip to nenorėtumėte“, – sakė psichiatrė. Anot jos, tokiais atvejais geriausiai būtų pamėginti pasikalbėti su mama, išsiaiškinti, kokias klaidas ji padarė ir kodėl?  Duktė turi suprasti, kad motinos elgesio modelis gali būti ir nepriimtinas, todėl reikia isirinkti iš to, kas surašyta geriausia, labiausiai priimtina ir laikytis to.

Gali nesąmoningai  perimti motinos kai kurias neigiamas savybes ir jos gyvenimo būdą

Metams bėgant, kai duktė  tampa vyresnė, jos ryšiai su motina susilpnėja dėl fizinio ir psichologinio atotrūkio. Pavyzdžiui, kai duktė baigia mokslus, susiranda darbą, persikelia gyventi į kitą butą, susiranda draugą, sukuria šeimą, susilaukia savo vaikų. „Tai yra duktė perėmė tradicinį tėvų elgesio modelį, su visomis šeimos vertybėmis, nes ją užaugino tobula motina arba bent pakankamai gera motina. Tada ryšys tarp motinos ir dukters susiformuoja emociniai sveikai.  Gaila, bet nereti atvejai, kai būna ne taip“, – sakė psichiatrė.

Psichiatrė Hendrika Marinus Ruitenbeek priėjo prie išvados, kad augant duktė, nori to ar nenori,  linkusi kopijuoti mamos elgesį. Nors tai ir nebūtinai turi būti savitobulėjimo žingsnis atgal.

Motina ir duktė – dvi priešingybės, bet tuo pačiu kažkuo ir labai panašios, ilgainiui tampa abi vienodai nelaimingos. Bet problema ta, kad duktė  nesąmoningai  perima motinos kai kurias neigiamas savybes ir jos klaidingą požiūrį į gyvenimą ar gyvenimo būdą.  Net ir tas savybes, dėl kurių kažkada pyko ant motinos ir ją kritikavo.  Kadangi tie procesai vyksta žmogaus pasąmonės lygyje, todėl neretai net nesusimąsto apie tai arba savo klaidų paprasčiausiai „nepastebi“.  Todėl neretai  ir nutinka, kad duktė pakartoja motinos likimą pati to nenorėdama.

Vienas tokių, kad duktė linkusi perimti motinos būdą įveikti nesėkmes baimę, skausmą ir nerimą, svaiginantis alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis. Arba jei motina visada plaukė pasroviui,  tai ir duktė dažnai užima pasyvios aukos poziciją gyvenime.  Jei motina laikė vyrus nevykėliais, silpnais, nevertais jos nė per nago juodymą, tai ir duktė gali „užsikrėsti“ tokiu pat požiūriu, bet laikyti tai savo asmenine nuostata ir sprendimu.

Psichiatras Josephas Cyrus Rheingoldas parašė dvi knygas:  „Fear of Being a Woman“ („Baimė būti moterimi“) ir „The Mother, Anxiety and Death“ („Motina, nerimas ir mirtis“), skirtos motinystės destrukcijos teorijai, kuriose nagrinėjami motinos ir dukters konfliktai. Be to, psichiatras atliko 12 metų trukusį tyrimą, į kurį buvo įtraukta 2,5 tūkst. moterų. Išanalizavęs jų istorijas, psichiatras priėjo prie išvados, kad moterys gali turėti daug nuostabių savybių: gailestingumą, atjautą, išmintingumą, įkvepiantį moteriškumą, gerą humoro jausmą, darbštumą, draugiškumą ir taip toliau. Bet jei jos neatsikrato motinos įtakos,kaip šešėlio, visos šios vertingos savybės gali nuvysti ir atsirasti baimė pakartoti motinos nelaimingą likimą.

Dažnai žmonės net nepastebi, kad su jais diena iš dienos vyksta panašūs įvykiai

Kaltės ar baimės, nepasitenkinimo ar priešiškumo jausmas santykiuose su motina, gali atitraukti dukterį nuo jos pačios siekiamų tikslų, išsunkti jos seksualumą ir tuo pačiu vengti artimų santykių su vyru. Moterys, su kuriomis tai įvyksta, jaučia stiprų priklausomumo ryšį nuo motinos. Bet tai nėra tikrasis artumo jausmas, o įsivaizduojamas ryšys, atstojantis ar pakeičiantis emocinio dvasingumo ryšį, kurio labai trūko ankstyvoje vaikystėje.

Mergina deda pastangas, norėdama tapti savarankiška asmenybė, tobulinti savo individualumą.  Be to, pasitikinti savimi ne tik asmeniniuose santykiuose, išsaugant meilę ir tarpusavio aistrą su priešingos lyties atstovu, bet ir profesijoje, siekiant užsibrėžtų tikslų. Todėl nemažai merginų ar jaunų moterų, daug negalvodamos, nutraukia ryšius su motina.

