sniegopilys.lt
Suprantu, kad dabar nėra taip gėda pripažinti savo seksualinę orientaciją, kaip buvo anksčiau. Ir Europoje tai apskritai tapo norma, bet aš slepiu nuo tėvų, kad esu toks. Nors kokia prasmė jiems pasakoti, jei jie vis tiek manęs nesupras. Man 19 metų.
Atsiverkite savo tėvams tik tada, kai būsite visiškai tikras, kad jie jus supras ir priims. Daugiau bendraukite su kitais LGBT+ atstovais, kad galvoje susigulėtų orientacija. Pamatyti žmones iš bendruomenės savo akimis ir šalia savęs labai palanku ir primins, kad šiame pasaulyje esate ne vienas. O prisipažinti tėvams ar ne – grynai savanoriškas reikalas. Jei suprantate, kad reakcija bus neigiama, geriau to nedaryti.
Šiuo metu vyksta daug ginčų dėl to, ar gėjų poroms turėtų būti leista tuoktis ir įvaikinti vaikus. Yra tam priešininkų, yra tų, kurie gina homoseksualų ir lesbiečių teises (dažniausiai jie patys), ir yra nemažai tokių, kurie stoja piestu. Aršūs kovotojai su netradicine meile teigia, kad tai prieštarauja krikščioniškajai (ir ne tik) moralei ir daugelyje religijų tai laikoma didžiule nuodėme. Homoseksualų ir lesbiečių gynėjai, priešingai, tikina, kad žmogaus teisės yra aukščiau už viską, ir joks įstatymas nedraudžia tokios meilės. Kaip sakoma: „gyvenk ir leisk jiems gyventi“. Bet jei pagalvoji, kuo homoseksualai skiriasi nuo kitų žmonių? Tik todėl, kad myli savo lyties žmogų. Ar tai taip svarbu mūsų pasaulyje? Kai kuriose valstybėse šią „problemą“ (jei ją galima pavadinti problema) iškėlė ir sėkmingai sprendžia parlamento nariai!
O SSRS buvo net baudžiamasis straipsnis už homoseksualumą! Ar homoseksualumas pavojingas visuomenei, kaip, pavyzdžiui, terorizmas? Žinoma, netradicinė meilė prieštarauja gamtai, kad ir ką sakytume, nes tokiose porose kažkas atlieka „mergaitės“, o kažkas „berniuko“ vaidmenį. Taip, tokiu būdu gali būti perduodamos ligos, įskaitant AIDS, tačiau nuo to kenčia ne tik homoseksualai ir lesbietės, bet ir heteroseksualios poros. Bet kokią teisę turime smerkti tokius žmones? Kažkodėl mes taip aršiai neaptariame įvairių sadistų ir mazochistų. Audringu heteroseksualių porų gyvenimu taip pat retai kas piktinasi. Niekam nerūpi, kad smurtas šeimoje kasmet yra praktikuojamas vis daugiau šeimų. Retas iš mūsų susimąstome apie tai, kad visas mūsų pasaulis yra ant ekologinės katastrofos slenksčio.
Vis ginčijamės ir diskutuojame, suteikti gėjų poroms daugiau laisvės ar ne. Kodėl jie turėtų kentėti dėl kažkokių keistų išankstinių nusistatymų ir homofobijos? Žinoma, homoseksualumo propaguoti gal ir nereikia, kad nebūtų dirbtinai nukrypstama nuo tradicinės orientacijos. Juk mes gerbiame tradicines šeimos vertybes: tėtį, mamą, vaikus. Tačiau tai nereiškia, kad mes turime būti priešiškai nusiteikę žmonėms vien todėl, kad jie yra gėjai. Pagalvokite, prieš pašalindami tokius žmones iš savo socialinio rato, nes mes bendraujame su pačiu žmogumi, o ne su jo seksualine orientacija. Beje, bet kuriai merginai įvaldyti gundymo metodus gali padėti bet kuris gėjus, nes jie, kaip niekas kitas, žino įvairių santykių gudrybių. Jų žinių apie asmeninius santykius gali pavydėti tikra gundytoja ir net liūdnai pagarsėjęs Don Žuanas. Nes netradicinės seksualinės orientacijos žmonės geriau perpranta partnerio psichologiją, ko heteroseksualioms poroms dažnai pritrūksta.
Mes visi lygūs, o jei prasideda diskriminacija – bet kokiu pagrindu, tai pagalvokite, kad bet kuris žmogus turi savybę, dėl kurios jis gali būti pasmerktas!
seksologas Liudvikas Petravičius