Tačiau pasąmonės lygyje, priešinantis ir vengiant kontaktų su motina, tuo pačiu gali pakenkti ir  pasitikėjimui savimi, sugebėjimui pasiekti gerų rezultatų ir laimėjjimų, galų gale savo tikslą asmeniniame gyvenime. Ši nepageidaujama tendencija gali būti ženklas, kad moteris pamažu eina savo motinos jau pramintu keliu ir kartoja jos likimą.

Kiekvieno žmogaus gyvenimas susideda iš greitai ar nelabai greitai besikeičiančių įvykių. Tačiau ne vienam iš jų kai kurie  įvykiai ima akivaizdžiai kartotis. Paprastai žmogaus gyvenimo sėkmes keičia nesėkmės arba tiesiog ištinka nežinia kiek laiko trunkantis štilis. Viskas pasaulyje yra pusiausvyra ir nėra nieko besitęsiančio iki begalybės.

Vieni žmonės linkę tikėti likimu, sutapimu, atsitiktinumu, o kiti tiki tik savimi arba laukia pagalbos iš kitų. Tai yra pasikartojantys nebaigtų jo gyvenimo įvykių ar darbų periodai.

Ar panašūs įvykiai gali kartotis gyvenime?

Apie pasikartojančių įvykių cikliškumą žmogaus gyvenime prirašyta daug įvairių straipsnių, bet  yra ir kita šio reiškinio medalio pusė. Dažnai žmonės net nepastebi, kad su jais diena iš dienos vyksta panašūs įvykiai. Bet ko gero net nešauna mintis į galvą stabtelėti ir susimąstyti, kodėl taip yra. Tačiau tie, kuriems pavyksta tą padaryti, atskleidžia įdomius faktus ir dėsningumus.

Gal pastebėjote, kad ir jūsų gyvenime įvyko įvykiai arba atsirado nauji žmonės, kartojantys ankstesnius jūsų gyvenimo įvykius stulbinamu tikslumu. Ar niekada nepaklausėte savęs, o kodėl taip įvyksta? Kodėl situacija kartojasi vėl ir vėl? Kodėl nauja pažintis, nauji santykiai kaip du vandens lašai kartoja ankstesnius?  Kodėl nauja karjera klostosi pagal ankstesnį scenarijų?  Kodėl apskritai kartojasi gyvenimo situacijos?

Atsakymas į šį klausimą – gerokai paprastesnis, nei galėtumėte įsivaizduoti. Norint pakeisti pasikartojančių gyvenimo situacijų ciklą reikia suteikti tiems įvykiams reikšmingumo ir svarbumo. Tai yra dažnai apie juos galvoti, prisiminti ir analizuoti.

Praeitį reikia palikti praeityje, o gyventi dabartimi  

Ciklas – tai savotiškas archyvas, susidedantis iš mūsų jau pragyventų minčių, kurias neretai blokuojame ar negalime kontroliuoti kartojantis gyvenimo situacijai. „Jei galvojate, kad su jumis tai jau buvo įvykę, prisiminkite, kuo tai baigėsi. Greičiausiai ankstesniame savo poelgyje padarėte klaidą arba užbaigėte taip, kaip neturėjote baigti. Ir tas ciklas gali pasikartoti ne vieną kartą – kol atrasite teisingą sprendimo būdą ir teisingą išeitį iš susiklosčiusios situacijos“, – sakė psichiatras Josephas Cyrus Rheingoldas.

Anot jo, tačiau norint išeiti iš pasikartojančių gyvenimo situacijų rato, teks atskratyti įpročio mėginti apgauti save ar meluoti sau. Ką tai reiškia? Pirmiausiai tai, kad reikia padirbėti su savimi: nusiimkite „kaukę“ ir būkite savimi, būkite harmoningi su savimi ir prisiimkite atsakomybę už viską, kas vyksta aplink ir už save, o nepermeskite jos ant kitų pečių.

„Pagalvokite, kaip šiandien galėtumėte pakeisti savo dieną, padarę ją dar gražesnę  ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms.  Dar vienas  veiksnys, darantis įtaką pasikartojantiems ciklams – jūsų prisiminimai. Mes nuolat girdime, kad mintys materializuojasi, , vadinasi, praeitį reikia palikti praeityje, o gyventi dabartimi, mėgaujantis kiekviena jos akimirka“, – sakė psichiatras.

Jis sutinka, kad ne visada pavyksta tai padaryti. Nes į galvą lenda įvairios mintys, prisiminimai iš praeities. Todėl, kad situacijų pasikartojimą iš praeities ir provokuoja prisiminimai.  Žmogų apima  to laikmečio vaizdai, kuriuos prisimena ir priverčia save iš naujo viską išgyventi!

„Norint atsikratyti įpročio gyventi praeitimi, labai gerai padeda meditacija. Bet tai nereiškia, kad ištisomis dienomis reikia sėdėti lotoso poza. Galima paprasčiausiai įsijungti savo mėgstamą muziką, patogiai įsitaisyti ant minkštasuolio ir užsimerkti. Ir apie nieką negalvoti, tik klausyti muziką. Po pusvalandžio pajusite palengvėjimą“, – patikino Josephas Rheingoldas.

Jo tvirtinimu, dėl tos pačios  priežasties vaikai kartoja ir savo tėvų ar motinos likimą. Šiuo atveju  toks pats dėsningumas, kaip ir buvo jau minėta. „Ir galite pakeisti likimą tik jūs patys. Susimąstykite, kodėl tai vyksta, praveskite analogiją ir atrasite išeitį iš susidariusios situacijos“, – pridūrė pašnekovas. Anot jo, negalima kaltinti vien motinos likimą, gailint save nelaimingą, neturėtumėte bėgti ir pas magus ar būrėjas, ieškodami prakeikimo ir nužiūrėtos blogos akies, bei palikdami už tai didelius pinigus. Visus šiuos klausimus galima patiems išsispręsti. Tiesiog reikia daugiau klausyti savęs ir ką kužda vidinis balsas.

Likimas skiria tuos išbandymus, kuriuos žmogus gali išlaikyti ar pakelti

„Visas jūsų gyvenimas – tai darbas su savimi. Ir tas, kuris tai supranta ir priima, pasiekia puikių rezultatų. Be to, jei žmogui kartojasi kai kurios gyvenimo situacijos, vadinasi, jis turi išmokti kažko naujo. O ko būtent  – vėlgi, galite sužinoti įsiklausę į savo vidinį balsą ir priklausomai nuo vykstančios situacijos ar susiklosčiusių aplinkybių“, – sakė psichiatras. Jo tvirtinimu, lygiai taip pat turi savybę kartotis ir nepalankios ar  nemalonios gyvenimo situacijos. Be to, reikia nepamiršti ir apie kas 7 metus besikeičiantį žmogaus gyvenimo ciklą.

„Svarbiausia nepamiršti, kad visi nemalonumai ir sunkumai, anksčiau ar vėliau, praeina. Juk kiekvienam žmogui Likimas skiria tuos išbandymus, kuriuos jis gali išlaikyti ar pakelti. Tai yra vieno žmogaus išbandymai nebus lygiai tokie pat, kaip ir kito žmogaus. Ir gyvenimas viską sudėlioja  ir pateikia kiekvienam atskirai“,- sakė psichiatras.

Psichiatras Josephas Rheingoldas taip pat pataria ir nelaimingoms moterims nesėdėti sudėjus rankų, galvojant: „Ką padarysi, toks jau mano likimas!“.

„Kiekvienai merginai svarbu laiku nutraukti grandinę, per kurią ir kartojasi moteriškas dalia ar likimas. Geriau, dar gyvenant su motina, pradėkite kardinaliai keisti savo gyvenimą į kitą pusę, kad išvengtumėte jos padarytų klaidų“, – sakė psichiatras. Anot jo, tai padaryti nebus lengva, kadangi  gyvenimo situacijos, „paveldėtos“ iš motinos, paverčia baime ir nerimu, nepasitikėjimu savo jėgomis, siekiant užsibrėžtų  tikslų ir planų. Kadangi šios neigiamos savybės giliai tūno merginos galvoje ir atsikratyti būna labai sunku.

Tačiau jei mergina bus stipri savo ketinimais ir tvirtai nuspręs, kad geriau keistis ir mėginti rinktis kitą gyvenimo kelią bei siekti tapti laiminga, nei sekti motinos pavyzdžiu, tai daug neteisingų sprendimų pavyks išvengti. Pavyzdžiui, duktė bijo, kad ji, kaip ir jos motina, sulaukusi 40 metų, išsiskirs arba ji, kaip ir jos motina, apskritai neturės vyro arba turės jį labai trumpai. Tokais atvejais patartina pirmiausiai pakeisti savo požiūrį apskritai į vyrišką giminę.Taip pat ir į šeimą – kad geriau dviese nei vienai, o dar geriau – susilaukus vaikų Įvertinti šiuos dalykus iš savo pozicijos ir padaryti atitinkamas išvadas. Tikėtina, kad po to pasikeis požiūris ne tik į vyrus, galimybę sukurti šeimą, bet ir motiną, kuri norėjo jums tik geriausio.

Kiekvienas žmogus renkasi savo gyvenimo kelią ir savo gyvenimo žmogų ar partnerį, atitinkantį jo pažiūras ir charakterį.  Net jei santykiai šeimoje susiklosto ir ne geriausiai, niekas iš mūsų negalvoja, kad dėl to kalti yra tėvai ar motina. Mes mylime juos ir žinome, kad jie – brangiausi mums žmonės. Ir kokias klaidas jie bedarytų, mes esame pasirengę jiems atleisti.